mišrūs jausmai
Birž elio mė nesį pirmą kartą iš vykau į Turkiją . Į spū dž iai, deja, tokie ir tokie. Nors č ia reikia patikslinti, kad anksč iau skrisdavau ilsė tis į Maltą , Kubą ir, gaila, tik vieną kartą , net į Maldyvus, tad važ iavau tik dė l draugo - su savo Turkija jau pavalgiau plikę ! Atrodo, kad viskas savo vietose: vieš butis 5 ž vaigž duč ių , o paplū dimys neblogas, jū ra š ilta ir net yra ką pamatyti, bet vis tiek kaž kaip pritrū ksta. Visko yra, bet ne to. Vieš butis yra penkių ž vaigž duč ių , o valytojos labai aplaidž ios - sakai „š iandien nereikia tvarkytis“, bet bent jau chna jiems sprogsta. Paplū dimiai tokie patys – š varū s, bet pats smė lis nelabai malonus, kitas dalykas Kuboje! Rusų daug – toks jausmas, kad niekada neiš vykau iš š alies, siaubas. O vietiniai arabai nė ra patys į domiausi vaikinai. Yra ką pamatyti – bet tai už truks tik porą dienų – ir ką tada daryti? Ž inoma, gamta č ia nesiž avė site. . . Apskritai esu š iek tiek nusivylę s, nors ir nelabai - nebrangus kurortas, kam stebė tis. Tiesiog buvau patenkinta bilietais, jau pigū s, pasirodė , kad pirkau „datravel“ už centą . O taip, ir aš beveik pamirš au apie pagrindinį dalyką ! Vis dė lto labai sunku rasti pretenzijų į Raudoną ją jū rą – tai be galo nuostabu! Nors maudytis vandenyne vis tiek kaž kaip maloniau ; )