Į Austriją nuo Kalėdų ir ne tik. 5 diena. Ir vėl Viena. Trauka į gražią. 2 dalis
Pirma diena. Viena. Š viesus. Pasimatymai
Antra diena. Vienos pakraš tys ir dar kelios mugė s. 1 dalis
Antra diena. Vienos pakraš tys ir dar kelios mugė s. 2 dalis
Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 1 dalis
Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 2 dalis
День ketvirta. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 1 dalis
Ketvirta diena. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 2 dalis
Penkta diena. Ir vė l Viena. Trauka į graž ią . 1 dalis
Penkta diena. Vė l Viena. Trauka į graž ią . 2 dalis
Taigi, į vyko dar vienas vizitas į Dailė s muziejų.
Ne visiš kai patenkinti, bet gana patenkinti, einame į Marijos Teresė s aikš tę . Ir č ia, nepatikė site)), dar vienas Kalė dų kaimas.
Nepaisant darbo dienų , č ia yra daug ž monių :
Taip pat vyksta vietos į ž ymybė s koncertas, todė l labai sunku patekti pas Sisi mė gstamą dramblį .
Bet karš to vyno skoniui tai nenukenč ia, todė l ant veido dedame puodelį , kad iš laikytume tonusą , prie š io patiekalo ne tradicinė s deš relė s, o savotiš kos gruzdintos bulvytė s su č esnakiniu padaž u. : ))
Ir tada vakare pro Hofburgą...
sklandž iai persikelti į mugę Š v.
Michaelas (), garsus Imperatoriš kasis ir karališ kasis Kalė dų turgus , nors , mano nuomone, tai pati maž iausia ir kukliausia mugė iš visų , ką matė me š ioje kelionė je. ; )
Bet, tiesą pasakius, mane domina net ne pati mugė , o tai, kad Michaelerplatz, kuriame lankė mė s begalę kartų , pasirodo (!!! ) yra Š v. Mykolo baž nyč ia (Michaelerkirche) – parapinė baž nyč ia, pastatyta XIII amž iaus pradž ioje. Babenbergo kunigaikš č io Leopoldo VI lė š omis ir buvo skirtas aptarnauti Hofburgo rū mus bei gyventi miestieč ių pakraš č iuose. Nuo 1288 m. jis minimas tarp trijų Vienos parapinių baž nyč ių š alia Stephansdom ir anksč iau minė to š kotų vienuolyno.
Tiesą sakant, savo vietovė s garbei ir pavadinimą gavo apie 1850 m.
Pirmasis baž nyč ios paminė jimas, kaip sakiau, datuojamas XIII a. Ir nuo to laiko, nepaisant visų vė lesnių rekonstrukcijų , ji iš saugojo savo gotikinę varpinę , kurios virš uje yra smailė .
Nuo tada baž nyč ios viduje iš liko kai kurios freskos, tač iau jų saugumo lygis, deja, yra daug ž emesnis nei varpinė je.
Ir apskritai seniausia baž nyč ios dalis ir jos paminklai yra kairė je nuo į ė jimo. Kaip, pavyzdž iui, vadinamieji romaniniai vartai, datuojami 1220 m. , kai iš tikrų jų buvo pradė ta statyti baž nyč ia.
Akivaizdu, kad daugybė s rekonstrukcijų metu baž nyč ios vidaus apdaila ne kartą keitė si ir gali pasigirti ne tik senovinė mis freskomis. Yra daug atskirų altorių ir koplyč ių.
Š tai, pavyzdž iui, Verdenbergo koplyč ia, suprojektuota 1627 m. Verdenbergų grafų š eimai:
Š tai kaip siaubingos bū klė s ir neseniai 2005–2006 m. restauruota Veneros koplyč ia, puikiai papuoš ta baroko tinku ir freskomis, 1640 metais į gavo istorinę iš vaizdą .
Esminė rekonstrukcija XVIII amž iaus pabaigoje. nukentė jo ir altorius, kuris dabar vadinamas paskutine Vienos baroko apraiš ka. Jį.1781 m. į kū rė Jeanas-Baptiste'as de Avrange'as ir yra skulptū rinė grupė „Arkangelo Mykolo mū š is su prisikė lusiais angelais“.
Jį puoš ia Bizantijos Š venč iausiosios Mergelė s ikona, kuri priklauso Kretos mokyklai. Piktograma laikoma stebuklinga.
