Тур Вишиваним Шляхом: Захід (день 10)
День 1 читайте тут www.turpravda.ua/ua/blog-225437.html
День 2 читайте тут http://www.turpravda.ua/ur/blog-225562.html
День 3 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-225612.html
День 4 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-225972.html
День 5 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-226037.html
День 6 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-226102.html
День 7 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-226227.html
День 8 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-226267.html
День 9 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-226487.html
День 11 читайте тут http://www.turpravda.ua/ur/blog-227517.html
День 12 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-227537.html
День 13 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-228267.html
День 14 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-228352.html
День 15 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-228842.html
День 16 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-229102.html
День 17 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-230457.html
День 18 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-230502.html
День 19 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-230547.html
День 20 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-230602.html
День 21 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-232552.html
День 22 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-232557.html
День 23 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-231907.html
День 24 читайте тут http://www.turpravda.ua/ua/blog-232627.html
Еще вчера я ничего не знала про этот город, а сегодня уже гуляю по его улочкам, наслаждаюсь свежим воздухом и пейзажами.
После отличного сна и завтрака в детском лагере «Росинка» мы отправились в центр Жолквы к народному дому и в надежном сопровождении Галины Петровны отправились по улицам города.
Жолква – это предместье Львова, но при этом у этого города своя интересная и захватывающая история.

Город начался с замка и его основал пан Станислав Жолкевский еще в 1594 году. Он прибыл в эти края, ему приглянулось место, выкупил он их у помещика, вызвал архитектора со Львова и стал тут строить себе поместье, возводить стены. И построили не просто абы как, а по плану идеальных европейских городов, т.е все улицы ведут в центр.
Название происходит якобы от слова «желтый» и названия места, где когда-то у Станислава было иное поместье.
Сначала замком владел Станислав Жолкевский, после него пришел князь Ян Собеский, потом и Родзивиллы. К тому же тут уверены, что Богдан Хмельницкий был рожден тут, т.к. его отец работал в этот период тут при Собеском.
В Жолкве всегда проживала творческая элита: художники, кузнецы, ковали, и в давние времена, и сейчас.
Наша экскурсия началась с красивой деревянной церкви – Троицкой. Она была построена в 1720 году и на сейчас является объектом ЮНЕСКО. Похожую церковь, чуть большего размера, мы уже встречали в Дрогобыче. Но тут вход бесплатный.

Кстати, в моей фантазии именно так и выглядели все классические церкви на территории Украины. Только до этого я их никогда не видела. Зато за этот маршрут уже несколько.
После церкви мы прошлись по Львовской улице и увидели столб, на котором отмечен год, когда в Жолкве уже было электричество – 1933 год.
Львовская улица провела нас мимо Доминиканского собора и привела к месту, где раньше была брама, а сейчас начинается главная площадь.
Центр города очень напоминает центральные площади небольших польских городов. И это не потому что до границы с Польшей близко, а потому что Станислав Жолкевский часто повторял за своим другом и город построил похожим на польский город Замосць.

Конечно, главным украшением площади является замок. Раньше было еще 4 ворот, фортификационные стены. Но их разобрали в 19 веке и сейчас остались лишь 2 ворот. Когда-то судя приезжала вся знать региона, и даже бывал Иван Мазепа. И до 1939 года тут жило больше людей, чем сейчас. А сейчас проживает около 13 тыс.
В замке есть музей и проходят выставки.
Вход в замок платный, стоимость 10 грн для посещения двора и 20 грн для посещения выставок.


Сам замок находится на ремонте и осмотреть много ту не получится. Но есть кузня, где проводятся мастер-классы и гетманский зал, где можно посмотреть на модель города и узнать о других идеальных городах.
Кстати, в замке можно воспользоваться виртуальной экскурсией, скачав приложение Izi.travel.
А знакомиться с местной кухней мы пошли в ресторан на главной площади «На Підсінній». В ресторане можно ощутить атентику 18 века. Нас тут Галина угощала квашенной капустой по-жолквски, дерунами и вкуснющим сырным супом.

