Kijevo srities krikščionių šventovės

2013 Birželio 25 Kelionės laikas: nuo 2013 Birželio 18 iki 2013 Birželio 18
Reputacija: +321
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

988 m. mū sų eros metais Dniepro pakrantė je prie Kijevo sienų , princo Vladimiro sumū rytų iš rą stų , į vyko Pirmasis liaudies krikš tas. Š iais metais minime 1025-ą sias Kijevo Rusios krikš to metines. Š iuo tikslu Kijevo regioninis turizmo plė tros centras surengė spaudos turą ž urnalistams.

O saulė tą rytą einame į kronikas. Ekskursijų istorija prasideda nuo Vyš gorodo miesto.

"Olzhyn grad" - Olgos miestas. Taip apie jį buvo paraš yta „Praė jusių metų pasakoje“ 946 metais dė l princesė s Olgos teisė s į reikš mingą Drevlya duoklė s pelno dalį . Tada miestas tapo ž inomas kaip Vyš gorodas, kilę s iš prieveiksmio „aukš č iau“ ir daiktavardž io „miestas“.

Miestas yra aukš toje vietoje – ant aukš tos kalvos virš Dniepro. Apsilankę miesto kraš totyros muziejuje galite pamatyti senovė s Vyš gorodo vaiko maketą . O iš gido pasakojimo suž inome, kad pirmosios ž monių gyvenvietė s š ioje vietovė je buvo V-III amž iuje prieš Kristų.


Kijevo Rusios laikais miestas buvo svarbus amatų , prekybos, karinis ir religinis centras. Miesto pakraš tyje yra daugybė archeologinių vietovių nuo paleolito iki viduramž ių . Archeologinė s ekspedicijos č ia aptiko didž iausią Kijevo Rusios laikų keramikos parduotuvę.

Manoma, kad pirmoji stač iatikių baž nyč ia buvo pastatyta Vyš horode.

Bū tent č ia buvo palaidoti kai kurie pirmieji Rytų slavų š ventieji Borisas ir Glebas (kanonizuoti 1072 m. , vė liau palaikai iš gabenti į Smolenską ).

Ir yra prielaida, kad baž nyč ia vadinosi Š v. Bazilijus ir ją pastatė kunigaikš tis Vladimiras. Tač iau dė l nepriež iū ros baž nyč ia sudegė . Jo vietoje 1072 m. Vyš gorodyje buvo pastatyta medinė Š v. Boriso ir Glebo baž nyč ia.

O 1115 metais Jaroslavo Iš mintingojo anū kai - Sviatopolkas, Vladimiras Monomachas ir Č ernigovo kunigaikš tis Olegas Svjatoslavovič ius - pastatė didelę akmeninę katedrą -mauzoliejų ir papuoš ė kunigaikš č ių palaidojimą auksu ir papuoš alais.

Ir š i š ventykla buvo didž iausia ir didž iausia Rusijoje.

Per mongolų -totorių invaziją š ventykla buvo sunaikinta, o š ventosios relikvijos dingo. Ir vis dar nerasta.

1861 m. baž nyč ia buvo atgaivinta toje pač ioje vietoje pagal Konstantino Tono projektą.

Baž nyč ia iš gyveno Spalio revoliuciją , tač iau 1943 m. per Dniepro forsavimą baž nyč ia buvo sugriauta – baž nyč ios viduje į griuvo nuo š ū vių gautas kupolas. Taip baž nyč ia stovė jo iki praė jusio amž iaus 90-ų jų pabaigos. Kunigą Dmitriją paskyrus parapijos kunigu, buvo atlikti baž nyč ios restauravimo darbai. O dabar š ventykla atgimė ir visus dž iugina. Tė vas Dmitrijus pasakojo apie Vyš horodo (Vladimiro) Dievo Motinos ikonos grą ž inimą į baž nyč ią.

Pasak legendos, Vyš horodo Dievo Motinos ikoną pats evangelistas Lukas nutapė ant kalkinė s lentos nuo stalo, ant kurio sė dė jo Jė zus Kristus su savo mama ir tė vu. Ji yra seniausia iš visų Mergelė s gretų.


Pamač iusi savo tapytą atvaizdą Marija pasakė : „Nuo š iol visi gimdymai man bus malonū s. Tegul malonė , gimusi iš manę s ir mano, bū na su š ia piktograma. XII amž iaus pradž ioje Bizantijos imperatorius padovanojo kunigaikš č iui Mstislavui ikoną . Tač iau š ventovė ilgai neapsaugojo Vyš horodo gyventojų – per š imtą metų Kijevo kunigaikš č io Jurijaus Dolgorukio sū nus, Vladimiro-Suzdalio kunigaikš tis Andrijus sunaikino dalį Kijevo, pavogė atvaizdą ir nugabeno į Volodymyr-na-Klyazmi.

Piktograma š iuo metu yra Tretjakovo galerijoje.

Kijevo regioninė s valstybė s administracijos vadovo Prysyazhnyuko iniciatyva ir padedant metropolitui Volodymyrui per asmeninę audienciją pas Maskvos ir visos Rusijos patriarchą Kirilą , buvo sutarta, kad visame pasaulyje garsioji stebuklingoji Viš gorodo Dievo Motinos ikona Grį ž ti namo. Buvo gautas sutikimas padaryti itin meniš ką š io vaizdo kopiją.

