Прочитайте обязательно! Būtinai perskaitykite!

Antalija mus pasitiko karš č iu ir beprotiš ka drė gme, kuri iš karto apliejo lipniu prakaitu. Pervež imas greitai nuvež ė mus į Beldibį į vieš butį . Visiš kai rusiš kai nemokantys vieš buč io administratoriai mus labai ilgai vedė į kambarį . Iš pradž ių praš ė palaukti apie valandą , paskui dar 40 minuč ių , po to dar po pusvalandž io mes pagaliau persikė lė me į kambarį . Į mano praš ymą (beje, turkiš kai) į kurdinti mus antrame aukš te, jie labai mandagiai sureagavo ir apsigyveno ketvirtame. Bet tai nė ra baisu, nes š iame vieš butyje nebuvo nė už uominos apie sporto salę , tada š iek tiek kū no rengybos niekam nepakenks.

Kol laukė me (č ia reikia kredituoti administratorius) mums pasiū lė papietauti. Už tai jiems ypatingas ač iū.


Kalbant apie maistą , tai yra visa istorija. Nenoriu apie tai kalbė ti blogai, galima sakyti, ar č ia trijų ž vaigž duč ių vieš butis, ko tu nori?
O su maistu situacija tokia: nusileidome iš kambario likus valandai iki pusryč ių pabaigos ir ant stalų pamatė me tuš č ias lė kš tes ir padė klus. Kai papraš ė me daugiau maisto, administracija atsakė , kad viskas. Surinkę kiauš inienė s likuč ius keptuvė s kampuose ir tik atsisė dę pusryč iauti pamatė me, kad pusryč iauti atė jo daugiau ž monių , kurie visiš kai neturė jo ką valgyti. Prie mū sų priš oko vieš buč io administratorė ir pasakė , kad pasiė mė me per daug maisto ir jį reikia padalinti atvykusiems. (manau, kad jis nerimavo dė l mū sų sveikatos ir nenorė jo, kad priaugtume nė kilogramo). Galų gale, pavadindamas mus probleminiais, jis paklausė , kam mū sų kelionių organizatorius nubė go paskambinti mū sų vadovui. (apskritai jis mus lenkė , nes mes patys jau norė jome jam paskambinti) Atvaž iavo mū sų gidas (labai greitai) ir pradė jo bendrauti su vieš buč io darbuotojais. Vieš buč io darbuotojai rodo į padė klą ir klausia, ar tai ne maistas, ar ne?
O ant padė klo sojos sū ris (nuo sojų deš ros skiriasi tik spalva) visas aplipę s skruzdė lė mis, tiek, kad paties sū rio nesimatė . Gidas Iljas (labai gerai kalbantis rusiš kai) vieš buč io darbuotojų paklausė , ar jie patys to valgys, į ką jie iš kart pradė jo kovoti su skruzdė lė mis. Be to, jie iš kovojo ž aibiš ką pergalę ir skruzdė lė s nuė jo į kambarius. Kambariuose piktos ir alkanos skruzdė lė s ė mė godž iai ė sti sveč ių drabuž ius, ten padariusios krū vą skylių . Jei manote, kad aš perdedu, vadinasi, ne! Skruzdė lė s tikrai sugadino sutiktų ir kartu laiką leidž ianč ių ž monių drabuž ius.


Bet kas stebina š ią dieną (ir tik š ią dieną ) maistas buvo puikus (vakarienei net viš tienos davė ). Mū sų vadovas tikriausiai padė jo jiems gaminti maistą . Ir tada visą laiką , jei mė sa yra sojos, ar jos visai nė ra.
Jei jiems liko maisto, tai apdoroja ir ruoš ia kitą patiekalą (tai iš tikrų jų normalu, jei nesugedo) O dabar vakarienei salotose atsirasdavo bulvė s, kurios buvo pusryč iams, nors jau buvo rū gš č ios. Pasikvietę virė ją ir pasakę , kad patiekalas rū gš tus, nustebome tokia reakcija. Gū ž telė jo peč iais ir pasakė , ką gi, sugriauta...Be komentarų.

Pasikalbė ję s su mū sų gidu, paklausiau jo: Ilja, ar aš keksuosi? Jei pasakysi, kad randu kaltę , tai už sič iaupsiu ir daugiau nesakysiu blogo ž odž io. O Iljas atsakė , kad aš nepykstu ir kad š is vieš butis tikrai pilnas...š urmulių ir kad yra daug kitų kamš č ių , apie kuriuos jis natū raliai nekalbė s ir kad č ia jau maž ai kas ateina.

Taigi, jei norite mė sos ar deserto, maistą į š į vieš butį turite pasiimti patys. Net ir turkiš kų arbū zų ne visada pakakdavo.

Baras yra kita istorija.

