Į Austriją Kalėdoms ir ne tik. Ketvirta diena. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 2 dalis

2020 Kovo 22 Kelionės laikas: nuo 2019 Gruodžio 07 iki 2019 Gruodžio 12
Reputacija: +6643.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Pirmoji diena. Vena. Prekybos mugė s. Į vadas

Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 1 dalis

Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 2 dalis

Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 1 dalis

Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 2 dalis

Ketvirta diena. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 1 dalis

Priminsiu, kad pasivaikš č iojimo metu patekome į Pagrindinę aikš tę (Hauptplatz). Jis atsirado XII amž iaus antroje pusė je. kaip turgus ir paguldė savo kunigaikš tį Otakarą III. Tuo pat metu aikš tė s viduryje yra paminklas-fontanas kitam į ž ymiam asmeniui – erchercogui Johanui, kartais dar vadinamam „Stirijos kunigaikš č iu“, apie kurį svarstyti labai problematiš ka dė l č ia iš sidė sč iusio kalė dinio turgaus. : )) Taip pat Rotuš ė , esanti pietinė je aikš tė s dalyje, pastatyta 1893 m. Bet turiu pasakyti, kad tai jau treč ioji aikš tė je pastatyta rotuš ė .


Pirmoji, pavadinta „Seną ja kanceliarija“, atsirado dar 1450 m. , tač iau miesto reikmė ms pasirodė nedidelė (nesuprantu, kodė l iš karto nebuvo suprojektuota didesnio dydž io) , todė l po 100 metų buvo pastatytas naujas renesanso stiliaus pastatas. Tuo pač iu pastatas iš siskyrė gana asketiš ku stiliumi, tač iau buvo labai funkcionalus – be miesto tarybos posė dž ių , treč iame rotuš ė s aukš te buvo į rengtas kalė jimas, aplink pastatą buvo į rengti portikai. buvo atiduotos pirkliams. Ir bū tų stovė ję s gal iki š ių dienų , jei ne Napoleono kariai, 1803 m. sugriovę pastatą . Po to, 1805–1807 m. statomas naujas pastatas, sukeliantis dviprasmiš ką miestieč ių pož iū rį , o po 1887 m. pradė tos ir 1892 m. baigtos rekonstrukcijos Rotuš ė pagaliau į gauna š iuolaikiš ką iš vaizdą .

Rotuš ė s fasadą puoš ia statulos, simbolizuojanč ios meną , mokslą , prekybą ir amatus.

Ir apskritai Hauptplatz yra apsupta labai graž ių namų , ne tik istorinė s vertė s, bet ir malonių akiai. Tarp jų iš siskiria elegantiš kas Luegg namas (Luegg-Haus), kurio pavadinimas kilę s iš vokiš ko "ums Eck lugen" – "ž vilgsnis už kampo" ( namas yra tiesiog Hauptplatz ir Sporgasse kampe). Jos fasadai dekoruoti až ū riniu barokiniu tinku, gerai į siž iū rė jus matosi nosys ir lū pos.

Ne maž iau graž ių pastatų galima pamatyti ir Herrengasse gatvė je, pradedant nuo Pagrindinė s aikš tė s. Tai, pavyzdž iui, Painted House, kurio fasadą.1742 metais graikų -romė nų dievų atvaizdais nutapė baroko menininkas Johanas Mayeris. Š io namo terasa vadinasi „Ducal“, bet kaž kodė l ten než iū rė jome. . .

Į striž ai nuo jo yra dar 2 ikoniniai istoriniai pastatai – Landhaus ir Arsenal.

Landhausas (Landhauzas) – tai renesanso laikų architektū ros kompleksas, kurį Florencijos rū mų dvasia suprojektavo italų architektas Domenico del Allio. Jį sudaro keli pastatai, sujungti Toskanos galerijomis.

Gana erdvus kiemas naudojamas į vairiems kultū riniams renginiams ir koncertams. . .

. . . o Advento laikotarpiu č ia į rengiamas didelis ledo gimimo scena (kaip ji netirpsta per Eurož iemą , iki š iol nesuprantu).

