"Kumpel", Pinzel Dzindra ir

2015 Vasario 11 Kelionės laikas: nuo 2015 Sausio 17 iki 2015 Sausio 19
Reputacija: +6110
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Než inau kaip jums, bet pas mane, kai tik pradeda š mė kš telė ti kelionė į Lvovą , net ir iliuziš kiausioje ir atokiausioje perspektyvoje. Smegenys karš tligiš kai sudaro są raš ą , kur bū tinai eiti, todė l nevalingai lenkia pirš tus ne tik ant rankų , bet ir ant pė dų , ir ne tik ant : ). Č ia maž daug taip: n. Ir, n. B. , n .... , O, č ia vis tiek reikia n. N. M, N. , O, n ...ir bū tinai n. N. C, T, U, ... , ne, n. Neturiu laiko, gerai, gerai, n. E. Na, pagaliau su gimusių kanč ių są raš u rankose ateini į š į miestą , ateini į Turgaus aikš tę...Ir viskas. Nesvarbu, ką turite tame są raš e. Nes reikia iš karto ir tuo pač iu VISOSE vietose kur jau buvai ir bū tinai tose, kurios yra perbrauktos, už raš ytos, perbrauktos, už raš ytos, nudaž ytos markeriu ir iš naujo už raš ytos.

Tač iau aš.100% sutinku su pasaulio proletariato lyderiu, kad „maž iau yra geriau ir geriau“.


Todė l, nors pagrindinis są raš as buvo sudarytas seniai ir nuolat atnaujinamas, o jo pagrindu periodiš kai daromi trumpieji są raš ai (na, iš.98 punktų - lieka 56), vis tiek savę s neapgaudinė ju. O č ia pat namuose iš pradž ių į dviejų dienų sausio mė nesio kelionė s į Lvovą planą į raš iau tik TRIJUS taš kus. Ir esmė . Apie juos ž emiau.

Apie pinigus. Kadangi valiutų kursai dabar keič iasi kaleidoskopiniu kursu, kad nepasirodytų taip: „Prieš porą pastraipų kursas buvo toks pat, o dabar tai... “, manysime, kad kelionė s metu visi nebuvo labai liū dni: grivina su rubliu 1:4, grivina su doleriu 1:20, grivina su euru 1:25.

Vienas elementas. „KUMPEL“ (Vynnychenko g. 6 (Mytna aikš tė ), dar vienas yra Chornovil, 2B).

Apskritai, ž inoma, yra graž u atvykti į mė gstamą miestą ankstyvu traukiniu. Jau 5 val.

45, rakinant lagaminą sandė liuke, tradiciš kai pė sč iomis gatve. Gorodotskis iš vyko į miestą.

Beje, norint patekti į rankinių saugojimo patalpą , reikia iš lipti iš traukinių stoties pastato ir eiti juo į kairę ir vė l į eiti į stotį . Malonu yra tai, kad Lvove visiš kai nebaisu bū ti vienam ankstyvą ž iemos rytą . Prie tramvajaus skubanč ių robotų pora (beje, tramvajuose tarp stotelių iš garsiakalbių skambė jo giesmė s. Proga studijavo pora). Senoviniai namai, popieriniai angelai ir kalė dinė s lemputė s languose. Š v. Olgos ir Elž bietos baž nyč ia bei Š v. Jurgio katedra yra apš viesta. Vitrinos š ventinė je aplinkoje. Kamera nepaliaujamai spragsi, eglutė s, pagaliukai, rankos jau sustingusios, o kavos norisi.

Na, tiesą sakant, kava buvo planuota kaip priedas prie alaus. Nes Kumpel yra pirmasis alaus daryklos restoranas Lvove. Č ia pat į staigų rū siuose verdamas alus.

Ir nors, ž inoma, alus ryte, ypač panelei, gana nepatogus (bet, kita vertus, kas č ia per susitarimus ?!

), man, į sitikinusiam alaus gė rė jui, tiesus kelias buvo č ia pat. Ankstesnė se kelionė se prisiminiau „Kumpel“, esantį Č ornovilyje (už Operos teatro, prieš ais vieš butį „Lvovas“). Deja, tokiame ankstyvame amž iuje dar buvo už daryta: (Bet badas – ne teta. Jau galvojau apie pusryč ius „Kryivkoje“, bet vis tiek nusprendž iau nubė gti į Muitinė s aikš tę . Ten labai lengva vaikš č ioti. Opera Namas, nuo jo ž emyn Svobody pr. , bet geras : ).