Kadangi visiems liko pakankamai, jie greitai pasipildė etmonų tvirtovė s vizitinę kortelę.

Ir kelias kvieč ia.

371 km nuo Kijevo ant Stugnos upė s kranto, tarp daubų ir medž ioklei skirtų pylimų , 991 metais Š v. Volodymyras pastatė bokš tą . Ir paskambino Linksmajam Vasiljevui.

Beveik miesto pakraš tyje mus pasitinka Š v. Mikalojaus baž nyč ia, pastatyta 1742 m. Baž nyč ios į kū rė jas ir statytojas buvo laivo kunigas arkivyskupas Jonas Kolosovskis. Daugiau nei 30 metų tarnavę s kariniame jū rų laivyne, tė vas Johnas sunkiai susirgo ir buvo priverstas palikti karinį jū rų laivyną . .

Visus tarnybos kariniame jū rų laivyne metus jis buvo pilnas ir nereikalavo vieš o skundo. O iš eidamas iš tarnybos pasiė mė.30 metų atlyginimą – auksinį.

Grį ž ę s į tė vynę (turbū t Č erkasų kaimą Vasilkovo priemiestyje), tė vas Ioanas sau dvarų nestatė.

O Vasilkovo pakraš tyje, pelkė toje vietoje, nusipirko ž emę ir visus už dirbtus pinigus š ventajam, kuris ją visais ž emiš kojo gyvenimo bū dais saugojo, skirtos Dievo š ventyklos statybai atidavė š v.

Deja, kunigas Ioanas nematė , kad bū tų baigta statyti Š v. Mikalojaus baž nyč ia. Ir daugiau nei du š imtmeč ius š ventykla stovi. Jis buvo už darytas tik per Stalino represijas. Pamaldos atnaujintos nuo 1943 m.

Keista, bet nei kulkos, nei sviediniai niekada nepaž eidė š ventyklos sienų . Tikriausiai jį saugo š ventasis Nikolajus, nes kadaise jis saugojo savo kū rė ją.


O Vasilkovo miesto 1000 metų jubiliejui Nikolajevo baž nyč ios teritorijoje buvo atkurta koplyč ia „Gyvybę teikiantis š altinis“. Č ia yra lenta su visų istorinių datų apraš ymu. O dar ir iš kaboje raš oma: atė jau, paspaudž iu mygtuką , skaityk „Tė ve mū sų “. Aš to než inojau.

Iš gė rę š ventinto vandens susipaž į stame su miestu toliau.

Tik 1157 m. miestas buvo pervadintas į Vasilkovą.

Taip prasideda mū sų aplankyto kraš totyros muziejaus direktoriaus pasakojimas.

Nors apsilankymas muziejuje nebuvo ilgas, bet labai informatyvus. Suž inojome, kad kunigas Teodosijus, Peč ersko abatas, gimė Vasilkive X amž iuje. Dar XVIII amž iuje č ia buvo Š v. Teodosijaus ola, tač iau dabar jis už verstas ir nė ra kaip jo atkurti. Tač iau yra š ulinys, kurį , pasak legendos, jis iš kasė , o iš jo vanduo garsė ja savo stebuklingomis savybė mis. Neseniai virš jos buvo pastatyta koplyč ia. Vanduo iš š ulinio labai skanus.

Miestas daug iš gyveno.

Sostas yra vienas – Antano ir Teodosijaus iš Peč ersko vardu. Projekto autorius liko než inomas, o Kijevo-Peč ersko lavros statybą priž iū rė jo akmens apdirbimo meistras Stepanas Kovniras, visapusiš kai padedamas Kijevo-Peč ersko lavros Vasilkovo ū kio vadovo Archimandrito Lukos. Sklando gandai, kad iš š ventyklos yra pož eminė perė ja į Kijevo-Peč ersko lavrą.

Viskas kuo labiau atitinka kraš tovaizdį ir atkartoja prieš tū kstantį metų buvusią Senovė s Kijevo augmeniją – prie Stugnos upė s.

Jo architektū rinis vaizdas atkurtas pilnai, masteliu 1:1, atsiž velgiant į š iuolaikinio mokslo ž inias. Taip pat atkuriama Kijevo Rusios atmosfera. Taigi prie vartų mus pasitinka karys. Nuotraukose matyti, kad jis diagramoje su kardu rodo objektų konstrukciją . Labai meistriš kai!

Per pastaruosius dvejus metus nuveikta daug, darbai nesustojo.

Yra 9-12 amž ių valdos, ambasadų rū mai, klajoklių valstybė , mongolų valstybė , gynybinė siena, baigiasi Š v. Mykolo vartų statybos. Vyksta grož io turas.

2013 metų liepos 27-28 dienomis parke vyks Rusijos krikš to š ventė.

Š ventė s metu pamatysime naujus objektus.

Ir galiausiai, kaip ir Rusijos laikais, buvome pavaiš inti nuostabia vakariene.

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras