Удивительное место Nuostabi vieta

Penkios dienos, kurias praleidome š iame vieš butyje, buvo tikros atostogos mums visiems. Su ž mona jau seniai ieš kojome vietos, kuri bū tų toli nuo civilizacijos triukš mo, bet tuo pač iu suteikiama visa reikalinga gyvybė . Dar vienas senas mano noras buvo aplankyti Karpatus ž iemą , bet ne triukš mingame slidinė jimo kurorte, o kur nors aukš č iau kalnuose ir tyloje. Ir ieš kodamas netyč ia internete už tikau š io vieš buč io svetainę . Paž iū rė jus nuotraukas mintyse iš kart iš kilo „NORIU TEN“. Reikė tų paž ymė ti, kad visose apž valgose jie suteikia labai aukš tą į vertinimą ir nieko stebė tino. Vos atvykus viskas tapo aiš ku. Perž engę s vieš buč io slenkstį pajutau, kad atvaž iavau aplankyti seniai paž į stamų ž monių . Namų š ilumos ir jaukumo atmosfera mus tiesiog apgaubė ir nepaleido, kol nenusileidome nuo kalno. Atvykimo dieną mums dar pasisekė su oru: iki paties vieš buč io pavyko nuvaž iuoti automobiliu, tada pradė jo snigti, o nusileidimas buvo kiek sunkesnis nei pakilimas (kilimas ir nusileidimas palei sniegą - dengtas miš ko kalnų kelio serpantinas yra tiesiog nepamirš tama patirtis). Dabar kai kurie sausi faktai. Kaip jau minė ta, gyvenimo są lygos pilnai suteiktos, viskas š varu ir tvarkinga, net tobula. Maistas buvo labai skanus ir į vairus. Nereikė jo nuobodž iauti. Nusileidome saks nuo kalno. Sniego buvo daugiau nei iki kelių , tad pasivaikš č iojimas į kaimyninę virš ukalnę pasirodė gana ilgas ir labai smagus. Valerijus nuvedė mus į voljerą , į gretimą Seliatino kaimą . Dukra tiesiog apsidž iaugė . Juk nė ra daug vietų , kur galima paglostyti tikrą elnią ir sausainiais pamaitinti rudą jį lokį . Noriu padė koti š eimininkams Valerijui ir Natalijai bei jų dukrai Kristinai už nepamirš tamas dienas, kurias praleidome vieš butyje „Ark“. Labai tikimė s sugrį ž ti vasarą . Juk yra tiek daug vietų , kur galima tiesiog pasivaikš č ioti ir mė gautis Bukovinos Karpatų grož iu.