Фортеця-незабываемый отдых! Fortecia – nepamirštamos atostogos!

Š iame pensione ilsė jomė s 2018 metų liepą . Atostogas planavome iš anksto, susisiekė me su kelionių agentū ra, pagal draugų atsiliepimus pasirinkome privatų pensioną Solnechny Gelež iniame uoste. Nuė jau, vyras ir sū nus (2.6 m. ). Specialiai parinkome kambarį , kuriame bus dvigulė lova ir viengulė lova, kad visi turė tų galimybę miegoti. Mokama už apartamentus (viena dvigulė lova ir dvi viengulė s lovos). Visus punktus aptarė me su kelionių agentū ra, paž iū rė jome kambario, kuriame gyvensime, nuotrauką , viskas buvo gerai. Sumokė jome už bilietą ir laukė me ilgai lauktų atostogų . Atvykome į Gelež inį uostą automobiliu, privaž iavome prie Solnechny pensiono, paskambinome tam tikros Alos Grigorjevnos biliete nurodytu telefonu. Telefonu moteris pasakė , kad reikia apsisukti ir važ iuoti gatve atgal į Fortetsya pensioną , neva ji bus po 5 minuč ių . Č ia ir prasidė jo mū sų nuotykiai. Atvykę į „Fortetsya“ pensioną , patikrinome apsaugos darbuotoją ,
kaip mes galime rasti Alą Grigorjevną , į kurią sargybinis atsakė , kad než ino, kas tai yra. Po poros minuč ių pas mus iš ė jo Aleksejus (kaip vė liau paaiš kė jo, pensionų „Solnechny“ ir „Fortetsya“ savininkas) ir nuo slenksč io vietoje „labas“ pasakė : „O kodė l tu atvaž iavai iš Donecko? Turite automobilį su Donecko valstybiniais numeriais! “ – „Ar tai svarbu? “ – „Ne tai, nieko“. Jau tą akimirką į sitempiau, nes tokia arogancija ir blogos ž monių manieros mane visada stebindavo. Tada buvome pakviesti į priė mimą . Ir tada prasidė jo nuostabi istorija, kad dabar mus apgyvendins dvigubuose standartuose, kad Fortezi teritorijoje yra vaikų labirintas ir č iuož ykla su baseinu, o kaip č ia viskas nuostabu ir nuostabu. Mano akys pamaž u iš siplė tė , ir nors kelyje praleidome daugiau nei 9 valandas, vis tiek supratau, kad kaž kas ne taip. Sustabdyti! Bet kaip dė l saulė s? Į mano prieš taravimus, kad sumokė jome už apartamentus kitame pensione ir norime ten gyventi,
ir į reikalavimą grą ž inti mums pinigus, ponas Aleksejus man absoliuč iai nesvetingu ir nedraugiš ku tonu atsakė , kad mums apskritai pasisekė , kad gyvensime Forteze ir neva už tai nemokė jome ir apskritai Cituoju „jei nori suprasti ir prisiekti, eikime iš č ia“. Iš vykome visiš kai sukrė sti ir dė l susidariusios situacijos, ir nuo š io pensiono vadovybė s š iurkš tumo. Mū sų kelionių agentū ra niekaip negalė jo mums padė ti, anot jų , taip sutvarkyti sveč ius nusprendė pats Aleksejus ir jie niekaip negali jo paveikti. Dė l to su vyru nusprendė me nesugadinti ir taip nesė kmingų atostogų ir apsigyventi Forteze. Pati patalpa labai maž a, bet naujai atliktas remontas. Kambaryje vargu ar telpa dvigulė lova, spinta, penalas, du pufai, grindų lentyna batams, ant jos nedidelis š aldytuvas, televizorius virš š aldytuvo ant š arnyrinė s lentynos, o prieš ais – kondicionierius. Televizoriaus pultelio neturė jome.

Buvo oro kondicionieriaus nuotolinio valdymo pultelis. Vonioje yra duš as, tualetas, kriauklė , š iukš liadė ž ė . Remontas š viež ias, santechnika nauja, lentyna tualeto reikmenims ir rankš luosč ių laikiklis labai netvarkingi. Į sikū rus kambarys buvo prastai iš valytas, aiš ku, kad suš lavė , bet grindų niekas neplovė , smė lis traukė si už kojų . Baldai pigū s, bet nauji, č iuž inys naujas, patalynė ir rankš luosč iai š varū s. Apskritai skundų dė l skaič iaus, iš skyrus jo dydį , praktiš kai nė ra. Palikome daiktus ir nuė jome pietauti. Stovė dami ilgoje eilė je supratome, kad niekas mū sų nemaitins, nes ant rankų neturė jome apyrankių . Teko eiti ieš koti Aleksejaus, papraš yti apyrankių ir vė l stoti į eilę . Beje, pensionatas susideda iš kelių pastatų , tad pusryč iams, pietums ir vakarienei teko stoti eilė je, nes valgomajame buvo tik 3 ž monė s. Iš visų patiekalų jie daugmaž į prastai š eriami pietums: galima rinktis iš.2 rū š ių pirmojo, 2 rū š ių garnyrų , 2-3 rū š ių mė sos,
darž ovė s (ketvirtadalis pomidoro, pusė agurko) - ir tai liepos mė nesį ! ! ! vakarienei ir pusryč iams tokios į vairovė s nė ra. Pusryč iams daž nai bū davo pasenę raguoliai, pieniš ka koš ė , plona riekelė sū rio ir arbata. Negamina labai daž nai per maž ai sū dytų ar atvirkš č iai daug druskos, porcijos nedidelė s, jei duoda mė sos, tai maž ytis gabaliukas. Mums neuž teko vakarienė s ir nuė jome pavalgyti į kavinę . Vaikas paprastai atsisakė valgyti maistą iš Fortezi. Neretai erzina tai, kad net jei pietums stovi eilė je nuo pat valgomojo atidarymo, tai po 15 min. nuo platinimo pradž ios patiekalų pasirinkimas jau baigė si, o kai ateina tavo eilė , nė ra iš ko rinktis, valgyk kas liko. O treč ią mū sų atostogų dieną , kai eilinį kartą vakarienė s metu nebuvo iš ko rinktis, vyras paklausė š efų , sako, kaip tai į manoma? Kodė l negali paskaič iuoti maisto kiekio, kad už tektų visiems? Kodė l vieni turi pasirinkimą , o kiti – ne?
nors stovė jo eilė je nuo pat pradž ių ? Juk visi už maistą mokė jo vienodai. Virė jai ė mė teisintis, kad neturi laiko, neuž tenka rankų ir pan. Į ką vyras atsakė , kad pensionato sveč iai turė tų maž ai jaudintis ir reikia perteikti vadovybei, kad nesusitvarko. Tada iš niekur į pokalbį į sitraukė tam tikra Olga (kaip vė liau paaiš kė jo, savininko Aleksejaus ž mona), kuri vė lgi, vyrui bū dingu niekš iš ku tonu, pradė jo sių sti mano vyrą su visomis pretenzijomis. vadovybei ir paprastai sakydavo, kad greitai paimk maistą ir iš eik iš valgomojo (natū ralu, kad jai netinka, kad vyras pradė jo piktintis prieš kitus sveč ius, o ne vyro kabinete). Tada ponia tomis pač iomis frazė mis kreipė si į mane. Į ką atsakiau, kad neturiu nė menkiausio noro susisiekti su vadovybe, nes jis nenormaliai bukas pož iū ris į sveč ius. Iš ė jome iš valgomojo, susė dome prie stalo vakarienė s. Š i ponia skrenda pas mus,
pradeda klausinė ti iš kokio mes kambario, š aukia, kad iš sikraustysim, kad likusius pinigus mums grą ž ins (į domu, kodė l iš karto nesutiko grą ž inti registruojantis), kad pas juos eilė deš imt ž monių mū sų kambariui. Tada piktoji ponia prunkš telė jo, kad dabar ateis pas mus su vyru ir liepė mano vyrui pacituoti „už č iaupk draugė s burną “ (t. y. mane). Beje, visa tai į vyko kitų sveč ių akivaizdoje ir su mū sų vaiku. Vakarienė buvo sugadinta, apetito visai nebuvo, bet likome laukti, kol ponas Aleksejus su ž mona Olga ateis pas mus susitvarkyti reikalų . Taigi mes nieko nelaukė me. Olga ne tik nemoka suvokti konstruktyvios kritikos, bet ir bū ti atsakinga už savo ž odž ius. Kitą dieną vakarienė s metu virtuvė s š efai du kartus paklausė mū sų kambario numerio ir popieriuje už dė jo paryš kintą varnelę (matyt, pagal asmeninius ponios Olgos už sakymus). Tiesą sakant, mes dar neturė jome pertraukos! Toks š lykš tus

Niekada jokiame pensione nematė me netinkamo ir arogantiš ko pož iū rio į sveč ius!
Gaila, kad tokie ž monė s sveč iams iš kitų š alių pristato ukrainietiš ką paslaugą . Susipaž inome su merginomis iš Baltarusijos. Kambarius Forteze jie už sisakė dar kovo mė nesį , konkreč iai nurodę , kad gyvens pastate prie baseino, kad bū tų patogu priž iū rė ti vaikus, kol jie maudysis baseine. Dė l to jie juos apgyvendino toliau, mū sų pastate su vaizdu į są vartyną . Anot jų , reaguodamas į jų pretenzijas, savininkas Aleksejus juos iš keikė , o jo ž mona Olga pasakė , kad tyč ia bare taip garsiai sukels muziką , kad jų vaikai negalė s miegoti. Taigi mes su vyru lengvai iš lipome, kaip paaiš kė jo.
Apskritai, mieli poilsiautojai, padarykite iš vadas, verta č ia vykti ar ne.
Ir galiausiai: visą buvimą kambaryje niekada nebuvo valoma, š iukš lių neiš vež ė .