Hakuna Matata. 5 dalis. Beždžionės ir kiti gyvūnai. Paje ir apylinkes

2021 Birželio 26 Kelionės laikas: nuo 2021 Vasario 28 iki 2021 Kovo 12
Reputacija: +7251.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Tę sinys. Pradė kite č ia >>>

4 dienos. kovo 3 d.

Nuo pat ryto radome didelį mū sų sveč ių namų pliusą – maistas č ia buvo puikus. Pusryč iai nesiskyrė ypatinga į vairove – vaisiais, blynais ar kiauš iniais, kava, sultimis. Bet viskas buvo labai skanu. Pagarba virė jui!

Sveč ių namuose skaniai papusryč iavę pajudė jome į Jozani girią . Š iame miš ke gyvena Kirk's Red Colobus bež dž ionė s. Tai vietinė s endemijos, labai mielos, kaip katė s)

Paž ymė jau ž emė lapį , kad nepasiklysč iau. Š ios etiketė s dė ka. . . pasiklydome)

Labai ilgai važ iavome gerais keliais, paskui pasukome į keistą gruntinį kelią , kuris buvo supiltas tiesiai į lauką , tada į važ iavome į miš ką , pravaž iavome kaž kokį kaimą , kur visi vietiniai dar labiau į mus ž iū rė jo. iš kalbingai nei už vakar mane stebė jo mū sų sveč ių namų sveč iai. Jie tiesiogine prasme rė kė akimis – kur tu eini?

Vyras abejojo:

Ar tikrai einame į kokią nors populiarią vietą ? Kelias apie tai visiš kai neuž simena.


- Bū tent, tiksliai! Š tai etiketė !

Likus maž daug 7 kilometrams iki ž ymos, kai miš ko kelias tapo nepravaž iuojamas ir aš pradė jau galvoti, kad su mumis vandens neuž tenka, paieš kojau google "Jozani miš kas, raudoni kolobai" ir Google davė visai kitą ž enklą , š alia pagrindinio kelio, netoli Pajė .

- Po velnių ! Apsisukime!

Miš ko kaimo vietiniai gyventojai su palengvė jimu atsiduso po mū sų )

Privaž iuojamajame miš ko kelyje yra daug automobilių . Taip, jau dabar matosi, kad ta vieta populiari. Beje, tame tikrame miš ko tankmė je bež dž ionių nesutikome, iš skyrus tą , kuri kerta kelią pakė lę s uodegą su antena, toli į priekį )

Jozani miš kas

Pasiparkuojame vaizdingoje proskynoje, apsiž valgome ir perkame bilietus su ekskursija. Tiesiog klaidž ioti nepatartina – be Kolobuso č ia gyvena ir kitos, ne tokios mielos bež dž ionė s (nors ž inau vieną , kuri be gido klajojo ir iš ė jo gyva). Patenkame į „lė tai vaikš č iojanč ių “ grupę – vienoje š eimoje auga dvejų metukų vaikas, antroje – š eš erių metų vaikas, tač iau mama stipriai nė š č ia. Na, mes su vyru taip pat nesame labai į ž ū lū s)

Gidas veda jaukų takais, rodo Kolobusą ir ne tik, tiek priekyje, tiek profilyje. . .

. . . miegu ir ne taip. . .

. . . iš arti ir toli.

Saulė jau aukš tai. Mes ne tik vaikš tome per miš ką , bet daž nai iš einame į atviras vietas ir netrukus pradedame rū kyti nuo saulė s.

Gidas suranda nuostabų gyvū ną .

- Niekas nenori paimti į rankas? Paž iū rė kite, kokia ji miela!

Tai Afrikos milž inas š imtakojis, š imtakojo pusbrolis arba antroji pusbrolis ir net nepanaš us į vikš rą , bet ž monė s vengia mielosios.

Š imtakojis ž iū ri į mane liū dnomis akimis.

Ateik pas mane, mieloji! )

Ji turi minkš tas letenas (400 vienetų ), š velniai jas lieč ia ir gą sdina visus mano bendrakeleivius.

- Nedrį sk dabar manę s liesti, garsiai suš nabž da vyras.

Milž iniš ko š imtalapio nuodai ž mogui nepavojingi, tač iau pabendravus į burną ir akis geriau nelipti.


Manau, kad kelionė s pabaigoje vadovas nusprendė pajuokauti. Nuveda mus į skruzdė lyną , pasako, kad tokios skruzdė lė s labai pavojingos ir su kaž kokiais č igiriais iš vež a iš ten, kur mus puola. . . skruzdė lė s. Esu su kelnė mis, jos patenka po kelnė mis ir grauž ia kelius. Supykstu, su jė ga trynu kelius, kad juos sutraiš kytų ir su siaubu galvoju, kur man nusimauti kelnes, kad š ie niekš ai aukš č iau neuž koptų . Apskritai situacija – juokiesi. Vyras pavargę s, š lapias, piktas, skruzdė lių apgrauž tas, ekskursijos tę sti nenori, juolab, kad tę sinys mangrovių miš ke, o mangroves jau matė me. Taigi mes iš vykstame.

