Мы чуть не погибли в отеле Sungate Port Royal Mes beveik mirėme Sungate Port Royal viešbutyje

NIEKADA NEATOSTOVYKITE VIEŠ BUTE
SUNGATE 5(+2)* (Turkija, Kemeras)!!!
Mes su ž mona ten vos nenumirė me!

Vieš buč io profesionalai
* didelis graž us plotas
* dideli kambariai

Minusai
* maž ai priež iū ros
* per daug ž monių
* siaubingas paplū dimys
* trauminė s vandens č iuož yklos

Su ž mona atostogavome Sungeite nuo 04.29. 07 iki 10.05. 07 (11 naktų ). Kelionių agentū ra – ICI Tour. Kelionių organizatorius – TezTour. Mano vardas Vladimiras, man 42 metai. Mano ž mona Liudmila, jai 30 metų.


Turkijoje ir Egipte daugybę kartų ilsė jomė s skirtingose ​ ​ penkiose ž vaigž dutė se. Turiu iš karto pasakyti, kad mes nesame iš lepinti turistai. Ilsimė s pagal principą „gaudyti š urmulį nuo visko, kas malonu ir nekreipti dė mesio į nemalonų “. Tač iau po to, kai ž mona dė l vieš buč io kaltė s vos nenumirė ant vandens č iuož yklos, man į trū ko smilkinkaulis, o vieš butis net neatsipraš ė (apie piniginę kompensaciją net nekalbu), nusprendž iau paraš ykite apie visa tai iš samiai.

į siregistruoti
Laukė me daugiau nei valandą , kol bus perduoti raktai. Apsigyveno Terace House, 4343 kab. 10 minuč ių po registracijos kambaryje už geso š viesa.
Jie iš kvietė elektrikus. Automatas už geso, elektrikai priež asties (kodė l apalpo) nerado. Praė jus 5 minutė ms po jų iš vykimo, situacija pasikartojo. Ir taip kelis kartus. Galiausiai jie pavargo ir pasakė , kad perkels mus į kitą kambarį . Už uot tyrinė ję teritoriją , sė dė jome kambaryje ir laukė me kaip kvailiai apie 3 valandas. Paskambinus į registratū rą nepadė jo. Pagaliau atneš ė raktą . Tiesa, jie atsipraš ė , kad taip ilgai už truko – sako, kambarys buvo tvarkomas. Melas, kambarys duotas š alia - 4545, jokio valymo ten nepastebė jome. Juokingiausia, kad po savaitė s sutikome ž monių , kurie ramiai į sikū rė mū sų pirmame kambaryje ir vis dar kenč ia nuo š viesos.

Mū sų nuotykiai su numeriu tuo nesibaigė . Kitą rytą negalė jau atidaryti seifo. Buvo nemalonu, nes atidaryti seifą kainuoja 100 eurų . Tač iau apsaugos tarnyba nustatė , kad tai ne mano kaltė – iš sikrovė baterija. Tuo pač iu metu buvo pakeista tik viena iš.4 baterijų.
Į mano pastabą , kad taip negalima, baterijos nutekė s, sakė , kad už teks savaitei. (Taigi kiti turistai pasmerkti?! )

Skaič ius

Ypatingų priekaiš tų kambariui, iš skyrus vieną , nė ra. Vonioje atsukus maiš ytuvą , purkš tukas iš skrenda iš kriauklė s ir pasipila ž emiau juosmens. Mes jį nufilmavome. Grį ž ę s pastebė jau atkaklią refleksą – namuose vos atidarau č iaupą , o paskui atsargiai sureguliuoju iki norimos galios.

Maž ai priež iū ros
Nepakanka aptarnaujanč io personalo. Elektrikai, apsaugos tarnyba laukė labai ilgai. Bare barmenai barmenai neturi laiko, ž iū ri į tave ž vilgsniu: „Kaip tu viską gavai“. Prie baseino padavė jas valandą neatneš ė praš omos kolos.

Restoranas 10 minuč ių laukė , kol padavė jas atneš vandens ar sulč ių . Ant stalų niekada nebuvo dantų krapš tukų (mano ž mona turė jo breketus ir tai jai buvo rimta problema), servetė lių ne visada buvo.

Atsitrenkė me į kalnus
Noriu pasakyti, kad vieš butį pasirinkome dė l reklamuojamo nuosavo vandens parko. Vis dė lto 10 skaidrių ! Paaiš kė jo, kad du iš jų neveikė , o dar trys buvo neį domū s. Taigi mes važ iavome dviese, o ž monė s dar trimis (nepatiko). Pirmadienį , geguž ė s 7 d. , jie į jungė vieną iš dviejų neveikianč ių skaidrių – oranž inę . Tai buvo malonumas! Staigus nusileidimas ž emyn, tada kilimas aukš tyn, o po to sklandus, bet greitas nusileidimas vamzdž iu - super! Nusileidome turbū t apie dvideš imt kartų . Pabaigoje adrenalinas jau nurimo, ž mona nustojo rė kti, o mes tiesiog mė gavomė s pojū č iais. Ten reikė jo nusileisti dvigubais guminiais ratais. Aš , bū dama sunkesnė , atsisė dau priekyje. Tada č iuož yklos buvo iš jungtos, nuė jome pietauti ir grį ž ome tik penktą vakaro. Oranž inė č iuož ykla pasiteisino, apė jome ratą ir lipome aukš tyn. Č ia bū tina atkreipti dė mesį į du dalykus. Pirma, ant š ios kalvos apač ioje buvote į spaustas į grindis taip, kad buvo gautas siurbtuko efektas.

