Krokuvos Velička
Noriu papasakoti apie savaitgalio kelionę į Krokuvą ir Velič ką . Tiesą pasakius, ė jau labai nekantriai, nes daug girdė jau apie Krokuvą ir skaič iau beveik kaip apie graž iausią pasaulio miestą . Š tai kodė l mano nusivylimas buvo toks didelis. Bet pirmiausia pirmiausia. Ekskursija buvo autobusu, iš vykimas penktadienio vakarą , o š eš tadienio rytą jau buvome Krokuvoje. Mums pasisekė su oru, Minske dar buvo sniego, o Lenkijoje jau tikras pavasaris, labai š ilta ir saulė ta. Ekskursija po senamiestį prasidė jo nuo Krokuvos barbakano – puikiai iš likusio į tvirtinimo, laikomo didž iausiu ir graž iausiu Europoje. Tada pro Florijono vartus patenkame tiesiai į senamiestį . Iš karto į deš inę nuo į ė jimo yra gatvė , kurioje lenkų menininkai parduoda savo paveikslus. Judė dami toliau, patenkame į Š v. Marijos baž nyč ią , kur kaž kodė l susirinko minios ž monių pakė lę galvas. Iš pradž ių nesupratau, kokios keistos pozos, bet paskui paaiš kė jo, kad visi laukia, kada ims groti trimitininkas. Jis trimituoja kas valandą , prisimindamas totorių invaziją į Krokuvą XIII amž iuje. Neį tikė tinai skvarbus aiš kus garsas. Gidas sakė , kad jei garsiai š auksi, jam baigus groti trimitininkas mums pamojavo. Mes taip ir padarė me, o jis iš tikrų jų paž velgė pro langą ir pamojavo. Į ė jimas į pač ią baž nyč ią turistams yra mokamas – 4 Lt. Prieš ais baž nyč ią stovi paminklas Adomui Mickevič iui, ant kurio laiptų ilsė tis į sitaisė lenkų jaunimas ir daugybė balandž ių , laukdami turistų padalomosios medž iagos. Už jo – Krokuvos audinių salė s, pastatytos XII-XIII a. Anksč iau č ia buvo prekybos pasaž ai, o dabar irgi, tiesiog š iuolaikiš kai, o antrame aukš te – Lenkijos nacionalinio muziejaus filialas. Visoje didž iulė je Rynok aikš tė je galite pamatyti daugybę gyvų skulptū rų ir pač ių neį prasč iausių . Po to mū sų kelias driekė si ant kalvos iš kilusioje Vavelio karališ kojoje pilyje, kur yra daugumos Lenkijos karalių kapai. Ir galiausiai mums buvo parodytas garsusis Jogailos universitetas. Į ką dar reikė tų atkreipti dė mesį š iame mieste, galiu patarti Š v. Barboros ir Š v. Ange baž nyč ias bei paminklą , skirtą Ž algirio mū š iui. . Tada turė jome laisvo laiko, kuris daugiausia buvo skirtas lenkiš kų skanė stų paž inimui ir suvenyrų pirkimui. Tiesą pasakius, kaž kodė l nenorė jau vaikš č ioti po miestą . Atrodo, kad visa tai taip sena ir graž u, bet kaž kodė l tame jauč iausi nejaukiai. Negaliu paaiš kinti š io jausmo, tikriausiai tiesiog kaž kokia man netinkama atmosfera. Kai atė jo laikas savarankiš kai grį ž ti į vieš butį , prasidė jo tam tikros problemos. Perkant turą man buvo paž adė tas Classic vieš butis Krokuvoje. Paž iū rė jau internete, tikrai buvo toks vieš butis, ir beveik pač iame centre. Bet iš tikrų jų atvykus paaiš kė jo, kad č ia ne vieš butis, o motelis ir jis visai ne Krokuvoje, o autostradoje Krokuva-Wieliczka, ir arč iau pastarojo. Iš Krokuvos turė jau atvykti vakare mikroautobusu ir buvo labai problematiš ka tamsoje atpaž inti, kur tiksliai yra š is motelis ir laiku pasakyti vairuotojui, kur man reikia iš lipti. . Kambario durys iš ė jo tiesiai į gatvę ir, tiesą pasakius, buvo gana kvaila, nes aplinkui nebuvo kitų gyvenamų jų pastatų . Kambarys buvo siauras ir ilgas kaip pieš tukų dė klas. Pusryč iai buvo siū lomi porcijomis, o baisiai neskanū s - kiauš inis, š altos deš relė s ir indelis jogurto. Po pusryč ių važ iavome į Velichką . Yra didž iulė s druskos kasyklos. Kasykla yra 9 aukš tų po ž eme, o giliausia vieta yra ž emiau 300 metrų nuo ž emė s lygio. Ekskursija po kasyklas gan į domi - yra pož eminis ež eras, koplyč ia, visur stovi statulos, kuriose matyti darbininkai, kurie č ia iš gaudavo druską . Ir š ioje kasykloje labai gydo druskos oras. Norė dami pasiimti su savimi dalelę š io oro, daugelis kaip suvenyrus pirko druskos lempas - naktines lempas iš didž iulių druskos kristalų . Nusprendž iau, kad tokios naš tos neneš iu, bet ten prisikaupiau visokių vaistinių druskų ir paskui atidaviau visiems draugams)
