Ожидали одно - увидели другое Tikėjosi vieno – pamatė kitą

Š ioje vietoje rezervuoti kambariai ž iemą . Pervedė me iš ankstinį apmokė jimą (daugiau tokios klaidos nekartosime! ). Iš nuotraukos viskas atrodė labai graž u, miela, tvarkinga. Atvykę atitinkamai kreipė mė s į registratū rą . Iš pradž ių mergina ne itin greitai rado mū sų numerius, skambindama š eimininkui klausė , kur jie yra. Bet esmė ne tame. Tada papraš ė me apž iū rė ti mū sų kambarius. Ir tada mes visi aiktelė jome! Dvivietis kambarys su patogumais buvo pirmame aukš te. Maž as tamsus kambarys, kaip veislynas. Ten, man atrodo, net lagaminas netilpo ant grindų . Aplink buvo dvigulė lova ir siauras praė jimas. Dar mini š aldytuvas, kondicionierius, staliukas. Tualetas ir vonia buvo dar tamsesni. Norė č iau paž iū rė ti į save veidrodyje – net š viesa nepadė tų . Tada nuė jome apž iū rė ti vienvieč io kambario. Jis buvo kitame pastate. Jis, kaip ž inote, buvo gana maž as. Viskas baltomis plytelė mis, kaip operacinė je. Na, trivietis kambarys be patogumų buvo stebė tinai normaliausias (palyginti su tuo, ką matė me), bet be tualeto ir duš o kambaryje. Visi bandė me save raminti, kad kambariuose praleisime maž ai laiko. Ir nusprendė me nueiti paž iū rė ti paplū dimio, priė jimą prie jū ros, taip sakant....Taigi paplū dimys! Kairė je ir deš inė je nuo mū sų stovė jo apleisti pastatai. Rė meliai iš kaž kokių kareivinių , spieč ius dygliuoč ių atskrido, ar iš š iukš lių ar nuo ko? Nė ra kavinė s, nieko. Ant paties smė lio gulė jo ne pirmo š viež umo negyvas paukš tis. Nesuprantu, kodė l nevalomas paplū dimys? Ten ilsisi ž monė s, o ypač vaikai. Stovė jome ir ž iū rė jome į visa tai, galvodami, kad nenorime č ia likti nė dienos. Į sivaizduokite, pavargę nuo kelio, su lagaminais, vaikais, ė jome ieš koti naujų namų (radome arč iau centro, beveik už tuos pač ius pinigus, nuostabū s kambariai). Tiesiog tapo gė da, kad nuotraukoje viskas taip graž u Primorskaya 25, bet iš tikrų jų tai yra siaubas. Kieme viskas pilna maš inų , o tai ne tik dė l to, kad vaikams nė ra kur paž aisti, ten neį manoma pravaž iuoti. Už statas, ž inoma, mums niekada nebuvo grą ž intas. Jie taip pat mus apkaltino, kad dė l mū sų jie prarado dieną (nors iš tikrų jų už tai sumokė jome), bet tai, kad mes nuž udė me dieną (su vaikais! ) ieš kodami naujų namų , niekam nerū pė jo. Padarė me iš vadą : 1. Niekada neturė tumė te pervesti iš ankstinio mokė jimo. Yra už sakymų ir be jų . ! 2. Patariame neiti į š ią vietą , kad nepasikartotų mū sų istorija!!! ! !