Ir š tai jis – „Kumpelio“ svajonė . Galisų tarme „kumpel“ reiš kia draugą . Restoranas labai atitinka pavadinimą . Maž as, bet labai jaukus.

Pusę aš tuonių ryto visa veranda buvo pilna ž monių . Tač iau nei salė je, nei rū syje nieko nebuvo.

Ir š tai vaikinas-padavė jas, eidamas pro jį , ž vilgtelė jo į stalą , o po sekundė s, nuoš irdus, sumurmė ję s atsipraš ymą , padė jo ant stalo stiklinę vandens.

Į spū dį paliko ir vietos skulptū ra „Alus. . hmm, . . krū tinė "(originale jis vadinamas ukrainietiš ku 4 raidž ių ž odž iu, pirmasis" C ", paskutinis" I ". Rusų kalba yra tas pats ž odis, pirmasis" C "). Trumpai tariant, tai KAGBE "Venus de Milo", glostė plikas metalines krū tis, kurios gali gauti nemokamą bokalą alaus. Kadangi „Kumpelyje“ buvau be dž entelmeno ir kaž kaip neturė č iau daryti erotinio masaž o, net alaus statulos, tai alų teko gerti tik už pinigus. Dė l ko visiš kai nesigailiu. Pusryč ių są skaita buvo apie 100 grivinų . Atsiž velgiant į tai, kad vos iš ten iš lipau, net iš riedė jau greič iau: ), ir beveik visą dieną važ inė jau per Lvovą š ių pusryč ių , tai nebrangiai.

Kitas taš kas, paž ymė tas seniai, buvo Pinzel muziejus (laimingo atsitiktinumo dė ka, jis yra prie pat „Kumpel“, Mitnos aikš tė je, 2). Apie muziejų ne tik svajojau – aš jo norė jau. Ioanas Pinzelis yra č ekų kilmė s, gyveno Lenkijoje ir Ukrainoje. Garsus savo medinė mis skulptū romis. Daugumą jų stebuklingu bū du surado ir iš gelbė jo Lvovo dailė s galerijos direktorius Borysas. Viznickis. Jų buvo aptiktos pač iose netikė č iausiose vietose: kur nors kaime tarp pargriuvusių medž ių kirtimui paruoš to privataus namo kiemo viduryje ar nedidelė s Lvovo srities baž nyč ios palė pė je...Na, o Lvove Pinzel yra ne tik muziejus. Tai Š v. Jurgio skulptū ra to paties pavadinimo katedroje ir nukryž iuotasis Š v. Martyno baž nyč ioje, Dominikonų baž nyč ios vidus + iš orė.

Į domiausias yra pastatas, kuriame yra muziejus. Tai buvusi Klarisių – Bernardinų ordino vienuolių baž nyč ia.

Iš buvusio grož io, be architektū rinių formų , yra tik paveikslai ant lubų , kurie puikiai iš silaikę.


Na, o Š epetys...Jis nuostabus. Paprasta ir bekompromisė . Niekada negalvojau, kad š ventos (na, tai madingas ž odis) skulptū ros gali bū ti TOKIOS. Kai atrodo, kad medinė s figū ros barzda siū buoja tarsi nuo vė jo gū sio. Ne, smegenys supranta, kad tai yra medis, ir tai yra statiš ka. Bet akys mato : ). . Iš muziejaus tikė jausi tik ekspozicijos iš baigtumo. Ir taip tė ra apie keliolika skulptū rų ir keli paveikslai. Bet vis tiek buvo sunku iš ten iš eiti, nes tai, kas eksponuojama, yra labai graž u. Veidai tiesiog pritrenkiantys, rū bai iš vis orū s...Vis dė lto rekomenduoju. Ir pati bū tinai ateisiu. Muziejus dirba kasdien, iš skyrus pirmadienį , nuo 10:00 iki 18:00. Saulė nuo 12:00 iki 17:00. Į ė jimo bilietas kainuoja 10.00 UAH. Už nuotrauką / vaizdo į raš ą reikia sumokė ti 3.00 UAH.

Mykhailo Dzyndra yra ukrainietis, gimę s Lvovo srityje, prieš Antrą jį pasaulinį karą emigravę s į Vokietiją , o vė liau į JAV. Praė jusio amž iaus 90-ų jų pabaigoje, bū damas 71 metų , bū damas Amerikoje pripaž intas modernizmo skulptorius, jis grį ž o į Ukrainą . Savo pinigais ir pieš iniais pastatė muziejų . Iš Amerikos jis pargabeno apie tū kstantį savo skulptū rų . Ir padovanojo juos bei muziejaus pastatą Ukrainai.