Ir nors pakeliui į Gracą , kai buvau perpildyta kaip lakš tingala, apraš inė dama daugybę Š tirijos sostinė s į ž ymybių ir grož ybių , vyras susimą stę s paklausė : „Ką , nuotakosyra muziejai. mieste? “, kaž kodė l nė jome nei į vieną muziejų . Nors aukš č iau minė tas Arsenalas ( Landeszeughaus ) garsė ja gana į spū dinga senovinių ginklų kolekcija, kurios tiraž as siekia beveik 30 tū kstanč ių egzempliorių . Taip yra dė l Graco vietos, kuri du š imtmeč ius buvo karų su turkais forpostas ir reikalavo iš laikyti didelę karinę garnizoną . Ypatingas ač iū Marijai Terezei, kuri nepanaikino Arsenalo, kai jo nebereikė jo, ir jis iš liko iki š ių dienų visu savo barokiniu spindesiu.


Lauke darosi vė siau, o mes spartesniu tempu, tik greitai ž vilgtelime į aplinkines graž uoles. . .

. . . skubame į miesto parapijos baž nyč ią Stadtpfarrkirche (Stadtpfarrkirche). Jis, kaip ir daugelis kitų istorinių miesto pastatų , nuė jo ilgą kelią – nuo ​ ​ nedidelė s baž nytė lė s, ne kartą perstatytos, didintos ir per II pasaulinį karą subombarduotos, iki į spū dingo pastato, kurio varpinė dominuoja Herrengasė s pastatuose.

Bet pirmiausia mane domina kaž kas kita – viename iš vitraž ų už altoriaus yra Hitlerio ir Musolinio atvaizdai, stebintys Jė zaus Kristaus plakimą . Ir mes praleidž iame daug laiko, bandydami surasti tuos vaizdus.

Ir galiausiai „bingo“ – aš juos pastebė jau (virš utiniame deš iniajame nuotraukos kvadrate)!

Patenkinti savimi iš einame pro pagrindinį į ė jimą (į ė jome pro š oninį į ė jimą ), o tada pamatau didž iulį plakatą su to paties vitraž o atvaizdu ir simbolių , kurių ieš kojome. . ; )) Guodž iamė s tuo, kad juos radome patys! : ))

Ir laikas bė ga: iki 15 valandos turime suspė ti į Glockenspielplatz (Glockenspielplatz) – Varpų skambė jimo aikš tę .

Tris kartus per dieną (11.15 ir 18 val. ) vyksta spektaklis – ant seno pastato frontono atsiveria du langai ir iš jų iš kyla tautiniais kostiumais vilkinč ios merginos ir vaikino figū ros, kurios š oka į vairios varpų melodijos.

Š ią atrakciją sugalvojo vyno pirklys Gottfriedas Maureris, kuris nuo 1884 m. naudojo š į pastatą kaip savo vyno parduotuvę ir tokiu gudriu vieš ų jų ryš ių ž ingsniu pritraukė potencialius pirkė jus.

Iš principo, mū sų laikais yra daug ž monių , norinč ių paž velgti į tokį „nuostabų , nuostabų , stebuklingą “. : ))) Pasigrož ė jus spektakliu ir nufilmavus jį visais į manomais rakursais. . .

. . . eikime į imperatoriaus Ferdinando II mauzoliejų – imperatoriš kosios š eimos š eimos kapą , kuris paties imperatoriaus į sakymu pradė tas statyti 1614 m. , buvo iš dalies baigtas 1636 m. , o galiausiai baigtas tik pabaigoje XVII amž iaus. Leopoldas I, Ferdinando II anū kas.


Kape yra Ferdinando II, vieno iš jo sū nų , pirmosios ž monos ir motinos, kapai. Teigiama, kad imperatoriaus motinos Marijos Bavarietė s kapą puoš ia raudono marmuro sarkofagas ir stovi centre, o paties Ferdinando II poilsio vieta paž ymė ta paprasta akmens plokš te. Negalė jome to patikrinti savo akimis, nes Mauzoliejus buvo už darytas visuomenei.