После обеда мы отправились в еще одно значимое место – Креховский моанстырь.
По легенде два монаха заблудились в лесу, а птицы их вывели в святому источнику. Птицы якобы пели «крех-крех», поэтому монахи решили назвать эти места креховскими и попросили у князя Жолкевского в 17 веке разрешение на постройку монастыря, и начали строить монастырь, который также был оборонным. В монастырь приезжали многие гетманы.


А недалеко от монастыря есть целебный источник и пещеры. К ним пролегает очень живописная тропинка, хоть и не самая легкая.
Мы попробовали воду, теперь будем ждать исцеления.
В одной пещеры монахи жили, а во второй молились до постройки монастыря. И туда, и туда сейчас можно зайти и посмотреть.


По возвращению в город осмотрели мы и церковь Василияна, которая была заложена в 1612 году. Интересна она тем, что художник осмелился пойти против польской власти и в 1911-1939 годах нарисовал картины в стиле украинского возрождения. А также тут есть мощи святого Партения.
А после Жолквы мы отправились в городок Белз. О котором также ранее не подозревали. Этот городок располагается очень близко к границе – всего 2 км. Но не это делает его интересным для туристов.
Это один из самых старых и самых маленьких городов Украины. Он упоминается еще 1030 году в летописях. Тут проживает до 3000 жителей, но тем не менее это город. И этот статус сохраняет еще со времен Червенских городов.

С первой минуты, как мы попали сюда, чувствовалась какая-то особенность этого небольшого городка. На совсем небольшой территории хранится множество интересных объектов и истории.
Тут жили три народа: украинцы, поляки и евреи. И еврейская община тут когда-то была очень большой. Сюда приезжают равины из Израиля и по преданиям именно тут ждут прихода их миссии. Тут есть старое еврейское кладбище и синагога. Белзских хасидов считают самыми богатыми.

Сейчас в городе проживают только украинцы.
Белз – это город, который не смогли взять татаро-монголы, из-за особенностей расположения, он находится на болотах и топях.
Город получил Магдебургское право, получил право на торговлю и хранение соли, что было важно в те года.
Есть тут святые места поклонения и христиан. Тут находилась икона божьей матери, которую вывезли в 14 веке в Ченстохову и сейчас она находится там и называется «Черная мадонна». Считают, что эта икона помогла остановить орду татаро-монгол. Также есть тут камень-ядро, на котором есть отпечаток ноги Богородицы.
Мне показался этот городок интересным и каким-то таинственным. Рекомендую присмотреть к нему и когда-то посетить.

А мы с последними лучами солнцами поехали вдоль полей в наше новое место ночевки – детский лагерь «Ровесник». Будем омолаживаться по лагерям =)