Kelyje skruzdė lė s yra ž iaurios vyro sandaluose ir skaudž iai jį kandž ioja. Jis rė kia, staigiai sustabdo maš iną , prie pat policijos ir pradeda kratytis iš batų . Tada aš iš š oku su gelbė jimo misija. Policijos pareigū nai buvo š iek tiek priblokš ti) Greitai iš sklaidė me skruzdė les, mano vyras apsiavė batus ir iš ė jome. Ir jie vis dar stovi atmerktomis burnomis. Mes iš š okome ir į š okome taip greitai, kad atrodė kaip reidas)

Eikime į urvą , pakeliui sustojame Pajė je už ką sti.

Kavinė yra prie pat kelio, daug lankytojų , kainos nepadorios. Sė dame prie stalo, vyras praš o atneš ti meniu. Mergina akimirką ž iū ri į mus, tada atneš a...didž iulę lentą , ant kurios paraš yta meniu) Vyras paš oko nuo kė dė s, jam pasidarė toks nepatogus)

Už sisakome sriubą su jū ros gė rybė mis ir salotomis, jos verda ž iauriai ilgai. Prieš iš vykdama į Zanzibarą perskaič iau, kad už sakymo laukti reikia ilgai, todė l ramiai sė dime ir laukiame.

Atneš a sriubos, mus iš karto už puola musė s. Tik musių spieč ius! Jū s niekada nematė te tiek musių ! Jie akivaizdž iai plū do iš visos Pajė s, kad kvepė tų š i sriuba. Iš pradž ių nusprendė me, kad š i vieta š alia virtuvė s juos traukia. Perkeltas. Musė s sekė mus. Bandome jį nuvalyti, o tada ateina padavė ja ir pradeda vė dinti mus rankš luosč iu! )

Situacija nereali. Sriuba labai skani, bet juoda (neduok Dieve) mus su "vė duokle" vė dinanti mergina mums nepaprastai gė da. Tokia nuoroda į vergiją . Mes praš ome jos sustoti. Ji pereina prie kito staliuko, nes musė s ten jau persikė lė . Tokio nuotykio dar neturė jome! )

Atsikovę su musė mis, einame į urvą .

Kuzos urvas

Į ė jimas nepigus, tualetas niū rus. Vyrą š okiruoja kainos, mane š okiruoja tualeto tipas) Tikrai - kibiras vandens ir kauš as nusausinimui. Tai matė me Indonezijoje. Tač iau Indonezijoje viskas daug š variau. Apskritai buvau iš tiktas š oko, kol buvau nekantrus Butskio kanjone, savo tė vynė je. Ir viską nuneš ė rankomis)


Mes nusileidž iame į urvą . Nusileidimas labai status, laipteliai akmenuoti, š lapi, nelygū s, nervuoti. Apač ioje didelis gaivus ež eras. Už kimš tas. Č ia vyras pradeda verkš lenti, kad jis ne su tais š ortais maudytis, be to, stuburo sulauž ymas č ia yra gabalas (o patirties jau turi), ir traukiasi į virš ų . Su juo atsitraukia ir mū sų palyda. Silpnieji! ))

Ir manę s nė ra taip lengva į bauginti! Nusileidž iu prie vandens, nusirengiu, ant kojų palieku sportines basutes. Turiu š lepetes plaukimui, bet nemanau, kad jomis nusileisč iau akmenimis. Apskritai aš jų nesiė miau, bet nenorė jau grį ž ti į maš iną . Sportinė s basutė s, skirtos plaukimui, kur baisu lipti ant akmens, yra labai geros, ne kartą iš bandž iau.

Tač iau vis tiek negaliu suprasti, kur patogu nusileisti į vandenį . Girdž iu rusiš ką kalbą , kalbu garsiai, rusiš kai, visiems, iš karto:

Kas ž ino, kaip č ia nusileisti?

Už uomų pagalba nusileidž iu ir plaukiu. Vanduo puikus! Š varus, kietas! Bet vandenyje yra akmenų ir aš į stringu vienoje vietoje, bijau plaukti toliau. Per vandenį akmenys atrodo didesni, arč iau, atrodo, kad dabar galima važ iuoti per pilvą . Ir tada lenkai pasirodo š alia manę s, moteris tiesiogine to ž odž io prasme tempia mane už rankos per pavojingą vietą . Už yra didelis gilus ež eras. Kaip malonu ten maudytis! Pakankamai iš simaudę s ir pabendravę s rusiš kai-ukrainietiš kai-lenkiš kai, š iltai padė koję s savo gelbė tojui, iš lipu į virš ų . Vis tiek maudyč iau, bet nerimauju, kad mano vyras lieka vienas.

