Архітектор Сусесі був амбітний, але молодий! Це видно по балках які стирчать зі стін, по «підвішених» поверхах між корпусами, по засклених частинах кеімнат що дивно випинаються з будівлі, і по затяжних похилих переходах в коридорах. А ще по японських кабінках, поставлених на сваях просто посеред двору, і в них чомусь мексиканський ресторан. Шлях до номеру виглядає так: від лобі ви йдете за кутом праворуч, далі до _третьої_ групи ліфтів і на _другому_ ліфті піднімаєтесь на поверх :-)
Амбітність архітектора також помітна по купі навігації — стрілочок і вказівників, розставлених всюди по готелю. При цьому все одно знайти конференц-зал чи спа без допомоги дуже складно. А ще Сусесі просто потопає в купі мілких басейнів, розкиданих вздовж корпусу. Ці декоративні басейни заходять з вулиці в лобі готелю, потім виходять через патісерію і заогруглюються між корпусами. Але все це не працює, басейн сухий, і вкритий товстим шаром пилу.
Готель брудний. Менеджер готелю не вважає за потрібне мити вікна в коридорах, або прибирати дахи, на які виходять вікна з номерів. Колеги з іншого номеру відмічали, що в ньому все вкрите шаром пилу.
Щодо переваг: хороший шведський стіл. Завжди є щось смачне й оригінальне. Вишуканим не назвеш, але достойно. Наприклад, цікаве меню чаїв, коли ти сам можеш заміксувати собі чай з м’яти, липи, троянди, гвоздики, чорного чи зеленого чаю тощо. Ніде такого не бачив раніше
Номери нормальні. Дизайн не надто стильний, але дерево, метал, темні фарби, килими — приємно та затишно. У всіх номерах досить зроблена лоджія, і, крім ліжка, є також оттоманка. На ній можна напівлежати, що дуже сприяє спілкуванню, читанню, або перегляду інстаграмів. Рідкісна меблина, яку я не зустрічав в інших готелях.
Пляж як пляж: сіро-коричневий пісочок, чистенький. Море — ну, як турецке море, не Єгипет. Лежаки, понтон якраз ремонтували. Вода в цей час була не крижана — градусів 16 — прохолодно, але купатися можна. Я би навіть сказав, що купатися потрібно!
Розкішної зелені немає. Територія нормальна, доглянута, є де сховатися в тіні, але зеленню не пишається. Рушники, лежаки, парасольки, басейни — все гаразд, достойний рівень хорошого п'ятизіркового готелю.
В номері зручно працювати: нормальний широкий стіл і зручне крісло. Загалом номери я би оцінив між вісім і дев'ять за десятибальною шкалою. Матраци трохи продавлені, але все одно комфортні.
А от лобі-бар дурацький. Скільки я туди не заходив, а він щоразу — не радував. Алкогольні коктейлі, в яких насправді немає алкоголю. Текіла, в якій нема текіли. Та і обстановочка дивна, не зручна
Architektas Susesi buvo ambicingas, bet jaunas! Tai akivaizdu iš sienų kyš anč ių sijų , „pakabinamų “ aukš tų tarp pastatų , į stiklintų keimnato dalių , kurios keistai kyš o iš pastato, ir ilgų nuož ulnių koridorių praė jimų . Taip pat ir japoniš kose kabinose, pastatytose ant polių pač iame kiemo viduryje, ir kaž kodė l ten yra meksikietiš kas restoranas. Kelias į kambarį atrodo taip: iš vestibiulio einate už kampo į deš inę , tada į _treč ią _ liftų grupę ir _antru_ liftu kylate į aukš tą : -)
Architekto ambicijas taip pat pastebimas navigacijos krū voje – rodyklė se ir ž enkluose, iš dė stytuose visame vieš butyje. Tuo pač iu metu vis dar labai sunku rasti konferencijų salę ar SPA centrą be pagalbos. O Susesi tiesiog skę sta daugybė je negilių baseinų , iš sibarsč iusių palei pastatą . Š ie dekoratyviniai baseinai patenka iš gatvė s į vieš buč io vestibiulį , tada iš eina per cukrainę ir vingiuoja tarp pastatų . Bet niekas iš to neveikia, baseinas sausas ir padengtas storu dulkių sluoksniu.
Vieš butis purvinas. Vieš buč io vadovas nemano, kad bū tina plauti koridorių langus ar valyti stogus, į kuriuos atsiveria kambarių langai. Kolegos iš kito kambario pastebė jo, kad viskas jame padengta dulkių sluoksniu.
Kalbant apie privalumus: geras š vediš kas stalas. Visada yra kaž kas skanaus ir originalaus. Negalite to pavadinti iš skirtiniu, bet jis yra padorus. Pavyzdž iui, į domus arbatos meniu, kai galite patys maiš yti arbatą iš mė tų , liepž iedž ių , rož ių , gvazdikė lių , juodosios ar ž aliosios arbatos ir pan. Niekada anksč iau nieko panaš aus nemač iau.
Kambariai normalū s. Dizainas nė ra labai stilingas, bet medis, metalas, tamsios spalvos, kilimai yra graž ū s ir jaukū s. Visuose kambariuose yra gana gerai į rengta lodž ija, o be lovos yra ir pufas. Ant jo galima atsigulti, o tai labai palanku bendrauti, skaityti ar ž iū rė ti „Instagram“. Reti baldai, kurių nemač iau kituose vieš buč iuose.
Paplū dimys kaip paplū dimys: pilkai rudas smė lis, š varus. Jū ra kaip Turkijos jū ra, o ne Egipto. Gultai ir pontonas kaip tik buvo remontuojami. Vanduo tuo metu nebuvo ledinis – 16 laipsnių – vė sus, bet maudytis galima. Netgi sakyč iau, kad reikia maudytis!
Prabangios ž alumos nė ra. Teritorija normali, priž iū rė ta, yra kur pasislė pti pavė syje, bet ž aluma nesididž iuoja. Rankš luosč iai, gultai, skė č iai nuo saulė s, baseinai – viskas gerai, tinkamas gero penkių ž vaigž duč ių vieš buč io lygis.
Kambaryje patogu dirbti: į prastas platus stalas ir patogi kė dė . Apskritai kambarius deš imties balų skalė je vertinč iau nuo aš tuonių iki devynių . Č iuž iniai š iek tiek suglamž yti, bet vis tiek patogū s.
Bet vestibiulio baras kvailas. Kad ir kiek kartų ten lankiausi, ne kiekvieną kartą buvo malonu. Alkoholiniai kokteiliai, kuriuose iš tikrų jų nė ra alkoholio. Tekila be tekilos. Ir atmosfera keista, nejauku.