Ирина Журавель
Тур Вишиваним Шляхом - це дивовижна подорож найкрутішими місцями маршруту "Вишиваний Шлях", яку здійснюють четверо популярних українських мандрівників протягом 5-28 червня 2017 року.
Мета заходу – розкрити туристичний потенціал, різноманітність і красу України, символічно об'єднати західні та східні регіони, сприяти розвитку сільських територій, популяризувати активний відпочинок та здоровий спосіб життя.
Слідкуйте за новинами проекту на сайті та у соцмережах ГО «Вишиваний Шлях»:
Сайт: http://ornamentway.com/
FB: https://www.facebook.com/VyshyvaniyShlyakh
Instagram: https://www.instagram.com/ornament.way/
Iš siuvinė tas turas: saulė lydis (10 diena)
1 dieną skaitykite č ia www.turpravda.ua/ua/blog-225437.html >
2 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ur/blog-225562.html a>
3 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ru/blog-225612.html a>
4 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-225972.html a>
5 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226037.html a>
6 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226102.html a>
7 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226227.html a>
8 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226267.html a>
9 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/en/blog-226487.html a>
11 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ur/blog-227517.html a>
12 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-227537.html a>
13 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-228267.html a>
14 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-228352.html a>
15 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-228842.html a>
16 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-229102.html a>
17 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230457.html a>
18 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230502.html a>
19 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230547.html
20 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230602.html a>
21 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-232552.html a>
22 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-232557.html a>
23 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-231907.html a>
24 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-232627.html
Vakar nieko než inojau apie š į miestą , o š iandien vaikš tau jo gatvė mis, mė gaujuosi grynu oru ir kraš tovaizdž iu.
Nuostabiai iš simiegoję ir papusryč iavę Rosinkos vaikų stovykloje, nuvykome į Ž ovkvos centrą į Liaudies namus ir, lydimi Halinos Petrovnos, ė jome miesto gatvė mis.
Ž ovkva yra Lvovo priemiestis, tač iau š is miestas turi savo į domią ir ž avią istoriją .
Miestas prasidė jo nuo pilies, o 1594 m. jį į kū rė p. Stanislavas Ž olkevskis. Jis atvyko į š ias ž emes, jam patiko vieta, nusipirko jas iš š eimininko, pasikvietė architektą iš Lvovo ir pradė jo č ia statyti dvarą , statyti sienas. Ir statė ne š iaip į , o pagal idealių Europos miestų planą , tai yra, visos gatvė s veda į centrą .
Pavadinimas tariamai kilę s iš ž odž io "geltona" ir vietos, kurioje Stanislavas kadaise turė jo kitą dvarą , pavadinimo.
Iš pradž ių pilis priklausė Stanislovui Ž olkevskiui, vė liau kunigaikš č iui Janui Sobieskiui, vė liau – Rodzywills. Be to, esame tikri, kad č ia gimė Bohdanas Chmelnickis, nes jo tė vas tuo laikotarpiu dirbo Sobieskije.
Ž ovkvoje senovė je ir dabar gyveno kū rybinis elitas: menininkai, kalviai, kalviai.
Mū sų kelionė prasidė jo nuo graž ios medinė s Trejybė s baž nyč ios. Jis buvo pastatytas 1720 m. ir dabar yra į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą . Panaš ią , kiek didesnę , baž nyč ią jau matė me Drohobyche. Bet č ia į ė jimas nemokamas.
Beje, mano vaizduotė je bū tent taip atrodė visos klasikinė s Ukrainos baž nyč ios. Tik anksč iau aš jų nemač iau. Vietoj to, š iam marš rutui yra keletas.
Po baž nyč ios ė jome Lvivska gatve ir pamatė me stulpą , ž ymintį metus, kai Ž ovkvoje jau buvo elektra – 1933 m.
Lvivska gatvė mus vedė pro Dominikonų katedrą ir nuvedė į vietą , kur anksč iau buvo vartai, o dabar prasideda pagrindinė aikš tė .
Miesto centras labai panaš us į centrines maž ų Lenkijos miestų aikš tes. Ir taip yra ne todė l, kad jis yra netoli sienos su Lenkija, o todė l, kad Stanislovas Ž olkevskis daž nai kartojo paskui savo draugą ir vietoj to pastatė miestą , panaš ų į Lenkijos miestą .
Ž inoma, pagrindinė aikš tė s puoš mena yra pilis. Anksč iau č ia buvo dar 4 vartai, į tvirtinimų sienos. Bet jie buvo iš montuoti XIX amž iuje ir dabar yra tik dveji vartai. Kadaise atvaž iavo visa kraš to aukš tuomenė , lankė si net Ivanas Mazepa. O iki 1939 metų č ia gyveno daugiau ž monių nei dabar. O dabar yra apie 13 tū kst.
Pilyje yra muziejus ir parodos.
Į ė jimas į pilį mokamas, kiemo lankymas kainuoja 10 UAH, parodų lankymas – 20 UAH.
Pati pilis yra remontuojama ir daugelis jų negalė s pamatyti. Tač iau yra kalvė , kurioje vyksta meistriš kumo kursai, ir etmono salė , kur galima paž velgti į miesto modelį ir suž inoti apie kitus idealius miestus.
Beje, virtualiai apž iū rė ti pilį galite atsisiuntę programą „Izi“. kelionė .
Norė dami susipaž inti su vietine virtuve, nuė jome į restoraną pagrindinė je aikš tė je „Na Pidsinniy“. Restorane galima pajusti autentiką XVIII a. Č ia Galina mus vaiš ino raugintais kopū stais, bulviniais blynais ir gardž ia sū rio sriuba.
Po pietų nuvykome į kitą svarbią vietą – Krekhivo vienuolyną .
Pasak legendos, du vienuoliai pasiklydo miš ke ir paukš č iai atneš ė juos prie š ventojo š altinio.
Paukš č iai tariamai giedojo „kreh-kreh“, todė l vienuoliai nusprendė š ias vietas pavadinti Krechiv ir XVII amž iuje papraš ė kunigaikš č io Ž olkevskio leidimo statyti vienuolyną ir pradė jo statyti vienuolyną , kuris taip pat buvo gynybinis. Į vienuolyną atvyko daug etmonų .
O prie vienuolyno yra gydomasis š altinis ir urvai. Iki jų yra labai vaizdingas kelias, nors ir ne pats lengviausias.
Iš bandė me vandenį , dabar lauksime pasveikimo.
Viename urve gyveno vienuoliai, o kitame meldė si, kad bū tų pastatytas vienuolynas. Ir ten, ir ten dabar galite eiti ir pamatyti.
Grį ž ę į miestą aplankė me Š v. Bazilijaus baž nyč ią , kuri buvo į kurta 1612 m.
Į domu tai, kad menininkas iš drį so eiti prieš Lenkijos valdž ią ir 1911-1939 metais tapė Ukrainos renesanso stiliumi. Taip pat yra Š ventosios partijos relikvijų .
Ir po Ž ovkvos nuvykome į Belco miestelį . Kuris anksč iau taip pat nebuvo į tariamas. Š is miestelis yra visai netoli sienos – tik 2 km. Tač iau tai daro jį į domiu turistams.
Tai vienas seniausių ir maž iausių Ukrainos miestų . Kronikose jis minimas jau 1030 m. Jame iki 3000 gyventojų , bet tai miestas. Ir š is statusas iš laikomas nuo Č erven miestų laikų .
Nuo pat pirmos minutė s, kai č ia atvykome, pajutome š io maž o miestelio savitumą . Labai maž oje teritorijoje saugoma daug į domių objektų ir istorijos.
Č ia gyveno trys tautos: ukrainieč iai, lenkai ir ž ydai. O ž ydų bendruomenė č ia anksč iau buvo labai didelė.
Č ia atvyksta rabinai iš Izraelio ir, pasak legendos, laukia, kada č ia atvyks jų misija. Yra senos ž ydų kapinė s ir sinagoga. Belco chasidai laikomi turtingiausiais.
Š iuo metu mieste gyvena tik ukrainieč iai.
Belcas – miestas, kurio negalė jo paimti totoriai-mongolai, dė l savo vietos yra pelkė se ir pelkė se.
Miestas gavo Magdeburgo teisę , gavo teisę prekiauti ir sandė liuoti druską , kuri tais metais buvo svarbi.
Č ia yra š ventų maldos vietų ir krikš č ionių . Ten buvo Dievo Motinos ikona, kuri buvo paimta XIV amž iuje Č enstakavoje ir dabar yra ten ir vadinama „Juodą ja Madona“. Manoma, kad piktograma padė jo sustabdyti totorių -mongolų minią . Taip pat yra akmeninė š erdis, kurioje yra Mergelė s pė dos į spaudas.
Maniau, kad š is miestas į domus ir kaž kaip paslaptingas.
Rekomenduoju paž iū rė ti ir kada nors apsilankyti.
Ir mes su paskutiniais saulė s spinduliais patraukė me laukais į savo naują nakvynė s vietą – vaikų stovyklą „Bendraamž iai“. Atgaivinsime stovyklose =)
Irina Ž uravel
Ekskursija „Embroidered Way Tour “ – tai nuostabi kelionė į š auniausias „Embroidered Way“ marš ruto vietas, kurią vykdo keturi populiarū s Ukrainos keliautojai 2017 m. birž elio 5–28 d. .
Renginio tikslas – atskleisti Ukrainos turistinį potencialą , į vairovę ir grož į , simboliš kai suvienyti vakarų ir rytų regionus, skatinti kaimo vietovių plė trą , skatinti aktyvų poilsį ir sveiką gyvenimo bū dą .
Sekite projekto naujienas nevyriausybinė s organizacijos „Iš siuvinė tas kelias“ svetainė je ir socialiniuose tinkluose:
Svetainė : http:// ornamentway. lt /
FB: https:// www. Facebook. com / VyshyvaniyShlyakh
Instagram: https:// www. instagramas. com / ornamentas. bū das /