Dė l to vieną kartą net negalė jome už lipti į virš ų . Tada tinkamu momentu pradė jau š iek tiek pakelti už pakaliuką , kad į leisč iau š iek tiek oro, jei pajutau, kad nepasieksime aukš č iausio taš ko. O antrasis – visose č iuož yklose taupymo sumetimais vanduo buvo automatiš kai iš jungiamas kas 10 minuč ių . O procesą kontroliavę s gelbė tojas turė jo atsitraukti porą ž ingsnių ir paspausti jungiklį . Po pusė s minutė s vanduo vė l pradė jo bė gti.

Taigi. Tą akimirką , kai susė dome ratu ir ruoš ė mė s nusileidimui, vanduo staiga už geso. Gelbė tojas mus paliko, priė jo prie jungiklio, paspaudė mygtuką , grį ž o prie mū sų ir operatyviai mus pastū mė . Apskritimo nosis paniro į priekį ir pamač iau, kad vandens visai nė ra. Visus ankstesnius kartus visada tekė jo upelis, bet dabar jis buvo tuš č ias. Pajutau, kad tai nė ra gerai. Po sekundė s pajutau, kad stoviu vandenyje baseine. Skambė jimas galvoje, galvos skausmas deš inė s smilkinio srityje.
Taigi, suku pirmyn ir atgal - kaip sulė tintame filme (nelabai prisimenu detales, bet vė liau radau į vykio liudininkus, jie man padė jo atkurti vaizdą ). Negyvas mano ž monos kū nas lė tai teka nuo kalno ir š niokš č ia į vandenį . Jį iš karto paė mė turkai, buvo jausmas, kad deš imt jų ž monių pabė go. Taigi, ž mona nurijo vandenį , kaž kas jai nuleido veidą per kelius, vanduo iš pylė . Prisimenu, kaip jai dariau š irdies masaž ą ir kvė pavimą iš burnos į burną . Maž daug minutę ji nekvė pavo, tada š vokš tė . Virš deš inė s akies ji turė jo didž iulį raudoną guzelį , akis buvo patinusi ir neatsidarė . Kairė akis buvo pravira, bet vyzdž io nesimatė , tik baltymas. Tada atsirado pirmosios pagalbos posto neš tuvai ir elektromobilis. Kol važ iavome į pirmosios pagalbos punktą , ž mona atmerkė kairę akį ir paklausė : „Vova, kas atsitiko? „Aš jai pasakiau: „Tu susitrenkei galvą “. „Kur? " "Ant kalno. " "Kuris? » «Ant oranž inė s spalvos.

Tada ji kelioms sekundė ms už merkė akį , vė l atidarė ir paklausė : „Vova, kas atsitiko? “. Dialogas kartojosi ž odis į ž odį . Ir taip septynis kartus, kol atvykome į pirmosios pagalbos postą . Dabar tai gali atrodyti juokinga. Tada, tą akimirką , buvo labai baisu. Buvo aiš ku, kad ž mona praranda atmintį.

Kai atvykome į pirmosios pagalbos postą , iš karto buvau iš sių stas dė l pasų ir draudimo – teko vež ti ž moną į ligoninę . Ją už dė jo ant laš elinė s, ji jau buvo atė jusi. Tač iau ji negalė jo prisiminti nei vieš buč io pavadinimo, nei net š alies, kurioje jis buvo. Grį ž au po 10 ar 15 minuč ių. Ž mona jau viską prisiminė , todė l gydytoja nusprendė į ligoninę nevež ti. Sakė , kad po laš intuvu reikia pagulė ti iki 23 val. Jei nepykins, bus galima miegoti kambaryje.

Iš mano smilkinio bė go kraujas, bet gydytojas į tai atkreipė dė mesį tik tada, kai apie tai jam pasakiau (š iuo momentu viskas nurimo, ž mona snū duriavo po laš intuvu).
Jis net nesustabdė kraujavimo ir nedezinfekavo ž aizdos. Aš ką tik už tepiau ledo. Tada suž inojau, kad ledas draudimo bendrovei kainavo 70 USD!

Iki 23:00 mums buvo leista eiti į savo kambarį . Nei ž mona, nei aš nepykinome. Mano ž mona net braš kes valgė.

Kitą dieną atvaž iavome pas gydytoją (jis sakė , kad 10 val. ). Gydytojo nebuvo. Jis pasirodė.11, apž iū rė jo ž moną , pasakė , kad viskas gerai, reikia gerti nuskausminamuosius, patepti ledukais ir iš tepti tepalu, kurį duos. Tepalo nedavė , iš tepė m "gelbė toju" ir "mė lyne" (beje, labai sė kmingai! ). Š tai ir visas gydymas!


Radau liudininkų ir atkū riau to, kas nutiko, vaizdą . Paaiš kė jo, kad dė l to, kad nebuvo vandens, siurbtuko efektas nesuveikė , virš utiniame taš ke buvome mesti aukš tyn ir visu greič iu atsitrenkė me į vamzdį , kuris iš karto padarė posū kį į kairę . . Todė l smū giavome į deš inę galvos pusę.
Abu praradome są monę , lė tai leidome ž emyn, pirma aš , tada ratas, tada mano ž mona. Tai pamatę s gelbė tojas suš uko kitiems turkams, o mums leidž iantis ž emyn, jie spė jo pribė gti. Jie nespė jo manę s sugauti, bet aš į kritau į vandenį ir iš kart pabudau, atsikė liau pati. Kas nutiko toliau, jau raš iau.

Su visa š ia istorija kreipiausi į Tezovo vieš buč io gidą Rafiką . Jis nedelsdamas nubė go į vietos valdž ią . Jis grį ž o po 10 minuč ių akmeniniu veidu ir pasakė , kad jei ketini bylinė tis ir pareikš ti pretenzijas vieš buč iui, tai likusios dienos mums bus nepakeliamos (kondicionierius tiesiog nustojo veikti / susimuš iau ir pasisukau jis į jungtas /, buvo trikdž ių su televizoriumi ir jie pradė jo valyti ne ryte, o po pietų , kai ž mona miegojo). Jeigu bū sime iš tikimi vieš buč iui, tai mū sų poilsis bus kaip rojuje (tik kartą mums atneš ė krepš elį vaisių , kurių jau buvo ant kiekvieno kampo).

Trumpai tariant, likusias dvi dienas praleidau keikdamasis ir tvarkydamas reikalus su vieš buč io darbuotojais. Gydytoja kategoriš kai atsisakė mus sių sti pasidaryti tomografijos (tai padarė me grį ž ę į Kijevą savo lė š omis ir man nustatė iš ilginį smilkinkaulio lū ž į ) ir net iš raš o duoti. Kaip man (pasitikimai) pasakė vienas iš vieš buč io darbuotojų , gydytojas yra vieš buč io savininko giminaitis. Todė l iki š iol než inome, kas buvo laš elinė je, ir neturime dokumento, su kuriuo galė tume kreiptis į teismą . Na, vieš butis nesugalvojo nieko geriau, kaip pasakyti, kad mes patys dė l visko kalti - „Aš buvau girtas, o ž mona paleido rankas iš rato ir už klupo ant kalno kraš to, privertė mus apsiversti“. Tai nepaisant to, kad buvau blaivus kaip stiklas, o besileidusieji ratu patvirtins, kad net ir norint baisu nuplė š ti rankas nuo rankenų.

Ž odž iu, vieš butis net neatsipraš ė , jau nekalbu apie materialinę kompensaciją.
O į domiausia, kad likus savaitei iki mū sų ant to paties kalno lygiai taip pat partrenkė moteris iš Rusijos. Tik blogiau. Ji prarado atmintį , ji buvo nuvež ta į ligoninę ir perpjautoje galvoje už dė jo 7 siū les. Bandž iau surasti jos ar jos kontaktus, bet nesė kmingai. Nors gydytoja visa tai turė jo, man niekas nieko nesakė . Radau moterį , kuri padė jo iš gelbė ti š ią jauną moterį , bet ji tik prisiminė , kad buvo su dukra Katya, kuriai buvo 18 metų.

Tai tokia liū dna istorija. O jei ž monos kaukolė s kaulai nebuvo storesni nei į prastai (tai aiš kiai matosi tomogramoje), tai belieka paž iū rė ti, kuo viskas galė jo baigtis.

Prieš pat iš vykstant kalbė jausi su merginomis iš sveč ių tarnybos, papraš iau, kad padė tų gauti gydytojo iš raš ą . Atsakymas yra tuš č ia siena. Tada pasakiau, kad jeigu jie man nepadė s š itame maž ume, padarysiu viską , kad į jų vieš butį daugiau neateitų nei vienas rusakalbis turistas.
Taigi, jei perskaitė te iki š ių eiluč ių , atostogoms pasirinkite kitą vieš butį ir perduokite š ią istoriją savo paž į stamiems ir draugams.

Jau praė jo trys savaitė s, kai raš au š ias eilutes, man vis dar skauda galvą , o ž monos mė lynė po akimi dar visiš kai neiš nyko. Bet mes norė jome tik atsipalaiduoti gerame vieš butyje ir pasivaž inė ti amerikietiš kais kalneliais ...


Guodž ia tik tai, kad „ICI Tour“ direktorė Tatjana Butkevič paž adė jo, jog Rafikas bus atleistas. Ar jus atleido? Než inau. dar nesulaukiau skambucio.. .