На осинке не растут апельсинки Apelsinai ant drebulės neauga

Vieš butis labai į domus – Anglijos laivo „Queen Elizabeth“ kopija, yra net trys vamzdž iai ir kapitono kabina. Ž monė s ateina fotografuotis jos fone. Pastatas š viež ias, 2007 m. , todė l viskas veikia ir viskas š iuolaikiš ka. Kambariai puikū s, erdvū s, š viesū s, dideli balkonai. Mū sų kambarys buvo 90 m2, net kiek per daug dviems. Laivas stovi nosimi į jū rą , tad iš visų kambarių atsiveria vaizdas ir į aukš tus uolė tus kalnus, ir į mė lyną , o vakarais į baltą , beribę jū rą , tik pasuk galvą , o jei laikysi tiesiai, gali stebė ti publiką prie laivą supanč ių baseinų . Jei nė ra noro maudytis, galite degintis ant lodž ijos. Baras visada pilnas – alus ir sultys skanū s. Visas buvimo efektas, net norisi š okti, kaip ž uvis, į baseiną , bet gylis neleidž ia. Kalnai tikrai statū s ir aukš ti – Tahtali virš ū nė (2360) bendrame fone nelabai iš siskiria ir dar buvo padengta š iek tiek iš tirpusia sniego kepure.
Buvau tiesiog pamiš usi dė l jausmo, kad plaukiu jū roje ir prieš ais save pamač iau snieguotą virš ukalnę , į kurią galima nueiti. Vieš butyje yra puikus SPA kompleksas su sauna, hamamu, tikra garine pirtimi, dideliu baseinu, vandens masaž u, patogiais gultais. Pasidarė me masaž ą ir likome patenkinti personalo profesionalumu. Nugaros masaž as prasidė jo nuo kojų pirš tų galiukų ir baigė si virš ugalviu ir apė mė manualinė s terapijos elementus. Patekau į stiprios turkė s, vardu Ozguzel, rankas. Matyt, ji kaž kada buvo kepė ja ir iš į proč io mane supainiojo su teš la, o tai man teikė didelį malonumą . Oho, ji mane iš minkė ir supynė į pyragą , tada surinko į rutulį ir iš manę s iš vyniojo kliņ ģ erį , sulipdė kaip koldū ną , tik nesusuko per galvą , bet viskas buvo visiš kai neskausminga. Puiki, nevulgari animacija, pasirodė net profesionalios komandos. Jū ra graž i - skaidri, gylis tolygus,
maudymosi zonoje puikiai matosi dugnas. Nė riau nuo prieplaukos tik tiek - jokio pavojaus (pamenu, Side lū ž usi kakta) Geras baras paplū dimyje. Net pietauti nustojome eiti. Jie valgė ir miegojo prie jū ros.