Deja, aiš ku, kad Ukrainoje niekam to nereikia. Gaila, kad tiek maž ai ž inoma apie š į muziejų . Net ir pač iame Bryukhovychi mieste ne kiekvienas atvaž iuojantis pė stysis iš karto supranta, kas vyksta. Ž inoma, yra ž enklas, bet iš pagrindinio kelio reikia sukti į š alutinę gatvę , o tada ...

Tada mane vedė „kalė “, nes iš ir taip siauros gatvelė s reikė jo už kopti visiš kai apledė jusiu taku labai archajiš ku keliu, siauru ir stač iu.

Muziejaus pastatas minutei už ima 1450 kvadratinių metrų . m.

Tarp puš yno baltas paviljonas atrodo labai organiš kai.

Savo kū rybai skulptorius naudojo į prastą cementą , statybinį tinklelį ir daž us. Jų yra daugiau nei 800. Fotografuoti draudž iama net už pinigus. Vietoj to jie rekomenduoja pirkti jau paruoš tus atvirukus su skulptū rų atvaizdais. Atsivež iau porą „Feminisč ių “ ir „Iš sigandusio kareivio“. Bet ji vis tiek padarė keletą nuotraukų , gavusi vadovo leidimą . Kiti stirenai internete.

Vaikš č iodamas tarp š ių skulptū rų tarsi labirintu pamaž u pajunti visą gamą jausmų.

Iš pradž ių nuostaba, tada smalsumas, tada staiga nuš vitimas...Ir tada tu tiesiog ž velgi į š iuos nuostabius dalykus ž avinč iomis apvaliomis akimis, ir jie atrodo skirtingai iš skirtingų kampų . Ir kaž kaip net ne iš karto į galvą š ovė mintis, kad vyras visai kitaip suvokia kitus.

Ir jautiesi kaip tobulas vaikas, staiga atvė rę s naują než inomą pasaulį.


Taip, š iuos kū rinius tikriausiai sunku suprasti ir priimti, o iš pradž ių jie labiau glumina nei ž avi. Bet, mano nelabai patyrusia nuomone, apsilankymas š iame nepaprastame muziejuje vertas bent jau pagerbimo š alies ar publikos vis dar neį vertintam Menininkui.

Tiems, kam gali bū ti į domus muziejaus adresas: Bryukhovychi, g. Muzeina, 16. Iš Lvovo mikroautobusų Nr. 8 ir 22 (abu sustoja Š v.

Theodora, jis yra prie pat Lvovo vieš buč io, už Operos teatro) iki stotelė s š alia restorano „Trys keliai“ Bryukhovychi mieste. Toliau yra rodyklė s. Tel. 0973975480.0638260356 Sofija. Muziejus dirba kiekvieną dieną , iš skyrus pirmadienį . Vasarą nuo 11.00 iki 18.00 val Ž iemą nuo 10.00 iki 17.00 val Saulė nuo 12:00 iki 17:00

Ir dar kartą labai ač iū , zhdanova10, už patarimą . Aš tiek kartų buvau Briuchovyč iuose ir net neį tariau, kad egzistuoja muziejus.

Na, tada programa buvo savavališ ka. Kadangi Lvove buvome Krikš to iš vakarė se, norė josi pagaliau paragauti visų š ventinio Kalė dų ir Naujų jų metų miesto malonumų . Taigi takas buvo aikš tė je. Turgus, bet kaip į strigo prie Operos teatro, taip vos iš ten susitvarkė per 5 (! ) Val.

Paaiš kė jo, kad tą dien prieš ais teatrą prasidė jo ledo skulptū rų festivalis.

Nepaisant +6, penki jauni skulptoriai, ginkluoti Stihl grandininiais pjū klais, pjovė tiesiai prieš entuziastingą publiką , kas ž iogas, kas ž uvis, kas angelo sparnai...Ir puiku, kai didž iulė minia dž iaugiasi ledu. trupinė lis skrenda iš po aš menų , ploja ir š oka į klajojanč io „Chubarika-chubchikam“ laiką , apkabina didž iulę Pandą , geria karš tą vyną , sumaiš ytą su punš u ir vyš niomis, valgo karš tas deš reles tiesiai iš kepsninė s ir iš š irdies mė gaujasi viskuo, kas vyksta. .

O kai grį ž au į Briuchovyč ius, vilkdamas didž iulį mugė je pirkto š ventinio maisto paketą , susitikome su Galisijos dainorė liais. Laimei, aš taip manau?

