Воскресшая Атлантида Prisikėlusi Atlantida

Man, gyvenime labiausiai mylinč iai jū rą , kelionė į „Atlantis The Palm“ buvo geriausia dovana kovo 8-ajai! Prieš dieną daug skaič iau ir ž iū rė jau apie š į vieš butį ir, prisipaž insiu, tikriausiai per daug tikė jausi, nupieš iau kaž kokį tobulą paveikslą sau. Pirmas į spū dis, tiesą pasakius, buvo - nusivylimas : (Po ilgo kelio ir pavė luoto atvykimo susidarė į spū dis, kad mū sų visai nesilaukė , arba jie laukia, bet neapsidž iaugia pamatę...Atmosfera registratū roje , ne kaip jaukiame vieš butyje, o kaip dideliame tranzitiniame oro uoste: daug ž monių (net ir vė lai vakare), visi kaž kur skuba, niekam nerū pi...Bet, ač iū , ryte , viskas ė mė keistis į gerą ją pusę : praš matnus kambarys (vakare tikrai nemač iau ), nerealus vaizdas pro langą , iš skirtiniai pusryč iai...ir, ž inoma, svarbiausia akvariumai ir teritorija! Pirmas tris dienas tiesiog negalė jau nustoti ž iū rė ti į š ią pasaką!
Man gė da prisipaž inti, kad savo amž iuje mane suž avė jo grandiozinis vandens parkas, ten eidavau beveik kasdien: mano mė gstamiausia č iuož ykla tunelyje su rykliais ir „tingi“ upė (2 km) su slenksč iais ir kriokliais...


„Atlantį “ su visiš ku pasitikė jimu galima vadinti gastronominiu kurortu, ž inoma, ne visus restoranus aplankiau (vieš butyje jų daugiau nei 20), tač iau aukš č iausiais į vertinimais paž ymė jau Hakkasaną ir Nobu.

Deja, pasaka neturė jo geros pabaigos – dė l koronaviruso buvome priversti iš vykti 2 dienomis anksč iau : (