Didingi vargonai, laikomi didž iausiais baroko vargonais Austrijoje, buvo sukurti 1714 m. , o 1791 m. gruodž io 10 d.
bū tent ant jo buvo atliktos dvi pirmosios Requiem dalys Wolfgango Amadeus Mocarto atminimui. Ir dabar, kaip suprantu, š is kū rinys č ia atliekamas kasmet tą pač ią dieną didž iojo kompozitoriaus atminimui.
Apskritai, kaip matote iš daugybė s laiš kų , Michaelerkirche padarė man didelį į spū dį ir verta aplankyti. Be to, tam tikru laiku vyksta ekskursijos po baž nyč ią , kurių tvarkaraš tį galima rasti oficialioje svetainė je.
Ir dienos metu grož ė tis interjero turtingumu nebus nereikalinga, nes apš vietimas (tiksliau, jo beveik visiš kas nebuvimas vakare) suteikė mū sų vizitui atmosferos, bet neleido svarstyti smulkmenų . : )
O į kitą Kalė dų mugę judame gana apleistos š ioje senamiesč io gatvių dalyje.
Ir nuveda mus į kitą didž iulį gotikinį pastatą – Minoritų baž nyč ią ( Minoritenkirche > ) , pastatyta Vienoje XIV amž iaus pabaigoje.
Anksč iau buvome viduje, bet š į kartą negalime atsisakyti malonumo vė l pasigrož ė ti mozaikine „Paskutinė s vakarienė s“ kopija, kurią.1805–1814 m. Napoleono už sakymu sukū rė Giacomo Raphael.
Tač iau Napoleono darbo metu mozaikos jau nebuvo, todė l jo uoš vis Francas II, paskutinis Š ventosios Romos imperijos imperatorius, valdę s Austriją , Bohemiją ir Vengriją Franzo I vardu. už kū rinį ir tapo freskos savininku. į Belvederį , tač iau dė l didž iulio dydž io nebuvo į manoma jos perkelti į Belvederį , o ji atsidū rė Minoritenkirche.
Manoma, kad Paskutinę vakarienę geriausia ž iū rė ti stovint š alia susidė vė jusios Š v. Pranciš kaus Asyž ieč io freskos, kuri yra vienas iš iš likusių buvusio baroko interjero fragmentų . : )
Beje, manoma, kad pirmą ją gimimo sceną pastatė Pranciš kus Asyž ietis. Než inau, kaip atrodė š is istorinis artefaktas, bet gimimo scena Minoritenkirche daro neblogą į spū dį .
Ž inoma, ji yra š iek tiek maž esnė už didž iausią gimimo sceną Austrijoje, kurią matome Naujojoje Linco katedroje, bet nedaug. Ir jau už pildymas personaž ais apskritai jį pranoksta.
Ir aš aptikau informaciją , kad š ios gimimo scenos figū ros gali judė ti, bet mes negalė jome patys pamatyti.
Paliekame Minoritenkirche ir tę siame ž ygį į Rotuš ę , kur mū sų laukia pagrindinis Vienos ir visos Austrijos kalė dinis turgus – Kristaus kū dikių turgus (Christkindlmarkt) . Ir kai iš einame per Burgtheater ir pamatome kaž ką panaš aus...
...tada pradedame suprasti, kodė l tiek daug ž monių nori eiti į Kalė dų mugę . Nes š i š ventė yra gryna!
Ir nesvarbu, kad lauke š ilta, o sniego seniai aplink – tiesiog dirbtiniai. Apie tai kaž kaip visiš kai pamirš ti, kai galvoji apie „Gimimo scenų kelią “ (ir net prie specialios kiekvienos gimimo scenos muzikos), kur š į kart – italų meistrų darbai.
Arba bandote nukeliauti į foto zoną prie Herzelbaumo – 200 š irdž ių medž io, kuris prie Rotuš ė s advento garbei puoš iamas jau daugiau nei metus.
Ž inoma, yra privalomų suvenyrų prekystalių...
ir didž iulė graž i Kalė dų eglutė , kuri vis dė lto yra š iek tiek pasimetusi tos pač ios graž ios rotuš ė s fone...
...ir č iuož ykla, papuoš ta spalvingu apš vietimu...