Iš einu, jis sė di, nuobodu. „Mano“ lenkai seka paskui mane, jų.6 ž monių grupė , jie iš kart susė da į ratą ir laukia pramogų .

Taip pat skaič iau, kad š aunū s vaikinai č ia dainuoja puikias dainas, ir aš neskubu iš eiti.

Netrukus prasidė s nedidelis koncertas.

Mums labai patiko. Taip atsipalaidavę s ir kietas! Bet trumpai) Galbū t koncertas bū tų trukę s ilgiau, bet vienas iš lenkų pastebi gyvatę š iauduose, po stogu, virš mū sų .

Niekada nebū č iau to pastebė ję s, jis atrodė kaip plona mė lyna viela.

Gyvatė buvo labai ilga. Ji š liauž ė ir š liauž ė , dabar dingsta š iauduose, o paskui vė l pasirodo.

Mes atsikė lė me nufilmuoti, o tada dainuojantys vaikinai visa tai pastebė jo. Prasidė jo š urmulys, vienas iš vaikinų paė mė akmenį ir stipriai sviedė į gyvatę . Praleistas. Akmuo atš oko ir pataikė š iam stulpui tiesiai į koją .


Paklausiau vieno iš darbuotojų , kuris flegmatiš kai ž iū rė jo į tai, kas vyksta:

Ar gyvatė nuodinga?

Taip! Labai!

– Vyrai, laikas mums grį ž ti namo!

Dabar bijau š iaudinių stoginių . Iki pat kelionė s pabaigos ji drebė jo, akimis ieš kojo gyvač ių . Brrr…

Beje, mano vyrui Zanzibaras nepatiko. Neš varus, į kyrus, atoslū gis, musė s, skruzdė lė s. . . Bet gyvatė jam labai patiko! ))

Kai grį ž ome namo, radome ž veją ir ž uvį ) Š io vakaro vakarienė bus puiki! Ir tikrai, vakarienė mū sų sveč ių namuose buvo dar skanesnė nei pusryč iai) Jei esate Pajė je, turė tumė te č ia atvykti vakarienė s. Tač iau jie eina miegoti anksti, į tai reikia atsiž velgti.

Vakarienė bus vakare, bet kol vyras buvo kambaryje, jis jau lū ž o.

Ir aš nuė jau į paplū dimį . Jū ra dar nebuvo atė jusi, tiesiog buvo ta puiki nuotaika, kai dar buvo galima maudytis.

Bet negiliai.

Į tariu, kad visada yra seklumų arba bangų . Nes net ir tada, kai seklu, kyla bangos. Juk nuolat puč ia vė jas.

Bet aitvarai!

Ir karvė s!

Karvė s yra dar š aunesnė s už aitvarus. Jie lė tai vaikš to paplū dimiu, prideda spalvų .

Kur yra jų pyragai ir ką jie valgo, lieka paslaptis.

Paj vandens spalva yra visiš kai neį tikė tina, net palyginus su viso Zanzibaro vandens tikimybe. Ji ž alia! Ir š i ž alia yra ne pelkė ir ne lapų ž alia, o š viesaus, skaidraus, ž alio stiklo ž alia.

Į sitaisiau po betonine siena ir nubė gau maudytis. Tik nedrį sau mesti kuprinė s, prisijaukinau ją dviem merginoms, kurios taip pat ten ilsė josi.

Kalbė jausi su jais vė liau – jie gyvena Nungvi mieste, bet atvyko č ia vienai dienai. Jiems tai labai patinka. Ir man tai nepatinka. Pasiilgau Kizimkazio, ten buvo galima maudytis, bet negiliai taš kytis sekliame vandenyje.


Masajai vaikš to ir vaikš to. Ir tu nori juos sių sti. Bet jie š ypsosi, o tu š ypsaisi atgal) Ir tada vis tiek siunč iate, nes tai nepakeliama...siunč iate š velniai, subtiliai ir meiliai) Bet jie labai erzina! Ir tai yra pagrindinė priež astis, kodė l mano vyrui nepatiko Zanzibare - ten yra Zanzibarai) Todė l ilgą laiką negalite vaikš č ioti paplū dimiu. Bet esu kantrus, vaikš č iojau tol, kol kulnai pradė jo laiž yti potvynį . Merginos ilgai plaukė , negalė jau tiesiog iš eiti, stovė jau ž iū rė dama, kol į mane atkreipė dė mesį . Pamojavau jiems, kad iš einu, jie mojavo atgal. Taip dalykų ten nepalikč iau. Š alis skurdi. O potvynis jau buvo toks, kad daiktai gulė jo ant sienos. O pirmyn ir atgal vaikš to daug ž monių , paimti kuprinę nieko nekainuoja. Apskritai aš iš ė jau, nerimaudamas dė l jų reikalų )

Tę sinys č ia >>>

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Komentarai (92) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras