с самолета в реанимацию..... iš lėktuvo į reanimacijos skyrių.....

Kaip sakoma, laikas gydo. . . Na, taip. bū tent taip ir yra. Praė jo metai, o to baisaus, stafilokokinio tonzilito nebuvo nė pė dsako. Bet į ž eidimas liko, ir jo nebegalima iš gydyti. tai buvo tos vasaros pabaigoje. Prieš mokslo metų pradž ią nusprendė me pasikaitinti saulė je. Atvyko į Kimerą , vieš butį Larissa. neš varumų nuotraukas (jei į manoma) atsių sime. Odos pardavė jas mane nuolat kankino, per pusryč ius. (jis turi parduotuvę turistų valgomajame). Animacija manę s visiš kai nejaudino. Na, aš ž inau, kaip pramogauti =) Bet maistas! ! ! Maistas yra tylus siaubas. Kas vakar nebuvo suvalgyta, buvo pripildyta kiauš inių , ir vė l bandyta maitinti. "Š varū s" indai su lū pų daž ų dė mė mis, š akutė s su maisto likuč iais. visai be pusryciu. Mū sų bendrapilieč iai tempė viską , kas buvo daugiau ar maž iau valgoma, krovė į lė kš tes, suvalgė , o ko negalė jo vietoje suvalgyti, atneš ė į kambarį...
Apie kambarį . jis smirdė jo kaip pragaras. aplink plika laidai ir pelė siai. Kandė s ten nebuvo valomos metų metus. Visos mano atostogos buvo paplū dimyje. Bet net ir ten persirengimo kambaryje kaž kas padarė DIDŽ IULĮ krū vą . Apskritai, nuotrauka turi bū ti parodyta, kad suprastumė te, ką turiu galvoje. BET! ! ! Faktas. Iš lė ktuvo važ iavome namo. Vakarienė s jau atsisakiau. Pradė kite stipriai purtyti. Suspausta pragariš ka gerklė . Kiekvienas į kvė pimas ar gurkš nis perpjauna gerklę durklu. Nuė jau į parduotuvę pasiimti termometro, akys apsiblausė ir supratau, kad mirš tu. 40.2. Iš iš gą sč io apsipyliau aš aromis, iš tino nosis ir visiš kai nebuvo kuo kvė puoti. (Nepamenu). Gydytoja iš greitosios su vyru tyliai š nabž dė josi kaip gera gyventi, kad dar daug š alių turiu aplankyti ir t. t. . . Tokia ramybė , ramybė , snū duriavau ir ž iū rė jau pro langą , galvoju, jei mano vyras yra greitosios pagalbos automobilyje netoliese, tai kaip gydytoja ž adė jo, kad ENT tik paž iū rė s, o namo važ iuosime taksi. Ir tada net į galvą negalė jo į eiti, kodė l mano vyras siuva chalatą , š lepetes š aukš tą , š iltą antklodę ir t. t. . Mintis, kad ne viskas taip sklandu, blykstelė jo tik tada, kai tamsoje, pro langą , pamač iau kaž kur skubantį didž iulį greitosios pagalbos automobilį ir su nerimu deganč ią mė lyną š viesą . Pirmą ja infekcine liga mane paė mė be eilė s. Visi tyliai š ypsojosi sakydami, kad viskas bus gerai, o tai mane rimtai į baugino. Atsikė liau, garsiai pasakiau, man nieko neskauda, ​ ​ parė jau namo ir griuvau ant sofos. Vyras iš ė jo. Jie į sodino mane į automobilį ir vež ė po ligoninę . Ė jome su slaugytoja, sargybiniai su kulkosvaidž iais mums atidarė gelež ines duris, vienas, antras, treč ias..... infekciniams ligoniams labai riboti). Prisimenu barus, barus, barus, piktus sargybinius ir visur už raš us, jei ligonis pabė ga, š audyk.
Į pretenziją tujai atsakė , kad vieš buč io neš varumas, o dė l to – infekcijos ž idinys – jū sų asmeninė nuomonė .

Vaikinai, GALVOKITE, AR EITE??? ? ? Dabar manę s ten po kulkosvaidž iu nevarysi. O vieš buč io vadovybei linkiu, kad jie ilsė tų si kaip aš =) gali bū ti ir š auniau =)))))) (ps nors š auniau bū tų tik lemtinga baigtis. )