Мир меняется, остается только ностальгировать Pasaulis keičiasi, belieka tik kelti nostalgiją

Pirmiausia paaiš kinsiu, kad Turkijoje buvau 15 kartų . Š ioje vietoje jau š eš tas, tač iau š iame vieš buč ių tinkle – pirmą kartą .
Perkant ekskursiją iš karto pasirū pinau kambariu, nes iš atsiliepimų informacijos supratau, kad yra dvi kategorijos: senas, daug pigesnis ir po remonto. Nelabai suprantu turistų , kurie už š ias atostogas moka perpus maž iau ir labai piktinasi, kad gyvena nepatogiomis są lygomis. Už tokius pinigus Turkijoje dabar sunku atsipalaiduoti.
Labai iš puoselė ta ir graž i teritorija – vieš buč io iš skirtinis bruož as: vieš butis į sikū rę s kalno papė dė je, kokybiš kas sodininkų darbas, seni medž iai, bungalas apsuptas ž alumos.

Mū sų nuotaika buvo tiesiog puiki – po ilgos pertraukos iš siverž ė me į jū rą . Dė l š ios priež asties į daugelį trū kumų nebuvo ž iū rima rimtai, ir akivaizdu, kad dabar visi verslai atsigauna. Mes patys susiduriame su profesionalių darbuotojų trū kumu ir tiesiog fiziniu jo nebuvimu.
Sakykim, aptarnavimo, klasikine jo prasme, praktiš kai nė ra: staltiesė s nuimtos nuo stalų , nė ra padavė jų , personalas nesusitvarko su sveč ių skaič iumi. Tai faktas. Visa garuota ir pikta. Tač iau vieš buč io gamtos grož is ir jū ra iš lygina visus minusus.
Vienintelis didž iulis praš ymas administracijai – iš restorano iš vež ti vež imė lius su neš variomis lė kš tė mis ir likuč iais. Akivaizdu, kad tai patogu restorano personalui. Bet labai nemalonu sveč iams.