Tač iau š ioje medaus valtyje yra ir musė s. Susidaro į spū dis, kad vieš buč iui vadovauja ne savininkas arba ne tas, kuris jį pastatė . Viduje vieš butis neprimena lainerio. Poilsio laive koncepcija nė ra tvari. Ir ž monė s to trokš ta, ne veltui kas antras už sideda kepurę ar liemenę . Buteliai bū tų dauž omi, darbuotojai bū tų aprengti atitinkamomis uniformomis, gė rimai, maistas su jū riniu š ališ kumu (bent jau pavadinimas) ir daug dalykų , apie kuriuos galite galvoti net neinvestuodami pinigų . Vieš butis 100% "rusiš kas", tiksliau SSRS - nuo Uzbekistano iki Gruzijos, bet 90% rusų , iš tų , kurie nesupranta rusiš kai, tik turkai. Tač iau mano ž monai patiko. Mane nustebino animacinė s programos dubliavimas vokieč ių kalba – kam . . ? Iš karto aiš ku
kad mū siš kiai tempia už savę s viską , ką tu bandai palikti už raudonos muitinė s bū dos linijos. Kur pavalgė , ten „nugalė jo“, kasė smė lyje (vaizdž iai, ž inoma), nuorū kos tik po kojomis, stiklinė s-buteliai naudojimo vietoje. Na, o personalas, arba už sakomasis, arba spjovę s į š ią gė dą , valo labai nenoriai. Mač iau kaip turi bū ti ir kaip yra kituose vieš buč iuose. Kambariuose teko kiš ti kambarines nosį , nepaisant kasdieninio bakš io. Draugai neturė jo teptuko! Ryte visi gultai jau už imti rankš luosč iais, bet ž monių nė ra. Už imkite du saulė s gultus – vieną pavė syje, kitą prie jū ros. Nemchura niekada to nedaro. Vieną dieną turė jau kvailai paimti baro kė dę ir ant jos atsisė sti. Po 20 minuč ių man vis tiek iš kaž kur atneš ė gultą . Pati imč iau, bet jų niekur nė ra, o kituose vieš buč iuose sukrauti su rezervu. Paplū dimio baras yra puikus, bet atrodo kaip 3 ž vaigž duč ių vieš butis. Kai atvykome, salė je vakarais fortepijonu grojo pianistas.
Labai romantiš ka. Jis ž aidė puikiai ir są ž iningai, tač iau mū sų ž monių dė kingumo nė ra. Na, jis „Murkos“ nepaž į sta, vargš as pasitraukė , neiš tvė rė , kad bū tų nuvertintas. Gerai, kad stiprių jų gė rimų į sisavinimo procesas mums nelabai rū pi. Dabar ž inau, kas iš tikrų jų yra vietinis alkoholis, blogiausia to ž odž io prasme, o kituose vieš buč iuose ir rakia, ir vietinis viskis sukė lė ne pasibjaurė jimą , o campari gag refleksą . Bet barmenas tė ra virtuozas, ž onglierius – tokį retai pamatysi. Vynas buvo geras ir sausas. Ž inoma, pigu, bet gė riau su malonumu. Atsisė dau iš gerti kavos – nuostabu, kaip poilsis keič ia skonį , bet aš namie, ne, ne. Vaisių buvo daug, o mini sulč ių spaudimo maš inė lė , kurią pasiė miau, sukeldavo nustebusius pavydus ž vilgsnius, o kai kurie net klausdavo, kur vieš butyje jį iš duoda. Taigi problemų dė l serijos neturė jome. Maistas buvo geras, bet nebuvo mė sos atskiro gabalė lio-delno pavidalu,
bet daž niausiai ekonomiš kai smulkiai supjaustytas, panardintas į į vairias darž oves. Periodiš kai pasiskirsč iusi viš tos kū no dalių paskirstymui, sukeldavo tautieč iams tikrą , skaudanč ią , alkaną -virpanč ią dvasios bū seną , sukeldama sunkių laikų prisiminimų bangą , kuri pasireikš davo skausmingai paž į stamu sugniuž dymu, lydimu sielos verksmo. : „Kur eini, galvijai, ten eilė...Po vieną į rankas eik . . , tu č ia ne stovė jai. . . , O aš už ė miau tai už tetos. . “, stvė rė suskaldytą . skerdena su rankomis tiesiai iš padaž o ir geidulingai laiminga apsė dimo š ypsena, bū dinga primityviam medž iotojui, ką tik už muš usiam mamutą ir iš gelbė jusiam savo gentį nuo bado. Laukė me 20-30 minuč ių , kol jaudulys atslū gs, arba, apskritai, ateidavome į veiksmo pabaigą ir ramiai iš sirinkdavome viską vienodai, bet kokiu kiekiu. Persivalgymas nebuvo problema, o popietes leisdavau keliaudama. Skirtingai nei Side ir Belek,

kaime nė ra kur bė gti. Tai yra, galite trypti grindinį porą mylių ryte, bet 10–15 km palei paplū dimį , deja, to nė ra. Pirmą dieną greitkeliu bė gau į uostą kaimyniniame Kemero mieste. Puiku, atstumas geras, bet trasa judri ir sunki. Dė l to aš nusimuš iau kojas, nepaisant to, kad visą laiką bė gioju. Bet persė do ant dvirač io ir viską apvaž iavo 20-25 km spinduliu ir iš važ iavo į kalnus, ir į vietinius ne kurortinius kaimelius. Jei patys einate į kanjoną , tada Goynuk kaime pagrindine gatve pasukite į deš inę ir pereikite tiltu į kitą upė s pusę , tada į kairę asfaltuotu keliu, kol sustos. Į ė jimas 5 liros, kanjone 10 dolerių už hidrokostiumą ir š almą , kitaip neį lipsi, tik 6-7 km, geriau dvirač iu, bet 3 km vis tiek eina. Rytais gera maudytis baseine, dydis ir komplektacija leidž ia gerai pasportuoti. Taigi apskritai atostogos buvo geros. O už.750 dolerių už dvi savaites tai visai priimtina. Ar ateisiu dar kartą – ž inoma,
bet č ia už.1000 vargu ar.