Deja, dar nepadaryta:

- Lvovo menų galerijoje (Potockių rū mai, Kopernyka g. 15) ji panoro aplankyti savo mė gstamą „Senio galvą “. Nieko než inau apie š ią nuotrauką , bet dievinu. Ji neturė jo laiko.

– „Galicijos ž ydų smuklė “ arba „Po auksine rož e“ (Senoji ž ydų gatvė , beveik prieš ais „Legendų namus“). Norė jau. Ji svajojo. Nepataikė.


- "Zenik" Tai už eiga, kurios bruož as yra alus ir bulviniai blynai. Kambarys stilizuotas kaip narsaus muitininko Zeniko butas su artefaktais. Atsiliepimai apie š ią vietą prieš taringi, todė l norė jau pasiž iū rė ti savo akimis ir, kaip sako vienas paž į stamas, „pabandyk burna“.

– „Š ampanas X & X“ (L. Ukrainka g. 29). Tik č ia yra neį tikė tina simbiozė : š ampanas + deš rainis arba chač apuris.

Taip pat iš visos š irdies noriu padė koti visiems, kurie raš o apie Lvovą tiek č ia, tiek forume – daug naudingų patarimų , daug „atsimerkusių “ akių .

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Импровизированное
Одно из нескольких десятков фото на уличной фотогалерее, напоминающей о недавних событиях в Украине
Интерьер церкви Св.Андрея
Витражи в греко-католической храме Св.Андрея
Это не ошибка. Имеется в виду не дИссертация, а дЕсертация от слова
Кафе-дЕсертация :)
На дорожной развязке возле отеля
Даже таблички на учреждениях во Львове - це витвір мистецтва
Цекровь Св.Андрея
Вертеп (шОпка) возле Ратуши
Январь. Утро. Пл.Рынок.
Вот не помню уже, как называется храм. Изучу
Церковь Св.Ольги и Елизаветы
Банош із шкварками та сиром
См.комментарий ниже.Надпись на табличке за статуей: Хорошо с...ю трешь-хорошее пиво пьешь (перевод с укр.)
Дидух и шопка в
В подвальчике
Как же радуют глаз эти сосуды!
В верхнем зале
В верхнем зале
Верхний зал
Экстерьер пивного ресторана
Фрагмент скульптуры И.Пинзеля
И.Пинзель.
Скульптура И.Пинзеля
И.Пинзель.Скульптура называется
Интерьер музея И.Пинзеля
Потолок в костеле клариссок, нынче - музее И.Пинзеля
Интерьер музея абстрактной скульптуры М.Дзындры
Экспозиция - более 800 скульптур
Музей М.Дзындры в Брюховичах
Колядницы в Брюховичах
На рождественской ярмарке на пр. Свободы
На рождественской ярмарке на пр. Свободы. Этно-овца
На рождественской ярмарке на пр. Свободы
У всех же бывают фотографии котиков :)
На рождественской ярмарке на пр. Свободы
На рождественской ярмарке на пр. Свободы
Готовые
Рождественская ярмарка на пр.Свободы
Жаровни с колбасками, кебабами, печеной картошкой и варениками - везде.
Это кутя, такая праздничная рождественско-крещенская кашка из пшеницы, меда, орехов, изюма и мака.Объяснение для жителей регионов, где такое не готовят.
Рождественская ярмарка на пр.Свободы
Рождественская ярмарка на пр.Свободы. Снимок нечеткий, потому как сделан после нескольких принятых вовнутрь стаканчиков и глинтвейна. и пунша, и вишневки. Холодно ж было,плюс 6 градусов Цельсия, дык для сугреву...)))
Забыла я,как называются эти штуки.Надо подглядеть у Polina_Sumy,она такие в своей рождественской поездке едала тоже,в Праге,если не ошибаюсь.Это полая булочка с корицей и сахаром и сверху еще посыпана разными
Девчонки пекут вкуснейшие штучки с предыдущей фотографии. У нас они тоже на чешский манер называются трдло (нашла у себя фото с ценником)
ПампУх - это такой огромный пончик. Очень вкусный. Бывает с начинкой внутри или просто посыпанный сахарной пудрой.
На рождественской ярмарке на пр. Свободы
Это слово дорого сердцу каждого украинца :)
Ярмарочные ряды на пр.Свободы
 То є Львів старенький... (с)
 А это - Гордей. На фестивале ледовых скульптур он делал
 С пилой Даша (так зовут девушку-скульптора), ваяет ледовую рыбу
У нас они тоже называются трдло.
Panašios istorijos
Komentarai (32) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras