Кемер - 2010 Kemeras – 2010 m

Kaž kada mū sų antrasis prezidentas Leonidas Kuč ma iš leido knygą „Ukraina – ne Rusija“. Ta pač ia dvasia kalbant apie Turkiją , galima raš yti: „Turkija – ne Rytai“.
Dar kartą aplankę s jau gimtą jį ir į sikū rusį Kemerą ir palyginę s jį (o kartu ir Turkijos Antalijos regioną ) su tuo pač iu Egiptu, galiu pasakyti, kad beveik nesijauč iau savo mylimame paslaptingame, paslaptingame ir daugybė je. -pusė Rytai. Na, iš skyrus galbū t liū dnai gaivinantį muezzino š auksmą , kuris 5.20 ryto kvietė tikinč iuosius maldai, neleido pamirš ti, kad esame musulmoniš koje š alyje. Prieš ingu atveju Kemere nė ra islamiš ko skonio. Tai pareiš kiu atsakingai. Pradedant nuo to, kad yra 5 pagrindinė s valiutos (JAV doleriai, eurai, rubliai, grivinos, Turkijos liros), tarp kurių lira yra ne garbingoje pirmoje, o kaž kur 3 ar 4 vietoje, galbū t ją lenkianti, mano. gimtoji grivina, tač iau taip pat noriai priimta. pardavė jų santykiu 1:5 (lira). Iš vietinių lū pų visur girdimas angliš kas ir rusiš kas kalbė jimas (rusiš kai – daž niau). Kiti kalba rusiš kai daug š variau nei ž inomi „kaukazo tautybė s asmenys“. Niekada niekur ir niekada negirdė jau Allaho prisiminimo. Gal todė l, kad Dievas turkiš kai skamba kitaip? Arabų kalba nė ra jų gimtoji kalba. Taip, ir rusiš kai Alachas skambė s kaip Dievas.
Į sikū rė me ne itin prestiž iniame, bet gana pakenč iamame vieš butyje „Astoria“, esanč iame 3-ioje linijoje nuo kranto, bet pač iame Kemero centre. Iki visokių karš tų jų taš kų.7 minutė s pė sč iomis, tiek pat iki paplū dimio. Padorus numeris, kuris mus pasitiko su rankš luosč iais, tradiciš kai sulankstytais į gulbes. Vieš butis neatitinka savo ž vaigž dž ių , iš skyrus maistą . Vargu ar bū tume prisivalgę , jei ne mū sų racionas, neį traukiantis visų miltų , riebių ir aš trių maisto produktų . Pastebė jau, kad virtuvė artima rusiš kai (nes pagrindinis turistų kontingentas buvo iš Rusijos). Pirma, kiekvieną dieną jie virdavo arba barš č ius (tai, ž inoma, š io patiekalo parodija), tada marinuotą agurką , tada kopū stų sriubą . Antrasis buvo į vairių versijų viš tiena, ė riena, jautiena ir kepenė lė s. Ant grotelių porą kartų kepta skumbrė . Na, o mezes (už kandž iai) buvo turkiš ko-rusiš ko stiliaus. Dvi ar trys Olivier ir vinaigrette veislė s kalbė jo apie „rusiš kumą “. Saldaus rytietiš kai neuž teko, o maž ais kiekiais, pagal principą , kas nespė jo, vė lavo (liko be saldumynų ). Kiekvieną dieną pietums ir vakarienei buvo galima gauti vaisių . Vynuogė s, kriauš ė s, arbū zai, melionai, obuoliai. Porą kartų davė mano mė gstamų figų . Aš , kaip visada, susidraugavau su š efu ir vyriausiuoju padavė ju, su kuriais aptarė me rytietiš kos virtuvė s subtilybes. Paklausiau, kodė l nė ra humuso ir ar galima jo gauti mieste? Jie paž adė jo pagaminti š į meze specialiai man, bet, ž inoma, niekada jo nesugadino. O mieste, kaip man sakė , tai irgi yra problema. Aš pats tai supratau, kai paklausiau poros restoranų , ar jie jo turi. Niekur nebuvo. Vienas man pasakė , kad yra. Didelė porcija kainuoja. . . 25 USD! Iš kalbingai pasukau pirš tą į smilkinį . Net č ia, Charkove, š ios avinž irnių , sezamo pastos, citrinų ir alyvuogių aliejaus pastos galima nusipirkti už.2 USD už.150 gramų porciją . Tai nepaisant to, kad mes neturime avinž irnių (ž irnių ). Kiek vė liau humuso radau 250 g stiklainiuose. artimiausiame prekybos centre. O š i retenybė kainavo. . . 1.50 Turkijos liros (dolerio).

