Į Austriją Kalėdoms ir ne tik. Trečia diena. Lincas. Kelionė dviaukščiu traukiniu. 1 dalis
Pirmoji diena. Vena. Prekybos mugė s. Į vadas
Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 1 dalis
Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 2 dalis
Negaliu pasakyti, kad mintis aplankyti Lincą buvo esminė š ios kelionė s metu. Bet kai pamač iau, kad alternatyvi traukinių bendrovė >WESTbahn turi specialų pasiū lymą , leidž iantį pirkti bilietus už.4, 99 euro, tada nebebuvo apie ką galvoti - reikė jo „pagauti“ bilietus, kurių prekyba tokia kaina prasidė jo likus 30 dienų iki numatytos datos. Vienintelis į spė jimas, kad iš pradž ių jie galvojo vykti sekmadienį , bet jei ryte buvo daug bilietų už malonią kainą , tai vakare grį ž us į Vieną kainos prasidė jo nuo 20 eurų už bilietą . Atitinkamai, kelionė dė l akivaizdž ių priež asč ių persikė lė į pirmadienį . : ))
Taigi, WESTbahn Vienoje turi du marš rutus: per centrinę gelež inkelio stotį Wien Hauptbahnhof, netoli kurios gyvename, ir per Vakarų gelež inkelio stotį Wien Westbahnhof. Mes, ž inoma, renkamė s tą marš rutą , kuris yra arč iau mū sų . Be to, traukinys pajuda iš WIEN PRATERSTERN stoties (iš vykimo laikas iš š ios stoties nurodytas biliete), o į centrinę gelež inkelio stotį traukinys atvyksta vė liau ir atitinkamai galime ilgiau pamiegoti. Beje, grį ž tant situacija kiek apsivertė – nors traukinys važ iavo į WIEN PRATERSTERN, mū sų bilietuose kaip atvykimo stotis buvo nurodyta WIEN MEIDLING, kuri buvo stotelė anksč iau nei mums reikė jo. Bet kaip sakė konduktorius, kurio paklausė me, kaip š iuo atveju galime patekti į centrinę gelež inkelio stotį : „Š iame traukinyje! Tai viena kaina už visus! “. : )
Ir š tai mes stotyje! Ir net ant tinkamos platformos. Jie atvyko, ž inoma, 20 minuč ių anksč iau. ; ) Per š į laiką pro mus pravaž iavo apie 15 skirtingų traukinių , pagaliau ir mū siš kiai - ž alia juostele ir dviaukš č iai! ; ) Vietos ant bilietų nenurodytos, tad renkamė s iš likusių laisvų , o į mū sų stotį jų nebelieka tiek daug.
Esame į sikū rę antrame aukš te – iš ten vaizdas geresnis. : )) Pakeliui sustojimų per daug neturime, o traukinio greitis į spū dingas - iki 200 km/h, nors to visiš kai nesijauč ia. O po pusantros valandos esame Lince.
Š iandien tai treč ias pagal dydį Austrijos miestas. Jo istorija siekia senovė s keltų gyvenvietę Lentos, kurią drą sū s romė nai pervadino Lencia, 15 m. pr. Kr. pavertę ją savo forpostu. e. Nuo XV amž iaus Lincas tapo Aukš tutinė s Austrijos sostine ir 1489-1493 m. buvo imperatoriaus Frydricho III rezidencija. Toliau nuo XVIII a. Lince vystosi tekstilė s pramonė , taip pat druskos prekyba, todė l iki XX amž iaus pradž ios miestas gali bū ti laikomas dideliu pramonė s centru. Tada yra liū dni istorijos puslapiai Antrojo pasaulinio karo ir anš liuso metu, kai Lincas vadinamas „fiurerio miestu“, kurio jauni gyvenimo metai prabė go č ia ir kuris dė l to svajojo Lincą padaryti pavyzdinis Reicho miestas. Dabar tai modernus pramoninis miestas, kuriame didelis dė mesys skiriamas ir kultū rinei plė trai – 2009 metais Lincas buvo pavadintas Europos kultū ros sostine.
Į istorinį centrą nusprendž iame pasiekti pė sč iomis, bet jei norite naudotis vieš uoju transportu, visą informaciją apie marš rutus ir bilietus rasite č ia. Sprendimas pasivaikš č ioti atsirado dė l to, kad pirmasis Kalė dų turgus Volksgarten yra 5 minutė s pė sč iomis nuo stoties, kurią pravaž iuojame pakeliui į centrą .
Oras, ž inoma, niekada nebū na ž iemiš kas – gė lynai su dekoratyviniais kopū stais labiau primena spalį...
. . . bet gimimo scenų buvimas atkakliai rodo artė jant Kalė doms.
