Реальный ужас tikras siaubas

Taigi. Daug į spū dž ių . Jei atvirai, prieš kelionę skaič iau atsiliepimus č ia, „Turpravdoje“, bet maniau, kad ž monė s perdeda ir viskas nė ra taip blogai. Tač iau paaiš kė jo, kad ž monė s buvo teisū s. Niekada nemač iau tokių są lygų ir tokio vargo. Nors ir nepratę s prie visokių apartamentų .
Faktiš kai.
Privalumai:
- puikus personalas - nuo registratū ros iki kambarinių (tai ž mogiš kasis faktorius, o ne valymo kokybė ). Niekas niekur nebuvo nemandagus ir nemandagus.
- puikus maistas. Bufetas. Daug salotų ir mė sos patiekalų . Kasdieninis meniu buvo gausus, buvo iš ko rinktis, viskas skaniai pagaminta. Minusas tas, kad viskas greitai iš sibarstė , bet su nedideliu vė lavimu atneš ė daugiau.
- unikali purvo vonia. Architektū ros š edevras, geros slaugė s.
Nauda baigė si.

Minusai:
- Labai prastas susisiekimas. Mikroautobusai į miestą nuvaž iuoja per 2-3 valandas. Likus valandai iki iš vykimo jiems jau tiesiama linija. Alternatyva yra taksi vairuotojai, kurie ima 4 UAH vienam asmeniui. Tai nepatogu ir atsitrenkia į kiš enę , kai supranti, kad ten visiš kai nė ra ko eiti.
– Tragiš kai baisios gyvenimo są lygos. Ž inoma, nebent esate maž ajame liukso numeryje arba liukso numeryje.
Balkonas - aptvertas tik gelež ine furnitū ra, be tvoros.
Kambarys – be remonto, niū rus. Jie duoda tik 1 kilpinį rankš luostį ir vieną medvilninį . Viskas.
Vonios kambarys – į sitikinkite patys. Plytelių sandū rose - juodas pelė sis. Taip vadinamas „duš as“ kampe tarp klozeto ir praustuvo, visas vanduo nuteka į bendras grindis ir per jas į kanalizaciją grindyse prie praustuvo. Viskas už lopyta kaž kokia fanera, seni vamzdž iai nudaž yti pilkai "po metalu-plastika". Tarpinė ant č iaupo - iš skuduro. . . Laikau save ne į noringu ž mogumi, bet KAIP prieiti prie tos sielos - atidedu kelioms valandoms.
- Koridoriuje nė ra lemputė s. Praneš iau apie tai registratū rai – jie „nuramino“, kad koridoriuose jų niekur nė ra.
Pabaigoje ji paliko komentarą pasiū lymų knygoje. Kad sanatorijos vadovybė turė tų są ž inė s ir gerbtų eilinius poilsiautojus – pensininkus ir mamas su serganč iais vaikais, kurios negali nusipirkti „liukso“ kambario, bet tuo pač iu yra ž monė s ir TOKIŲ są lygų neverti. Norė jau, kad vadovybė mylė tų savo darbą ir mylė tų ž mones, kurie ateina į sanatoriją .