Jū ra kaip visada buvo iš skirtinė . Š iltas, skaidrus. . . Kur š alta Raudona prieš jį prie Sinajaus pusiasalio krantų . Jei negalė jau joje iš sė dė ti net 15 minuč ių , tai Vidurž emio jū roje sė dė jau 2-3 valandas iš eilė s. Saulė s vonios man kontraindikuotinos, mieliau sė dė jau jū roje. Ir viskas buvo š iek tiek pakepta. Į ž ū liai kandž iojamos ž uvys š į sezoną beveik nekentė jo. Jie grauž ė du ar tris kartus per savaitę iš ž alos. Paplū dimio baras yra mokamas, už.4 ž vaigž dutes. Ir viskas 2 kartus brangiau nei "namuose", vieš butyje. tos pač ios š viež iai spaustos sultys vieš butyje ir mieste kainuoja 1 dolerį , o č ia 2. Efes alaus butelis kainuoja 4 dolerius (prieš.1, 80 prekybos centre). Kadangi kalbame apie alkoholį , atkreipiu dė mesį , kad „Astorijoje“, veikianč ioje pagal „viskas į skaič iuota“ sistemą , alkoholio buvo daug. Raudonas ir baltas vynas (sausas ir pusiau sausas, iš pilstytas į butelius ir statinė je), dž inas, alus, degtinė , viskis ir vietinis anyž ių grė blys. Lė tai atsirė miau į vė ž ius, nes visa kita č ia galima iš bandyti, o anyž ių yra tik č ia (duteš nikuose jo net neparduodame). Ir kas į domaus. Tai, kad š is alkoholis neprisigers. Tiesa, tokio tikslo sau nekė liau ir nesistengiau dė l sveikatos, bet vis tiek. . . Pas mus taip bū na ir iš vienos stiklinė s bū na gera. Ir nuo jų gė rimo – ne viena akimi.
Klaidž iojo po miestą . Niekas nepasikeitė per tuos 2 metus, kai manę s ten nebuvo. Nebent prie didelio prekybos centro už aikš tė s iš kilo nauja meč etė , kuri dar neveikia. Vargš ai turistai! Dabar ant jų kris 2 kartus daugiau adhanų (š aukimų melstis). Parduotuvė se prekė s vienodos. Daž ytos plokš telė s, "akys" nuo piktos akies, magnetai, auksas-sidabras, akiniai. Pagaliau nusipirkau sau mė gstamiausių pirš tinių dė ž uč ių rinkinį (kriauš ė s formos arbatos puodeliai, randami tik Turkijoje). Akiniai didesni nei mano seni paprasti, raš tuoti ir nedū ž tantys. Garbė Dievui, aš juos atneš iau sveikus ir sveikus.
Tradiciš kai lankė si meč etė je. Tai buvo 10 diena, kaip tik Ramadano pradž ios iš vakarė se. Mane pasitiko vietinis priž iū rė tojas Mustafa, jau kiek linksmas Gavė nios iš vakarė se. Jis vedž iojo mane po meč etę , leisdamas nufotografuoti ir nufotografuoti mane (nuotrauka kiek miglota dė l gido linksmumo). Pabaigoje jis man padovanojo D. Boguslavskio iš verstą turkiš ką Korano leidimą rusų kalba, kuriame yra ir š ventosios knygos tekstas, ir tafsir (teksto komentarai). Į domu tai, kad š iame vertime Alachas visur neį prastai verč iamas kaip Dievas (apie š ią Visagalio vardo garso versiją raš iau aukš č iau). Labai jam ač iū . Geras ž mogus. Jis pakvietė mane arbatos, pridė damas tradicinį „nemokamą “ (jis tikriausiai ž ino mū sų laisvą prigimtį ).
Iš esmė s tai viskas. Per daug laiko nepraleidau, bet esu patenkinta. Pailsė ję s.