Be to, gimimo scenos yra labai į vairios – š tai viena į rengta netoli Linco kazino (puiki kaimynystė ):
Toliau palei Landstraß e (Landstraß e), kurispirmą kartą paminė tas XIII amž iuje kaip Lintzam. . . em>
. . . į einame į Pagrindinę aikš tę (Hauptplatz), kuri laikoma viena didž iausių Austrijoje ir už ima 1.200 kvadratinių metrų . m.
Aikš tė s centre yra tradicinė balto marmuro Š venč iausiosios Trejybė s kolona, pastatyta 1723 m. , kurią labai sunku pamatyti dė l centrinis Linco kalė dinis turgus (Christkindlmarkt). Teigiama, kad pastač ius š ią koloną gubernatorius buvo siaubingai nepatenkintas š vaistymu ir surengė lė š ų panaudojimo patikrinimą . Taigi korupcijos ir valstybė s lė š ų grobstymo problemos nė ra nauja istorija mū sų pasaulyje ir populiarios ne tik mū sų rajone. ; )))
Tač iau rinkai dar per anksti, todė l nusprendž iame kopti į Pö stlingbergą (Pö stlingberg ) ir, taip sakant, paž velgti į miestą iš aukš tybių .
Ten galite pakilti Pö stlingbergbahn (Pö stlingbergbahn) tramvajumi, kuris š iandien laikomas viena stač iausių tramvajaus linijų pasaulyje – traukinys juda daugiau nei 11 % nuolydž iu ir į veikia 255 m aukš č io Bilietai Tramvajų pirkome pagrindinė je aikš tė je esanč iame informacijos centre, tač iau juos reikia kompostuoti prie tramvajaus stotelė s esanč iame validatoriuje.
Taip, ir dar viena Linco ypatybė yra ta, kad beveik visur č ia esanč iuose pastatuose durys atsidaro automatiš kai, nuo informacijos centro iki Naujosios katedros. Iš pradž ių buvo dusulys (ne visada buvo galima atš okti laiku), todė l gą sdino, paskui pripratome, o kai reikė jo patiems atidaryti duris, tai kaž kaip į tempė . ; )))
Informacijos centras yra senosios rotuš ė s pastate (Altes Rathaus), pastatytame gotikos stiliaus 1513 m. Vė liau Rotuš ė.1658 m. buvo perstatyta baroko stiliumi, o iš senojo pastato buvo iš saugota tik varpinė , kurioje tris kartus per dieną atliekamos į vairios melodijos. Deja, neradome. Dabar miesto rotuš ė yra senojoje rotuš ė je, o muziejus „Linco kilmė “.
Š okame į tramvajų ir kylame į kalną , o tai trunka apie 15–20 minuč ių .
Už lango plū duriuoja graž ū s namai – š i vietovė Lince laikoma labai prestiž ine.
Č ia neį prastai ir graž iai atrodo net daugiabuč iai.
Ar dė l oro, arba dė l pirmadienio ant kalno ž monių praktiš kai nė ra. Todė l atsiverianč iais vaizdais galite grož ė tis tyloje ir vienumoje.
Taip pat kelyje netikė tai sutikta elnių š eima.
Klaidž ioti apleistais takais. . .
. . . kylame į apž valgos aikš telę . Atsiž velgiant į rū ką , vaizdai, ž inoma, nė ra puikū s, tač iau juose yra tam tikro ž avesio.
Tereikia suprasti, kad kraš tovaizdis atsiveria ne ž iemą , o rudenį .
Nepaisant to, galite pamatyti pakraš č iuose esanč ių gamyklų dū mtraukius, kurie taip pat yra pramoninė s Linco pusė s personifikacija.
Toliau apsisukame ir už kopiame į pač ią virš ū nę į Piligrimų š ventyklą .
Ir č ia turė jo pasirodyti tobula nuotrauka su katinu.
Todė l, kad mums pakeliui po skė č iu pasirodė nykš tukas (ta prasme, sodo skulptū ra, o ne kaip tu manai - net karš to vyno į burną neė mė me), kuris pirš tu parodė į š ulinį...paš eriama miela katė (gyva), sė di š alia.
Ir tą akimirką , kai pamač iau š į idiliš ką vaizdą ir nukreipiau į jį fotoaparatą , mano vyras, kuris ne visada bendrauja su ž monė mis, nusprendė pabendrauti su kate. Į ką jis reagavo natū raliausiu bū du - nusprendė prieiti arč iau mū sų , kam veltui š aukti ant viso kalno ? ! Taip ir atsidū riau vietoje tobulos nuotraukos „Gnomas su katinu“.
Taip, tiesa – „Nykš tukas su. . . galine katė s apsauga“.
Gerai, eime. Kaip alternatyvą galiu pasiū lyti „Penkių ž vaigž duč ių š ventą jį “ – Joną Nepomuką . Beje, mane nustebino gana daž nai š ioje kelionė je Austrijoje sutikti jo veidus – paprastai jis aktyviai gerbiamas Č ekijoje.
Ir pagaliau piligriminė Marijos Septynių Skausmų bazilika (Pö stlingbergkirche), kuri č ia buvo nuo XVIII a. Daugiau nei prieš.300 metų vienas iš brolių pasaulieč ių iš kapucinų vienuolyno Urfare į Pö stlinbergo kalną atneš ė medinę Mergelė s Marijos statulą , su kuria vė liau buvo siejami stebuklingi iš gijimai ir į kurią dė l to pradė jo plū sti maldininkai. Dė l to iš pradž ių š ioje vietoje buvo pastatyta medinė baž nyč ia, o vė liau už pasaulieč ių aukas iš kilo mū rinis pastatas. Š iuolaikinio baroko iš vaizdą baž nyč ia į gijo 1748 m. , tada buvo paš ventinta.
Tiesą sakant, č ia mū sų pasivaikš č iojimas baigiasi ir mes važ iuojame tame pač iame tramvajumi. . .
. . . leidž iame į miestą , bet iš važ iuojame nepasiekę Pagrindinė s aikš tė s – norime paž iū rė ti į Naują ją Rotuš ę...
. . . ir Nibelungo tiltas (Nibelungenbrü cke) (Než inau, kodė l tiltas Austrijos mieste turi tokį egzotiš ką pavadinimą ).
Ir pasigrož ė kite senamiesč io vaizdais kitapus upė s ir Linco pilimi (Linzer Schloss), kuri stovi ant kalvos, kur anksč iau buvo minė tas Fort Lence. p>
Dabar pilyje veikia Aukš tutinė s Austrijos valstybinis muziejus, bet mes nusprę sti ten neiti eiti - nenoras vilktis į kalnė n. Pasivaikš č iosime č ia, netoli pagrindinė s aikš tė s, apž iū rė sime grož į siaurose gatvelė se.
Kairė je nuo Altermarkt aikš tė s, Altstadt(Altstadt) gatvė , kuriyra istorinio Linco centro simbolis, nors jis yra tik 170 m ilgio, eina. Pirmasis paminė jimas datuojamas 1334 m. , dabar ant jo yra daug senų pastatų , o vakarais tai yra miesto naktinio gyvenimo centras.
Į domu, kur ta gatvė veda? Reiktų pasiž iū rė ti. . . Na, ž inoma, į Pilį ! Norime to ar ne, bet vis tiek pakilome aukš tyn. : ))
Iš esmė s iš pastato liko nedaug – jis smarkiai suniokojo per gaisrą dar 1800 m. , tuomet č ia į sikū rusi ligoninė taip pat neprisidė jo prie restauravimo. Dabar Pilis yra senovinių griuvė sių ir modernių architektū rinių sprendimų simbiozė .
Geriausiai iš silaikiusios dalys yra 1600 m. pastatyti Rudolfo pilies vartai (Rudolfstor) ir XV a. Friedricho vartai (Friedrichstor), virš kurių pavaizduotos raidė s „ A. E. I. O. U“ matyti – visas pasaulis pavaldus Austrijai (Alles Erdreich ist Oesterreih untertaten).
Kadangi jau į kopė me į kalną , eikime iki seniausios veikianč ios baž nyč ios Austrijoje – Š v. Martyno baž nyč ios , kurio statyba siekia VIII a.
Paskutinį kartą restauruojant XX a. , č ia buvo rasta karolingų laikų keltų salė , senovinė krosnis ir lė kš tė s su romė niš kais tekstais. Bet mū sų apsilankymo metu baž nyč ia už daryta, todė l galime pasitenkinti tik iš orine apž iū ra.
Toliau leidž iamė s ž emyn nuo kalno, pro vietinį teatrą...
. . . ir mes vykstame į kitą Linco pilį – Landhaus (Linzer Landhaus), kurį pagal Canevale projektą m. pastatė miesto gildija. 1568–58. minoritų vienuolyno vietoje, kurio didž ioji dalis buvo sugriauta perstatant pastatą . Dabar č ia posė dž iauja Aukš tutinė s Austrijos provincijos regioninis parlamentas.
Pagal legendą pilį taip pat persekioja prieš.400 metų mirusios kruvinosios grafienė s Ezhebet Bathory dvasia. ; ))) O nuo 1805 metų lapkrič io 4 iki lapkrič io 9 dienos Napoleonas gyveno paimtame Landhauze. Apskritai, populiari vieta! : ))
Š iauriniai Landhauzo vartai (Nordportal) buvo sukurti 1565–1566 m. pagal š veicariš kų Vienos Hofburgo vartų , pastatytų prieš deš imt metų , vaizdą ir panaš umą . Iš principo didelio panaš umo neradau, bet galbū t taip yra todė l, kad aš jo tikrai neieš kojau. Iš raudono marmuro pagamintas Nordportal yra laikomas vienais svarbiausių renesanso vartų Austrijoje. Ant parapeto po jų langu pavaizduoti trys herbai. Deš inysis yra pirmosios Austrijos kunigaikš č ių dinastijos (976-1246) - Babenbergų - simbolis, centrinė - Aukš tutinė s Austrijos herbas, o kairioji - Ž emutinė s Austrijos.
Viename iš trijų Landhaus kiemų (jis atviras visuomenei, skirtingai nei kiti du) yra P. Gueto planetų fontanas (Planetebrunnen). Bronzinė je skulptū rinė je grupė je pavaizduotos š eš ios planetos, atrastos iki XVI a. Fontanas yra paminklas astronomui ir matematikui Johannesui Kepleriui, kuris 14 metų dė stė č ia į sikū rusioje Linco protestantų mokykloje.
Arkadenhofe, istoriniame arkadiniame Landhaus kieme (Arkadenhof des Landhauses), vyksta klasikiniai kameriniai koncertai. Na, o dabar, pagal laiką , statomos kito kalė dinio turgaus palapinė s ir gimimo scena.
Prie iš ė jimo iš Pietų vartų galite pamatyti 2007–2009 m. atliktų kasinė jimų rezultatus. (jie aptverti stikliniais skydais), o ypač visiš kai iš likę s barokinis akmeninis tiltas, kuris 1801 m. buvo už piltas kartu su grioviu ir kurio egzistavimas buvo tiesiog pamirš tas.
Promenade gatvė je prieš ais Landhaus taip pat galite pamatyti paminklą garsiam raš ytojui ir poetui Adalbertui Stifteriui, kuris laikomas austrų literatū ros klasiku.
Prie Landahuso yra dar 2 lankytinos vietos Lince ir viena iš jų yra Mocarto namas. Manoma, kad Wolfgangas Amadeusas Mocartas savo Linco simfoniją (simfoniją Nr. 36) sukū rė vos per tris dienas namo savininko grafo Josefo Thuno, pas kurį jis lankė si 1783 m. , praš ymu.
Prie į ė jimo į pastatą yra ž ymaus kompozitoriaus biustas ir simfonijos sukū rimo istorija, kurią taip pat galite iš girsti č ia paspaudę atitinkamą mygtuką . ; )
Prieš Mocartą iš kilo Minoritenkirche (taip sakant, minoritų vienuolyno, kurio vietoje buvo pastatytas Landhauzas, liekanos), į kurta 1236 m. Vė liau baž nyč ia buvo kelis kartus perstatyta, o dabartinę iš vaizdą į gijo 1751 m. Johanno Matthiaso Krinnerio pastangų dė ka. Maž ų jų brolių baž nyč ios vidaus apdailą kū rė Kasparas Modleris (stiuko kū rinys), Bartolomeo Altomonte (altoriaus paveikslai) ir Johann Martin Schmidt (š oninis altoriaus darbas).
Beveik visų vietinių baž nyč ių ir katedrų bruož as yra beveik visiš kas apš vietimo nebuvimas, todė l jų vidaus apdailą reikia apž iū rė ti pusiau tamsoje. Nuotraukos kokybė tinkama. : ))))
Senojoje katedroje (Alter Dom) situacija panaš i – beveik nieko nesimato, bet durys atsidaro automatiš kai! ; ))) Iš oriš kai Senoji katedra, statyta 1669-1683 m. jė zuitų ordino į kū rė jo š v. Ignoto garbei atrodo labai kukliai ir nesunkiai atpaž į stama iš ž alios fasado spalvos. Beje, baž nyč ia paš ventinta dar nebaigus darbų.1678 m.
Tač iau norė č iau plač iau panagrinė ti baroko stiliaus interjero apdailą – rož inio marmuro kolonas ir kolonas su į mantriais raiž iniais, garsiojo italo Belucci altoriaus apdangalą „Š ventasis Aloizas“, bet č ia taip atsitiko.
Toliau, pagal planą , turime kitą į domią baž nyč ią...
. . . bet nusprendž iame padaryti pertrauką ir mė gautis maistu ne tik dvasiniu. Todė l trumpam nutrauksiu savo istoriją .
Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 2 dalis