...ir, ž inoma, privalomas karš tas vynas.
Kaip jau sakiau, dž iaugiuosi, kad pasiekė me savo kelionė s pabaigą , nes tai buvo logiš ka iš vada ir visos mū sų kalė dinė s kelionė s akcentas. : )
Š eš ta diena. Atsisveikinimas
Tiesą sakant, savo istoriją galė jau baigti penktą dieną , nes š eš toji diena nebuvo paž ymė ta niekuo iš skirtiniu. Bet kadangi lė ktuvą turė jome tik po pietų , nusprendė me kelias valandas ryto skirti kelionei į centrą . Ž inoma, į Š v. Stepono katedrą ( Stephansdom ).
Ko gero, tai garsiausias Vienos paminklas, sakyč iau – jos simbolis. O mes č ia buvome ne kartą ir ž iū rė jome iš skirtingų kampų . Ir š iandien ketiname už kopti į jo Š iaurinį bokš tą (į pietus, aukš č iau, esame lipę anksč iau).
Ir tai padaryti, prieš ingai nei pietuose, kur į kopė me begalę laiptelių , o jei tiksliau, 343-iuoju galima nuvaž iuoti tik liftu, o tai š iek tiek apmaudu. Tač iau liftas atrodo š iek tiek ekstremalus, todė l jū s netgi dž iaugiatė s, kai esate virš uje.
Tač iau Š iaurinis bokš tas puikuojasi savo varpu – Naujuoju Pummerinu, č ia į rengtas 1957 m. vietoj senojo, sunaikinto 1945 m. per bombardavimą.
Jis suskamba tik 11 kartų per metus, kitaip nei Pietų bokš to varpai, kurie maitinami elektra ir skamba kasdien. O Pummerin laikomas antru pagal dydį varpu Europoje po Kelno katedros varpo.
Deja, š iandien oras niū rus, o ore mirga net kelios snaigė s, todė l apač ioje atsiveriantys Vienos vaizdai š iek tiek migloti, bet ne maž iau graž ū s.
Vietoj to, iš Š iaurė s bokš to galite iš samiai pamatyti č erpinį katedros stogą ...
...ir ant jo iš dė lioti imperatoriš kojo bei karališ kojo dvaro ereliai.
Teritorija prieš ais katedrą vis dar gana apleista – dabar iš ė jo tinginys turistas, neskubė damas pabusti. ; )))
Grį ž tame į katedrą . Neperpasakosiu gerai ž inomos jo istorijos ir neiš vardinsiu, ką č ia galite pamatyti. Jei gerai, Stephansdom reikė tų praleisti bent pusę popietė s, kad pamatytumė te visą jo vidinį grož į , nusileistumė te į katakombas, už liptumė te į abu bokš tus. Bet bet kuriuo atveju, net jei č ia pateksite į tą dalį , kuri yra atvira laisvai prieigai, vis tiek pamatysite, kokia ji graž i.
Ir didž iulis! : ))
Ir mū sų , kaip ir Pelenė s, laikas eina į pabaigą...Už teks tik pasiekti kitą Vienos simbolį – Operos teatrą .
Tuo pač iu metu, kurį laiką važ iuojant Kä rntnerstrasse, netyč ia (!!!
) pastebime maltieč ių Š v. Jono Krikš tytojo baž nyč ią ( Malteserkirche ).
Š tai ir viskas Viena – galite č ia apsilankyti daugybę kartų ir vis tiek atrasti kaž ką naujo ir nepastebimo! Ir garantuotai bus ne maž iau graž u ir į domu nei tai, ką č ia jau matė te.
Ir apskritai, tiek Viena, tiek visa Austrija man atrodo savotiš ka š ventine juostele perriš ta š ventė , kurios ž vilgsnis nudž iugina, o apie turinį ir nieko nesakyk!
Tikriausiai tai yra dar viena priež astis, kodė l aš ją tiesiog dievinu ir nepavargstu skelbti jai savo meilę ! Ir tegul Kalė dos, po kurių iš vykau į Austriją , jautė si ne visur, bet pati š alis mū sų nenuvylė ! Ir aš noriu č ia sugrį ž ti dar kartą ! : )
Ir savo istorijos pabaigoje noriu padė koti visiems, kurie skaitė ir palaikė mane raš ant! Ač iū už susitikimą Vienoje! : ))))
