Santa Barbaros tvirtovė – karinės architektūros ir inžinerijos triumfas, strateginis taškas, iš kurio buvo kontroliuojami įvažiavimo į miestą keliai. Jos požeminiuose sluoksniuose rasta bronzos amžiaus ir romėnų laikų liekanų, nors tikroji įtvirtinimų istorija prasideda nuo musulmonų valdymo laikų, IX amžiaus pabaigos ir X a.
Strategine uolos padėtimi kadaise naudojosi kartaginiečių vadai, jau III amžiuje prieš Kristų šioje vietoje buvo pastatyti kalnų įtvirtinimai, kurių niekas nedrįso pulti. Vieta parinkta itin gerai. Neįveikiama didžiulė tvirtovė padėjo išlaikyti valdžią didžiulėje teritorijoje. Vėliau jo atstatymu užsiėmė romėnai, maurai ir krikščionys.
1248 m. gruodžio 4 d., Šventosios Barboros dieną, infante Alfonso Kastilijos, būsimasis karalius Alfonsas X Išmintingasis, po apgulties, šturmu iš arabų užėmė bastionus. Senesnės pavadinimų versijos iki šių dienų neišliko. Dauguma dabartinių tvirtovės pastatų priklauso VI – VIII a. Ypač verta atkreipti dėmesį į Garbės bokštą, Anglų bastioną, Šv.Barboros koplyčią, Pilypo II salę, Karalienės bastioną, Gubernatoriaus rūmus. Tvirtovė apima patrankų platformas, pakeliamus tiltus, požeminį kalėjimą, parako sandėlį, bastionus ir rezidencijas. Dabar tvirtovės patalpose eksponuojami modernaus ir ultramodernaus meno kūriniai, avangardinė tapyba, grafika, skulptūra, fotografija, keistos ir įmantrios instaliacijos. Skaitykite iki galo ↓