Buvo barmenas, kuris taip pat visiš kai nekalbė jo rusiš kai. O ką jis darė su gė rimais, ž ino tik jam vienam. Aš pats nesu geriantis ir gerdamas mė gstu gerą alkoholį , nebū tinai brangų . Taigi nemokamo alaus, kurį jis supylė į.150 gramų bokalus per pusę , neiš gė rė nei vienas vieš buč io darbuotojas, nei jis pats. Jis nubė go į artimiausią parduotuvę , ten nusipirko ir iš gė rė . Už sisakę s viskį su kola nesupratau kur tas viskis? Ir, papraš ę s gryno viskio, labai nustebo, kad gryname viskyje nerado nė gramo viskio, ten nieko nebuvo, iš skyrus kolą.
Vieną vakarą vieš buč io kaimynai priė jo prie barmeno alaus ir jis atsisakė , nurodydamas laiką . Laikrodis buvo 4 minutė s po 11 (š iame vieš butyje yra baras, kuriame viskas į skaič iuota, veikia iki 22:00). Paklausiau, kiek kainuoja alus? Jis atsakė – 3 dolerius. Dar kartą paklausiau, ar jie tai priima?
Jis atsakė – dar niekada negė rė (vis tiek, kas imtų pusę.150 gramų stiklinė s už.3 dolerius, jei kitoje gatvė s pusė je esanč ioje parduotuvė je pusė s litro š alto alaus butelis kainuoja 2 dolerius). Š tai toks verslininkas mū sų barmenas.

Naktį grį ž ę iš diskotekos neradome nei vieno deganč io ž ibinto, praš ydami administratorė s palikti bent budė jimo lemputę (kitaip galite nulauž ti kojas) kitą dieną gavome. Darbo lempa š vytė jo vieniš a ir blankiai, o mes nebegraibome į kambarį (koridorių aukš tuose š viesa už sidegė tik vieną kartą ). O kitą naktį vė l už geso (turbū t pavargę s).

Kalbant apie kambario valymą , tai buvo ž adė ta kiekvieną dieną , bet jis buvo valomas tik du kartus. (bet tai nė ra baisu, mes paprastai esame š varū s ž monė s ir per tą laiką neturė jome laiko sutepti kambario). Patalynė visiš kai nebuvo pakeista.

Už.10 USD per savaitę iš sinuomojome seifą dokumentams ir vertybė ms laikyti.
Ir vieną kartą jie atrado, kad jie gilinasi į jį (nors nieko nebuvo prarasta, bet kad jis buvo atidarytas be mū sų ž inios yra 100%).


Dar viena smagi istorija su zoologijos sodu vietoje. Iki vakaro ten iš traukiamos visos aplinkinė s katė s, o jei tu praž iopsosi, tada iš lė kš tė s tikrai kaž kas bus paimta. Ir kadangi š iame vieš butyje ir ž monė ms kartais neuž tekdavo maisto...Na, apskritai, jū s suprantate.

Tai tik pagrindiniai dalykai, kuriuos norė jau apibū dinti apie š į vieš butį . Vis dar yra daug smulkmenų , kurių nenoriu gaiš ti nei jū sų , nei savo laiko.

Trumpai tariant, patarimas toks – jokiu bū du, už jokius pinigus neikite į š į vieš butį!

Kalbant apie pač ią Beldibę , č ia gera vieta ir puikiomis atostogomis mė gausitė s pasirinkę kitą vieš butį (mū sų vieš butyje, beje, vieninteliame visoje Turkijoje, iš vykusiems į ekskursijas pietų paketai nebuvo teikiami ir nespė jo pusryč iauti).

Mū sų atostogas nuostabiai praskaidrino savo kelionių agentū ros HAY TOUR vaikinai.
Š ie malonū s ir paslaugū s ž monė s iš siskiria ypatingu aptarnavimu. Jie yra vieninteliai kelionių agentai, kurie karš tą dieną siū lė atsigerti vandens. Iš samiausiai pasakoja apie visas ekskursijas, gali rekomenduoti nevykti į vieną ar kitą iš jų , jei jauč ia, kad gali nepatikti. Jų vardai yra Ibrahimas, Rasulas ir Nurikas. O jei ateisi pas juos su Sergejaus sveikinimais, tau bus taikomos nuolaidos ir ypatingas elgesys, nes atsitiktinai su jais susidraugavau. Š i agentū ra yra, kaip jau sakiau, Beldibė je, prieš ais vieš butį SENTIDO, netoli nuo diskotekos „Tin“ (pokš tas). Eikite pas juos, nepasigailė site!
Ibrahim, Rasul, Nurik sveiki, jei skaitote tai! Sveiki ir ač iū už puikiai praleistą laiką!

O turkams labai patinka, kai vienas iš lankytojų kalba turkiš kai. Man pasisekė jį paž inti ir po poros dienų visi Beldibė je mus paž inojo.
Dė l to galė jome derė tis turguje ir tris kartus numuš ti kainas.

Taigi iš mokite bent keletą frazių turkiš kai.


Tai tokia kelionė . Beldibė yra labai gera vieta ir jei nusprę site č ia nuvykti, imkite kitą vieš butį .