Taigi beliko tik grož ė tis jo iš oriniais privalumais ir į sitikinti, kad taip – ​ ​ pastebima italų architekto Pietro de Pomis į taka bendrai ansamblio architektū rai.

Mauzoliejaus komplekse taip pat yra Š v. Kotrynos baž nyč ia, pastatyta senesnio religinio pastato (XIII a. ) vietoje.

Ir kitoje pusė je, beveik netoli mauzoliejaus, yra Graco katedra (Grazer Dom) arba Š v. Egidijaus katedra (Kathedrale, Bischofskirche und Pfarrkirche Hl. Ä gydius), statybos, trukusios 1438–1464 m. senosios XII amž iaus baž nyč ios vietoje, skirtos š v. Egidijui.

Ilgą laiką š i katedra buvo laikoma pagrindine rū mų baž nyč ia, ir ne veltui jos baroko stiliaus vidaus apdaila yra labai didinga ir turtinga.

Neį prastai aukš tas ir graž us centrinis altorius pagamintas iš rausvo marmuro ir papuoš tas skulptū romis, vaizduojanč iomis Š v. Egidijaus stebuklus.

Ne maž iau į spū dingos ir ant sienų iš likusios senosios freskos, kai kurios š iuo metu restauruojamos.

Ant iš orinė s katedros sienos, nukreiptos į mauzoliejaus pusę , galite pamatyti kitą senovinę freską , vaizduojanč ią tris 1480 m. Š tiriją iš tikusias nelaimes – marą , turkų invaziją ir marą (kituose š altiniuose – skė rius). Bet kadangi freska nė ra pač ios geriausios bū klė s, o stiklas, kuriuo ji už daroma nuo iš orinių są lygų poveikio, nepakenktų iš plauti. . .

. . . o lauke jau š iek tiek temsta, nespė jome detaliai iš nagrinė ti visų trijų nelaimių . : ))))

Tač iau galiausiai galime persikelti į Graco pilį (Grazer Burg), pastatytą XV a. ir iki 1619 m. buvo Austrijos teismo rezidencija. Dabar tai yra Š tirijos vyriausybė s bū stinė , tač iau tuo pač iu metu į ė jimas į Burg teritoriją (dviejuose kiemuose) yra nemokamas ir netgi yra nuorodos į pagrindines lankytinas vietas.

Ir pirmasis iš jų yra dvigubi sraigtiniai laiptai Versö hnungsstiege (1499), vadinami vė lyvosios gotikos epochos akmens drož ybos meno š edevru, nors meistro pavardė než inoma (tai yra š iame bokš te).


Jo tarpai susilieja ir skiriasi, simbolizuojant laiko ir begalybė s tė kmę . Aš , kaip nelabai iš manantis fotografijos meną , deja, nesugebė jau už fiksuoti š io š edevro taip, kad atsiskleistų visas jo grož is. Taigi š tai kaip galė č iau. : )

Be to, pilyje iš likę gotikiniai vartai, renesansinė s arkados ir sgrafito fasado paveikslai, kai kurie bydermejerio stiliaus bruož ai.

Pakrypę nuo Burgo, galite pamatyti dar vieną miesto į ž ymybę – buvusį jė zuitų koledž ą , kuriame dabar veikia teologijos seminarija, ir vadinamą jį Seną jį universitetą , kurį.1585 m. į kū rė erchercogas Karolis II. universitetas keletą kartų kardinaliai keitė si, o tai neturė jo į takos Nobelio premijos laureatų O. Levy ir Franzo Hesso buvimui jo sienose. O 1936 metais E. Schrö dingeris (kurio katinas visiems ž inomas) buvo į staigos rektorius. : ))))

Jei eisite toliau Hofgasse (Hofgasse) link centro. . .

. . . tada galė site grož ė tis č ia esanč iu Miesto teatru, kuris kartu su Burgu, Senuoju universitetu, katedra ir mauzoliejumi yra vadinamosios „Graco miesto karū nos“ dalis ( Stadtkrone) ir vainikuoja miestą istorine ir architektū rine prasme.

Be aukš č iau paminė tų š edevrų , Hofgasse taip pat garsė ja kepyklė lė Edegger Tax, kuri nuo 1569 m. prekiauja Š tirijos kepiniais ir iki š iol ruoš ia juos pagal imperatoriš kuosius receptus (bent jau jie taip sako). Dė mesio verti ne tik kepiniai, bet ir medž io inkrustacija gausiai papuoš tas parduotuvė s fasadas.

Ir visai netoli, ant kampo su Sporgasse (Sporgasse) yra Vokieč ių ordino namai (Deutschritterordenshaus), kurių gotikinis kiemas, apsuptas Muro upė s vandenų nugludinti arkados ir grį stos trinkelė s – vadinamasis „Murnockerln“ (Murnockerln).

Č ia, Sporgasse, kuris, beje, laikomas romė nų kelio, vedanč io į Savarijos miestą , „į pė diniu“, galite pamatyti seniausią Graco baž nyč ią , kuri pirmą kartą paminė ta 1343 m. iš karto nesuprasi, kas tai – į ė jimas į baž nyč ią atrodo kaip paprastos durys į į prastą namą .

Ir altorius yra ant laiptų tarp kiemų . Gana neį prasta. : )


Ir dar vienas objektas toje pač ioje gatvė je – Saurau rū mai (Palais Saurau), kurių statyba prasidė jo 1566 m. Jį pastatė Pankratz von Windischgrä tz, todė l dabartinis jų pavadinimas „Saurau“ “ nė ra visiš kai aiš ku. Praė jusio amž iaus pabaigoje rū mai buvo restauruoti ir į gavo dabartinę didingą iš vaizdą .

Be až ū rinių kaltinių vartų , rū mus garsina turkų karininko su kardu figū ra, kuri iš virš utinio pastato aukš to ž velgia į praeivius. Teigiama, kad anksč iau š i figū rė lė buvo naudojama kariniuose turnyruose, o vė liau buvo patalpinta Saurau rū muose.

Paė ję š iek tiek aukš tyn gatve, pamatome č iuož yklą , kurią stebė jome nuo Schlossberg virš ū nė s – č ia linksmybė s į sibė gė ja!

Ir ne tik lankytojai dž iaugiasi ž iemos pramogomis, bet ir toks nuostabus personaž as, esantis kaimyninio namo balkone. ; )))

Tiesą sakant, č ia mū sų Graco lankytinų vietų są raš as baigė si, o tada turime „laisvo laiko“ prieš iš vykstant traukiniui. : ) Dė l vė saus oro kilo mintis dar 2 valandas praleisti miesto gatvė se net su karš tu vynu. . .

. . . mes nesame labai į kvė pti. Todė l pastebė jus tokį graž ų restoraną (o jų č ia labai daug). . .

. . . prisijungiame prie vietinė s virtuvė s valgydami puikius š nicelius, kurie labai tinka prie vietinio alaus.

Suš ilę ir atsigaivinę jauč iame jė gą sugrį ž ti į Kalė dų mugę...

. . . ir grį ž kite į Graco pagrindinę aikš tę . Č ia jau karaliauja š ventinis apš vietimas. . .

. . . ir, ž inoma, tradicinis karš tas vynas.

Sukaupę š ventinių į spū dž ių , patraukė me į gelež inkelio stotį , atsisveikindami su senamiesč iu.

Baigdamas pasakojimą apie mū sų kelionę per š į brangiausią miestą , negaliu nepacituoti ž odž ių , priskirtų tam tikram H. Z. Artmanui: „Š is Gracas yra iš skirtinai burž uazinis ir aristokratiš kas miestas“. Geriau nesakyk! : )

O rytoj mes visiš kai atsidė sime Vienai. : )

Penkta diena. Ir vė l Viena. Į vadas į grož į . 1 dalis

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas