Rojus žemėje

Parašyta: 28 rugpjūčio 2009
Kelionės laikas: 26 liepos — 9 rugpjūčio 2009
Vieš butis tiesiog puikus. Iš pirmo ž vilgsnio priminė kaž kokius rytietiš kus rū mus, visur minkš tos sofos, sofos su pagalvė lė mis. Su mumis buvo daug turistų iš Izraelio. Moterys rytietiš kais drabuž iais papildė š iuos rū mus. Tač iau kambariuose, pač iame vieš buč io dizaine jau galima į ž velgti modernumo tendenciją : beprotiš kai graž ū s paveikslai, statulos ant laiptų , praš matnū s baldai. O aptarnaujantis personalas tiesiog nenugalimas: kiekvieną rytą „labas rytas“ ir š ypsena visame veide. Paplū dimyje sargybiniai buvo nematomi, bet iš kart pasirodė lyg iš po ž emių , jei paplū dimyje atsirasdavo koks nepaž į stamasis. Su š ypsena veide, labai ramiai ir nepaprastai mandagiai, š is vyras buvo iš lydė tas iš mū sų paplū dimio ir sargas vė l tapo nematomas. Vieš patie, kaip jie maitinosi! Man vis dar seilė bė ga iš atminties. Paprastai jie raš o, kad Turkijoje maitins viš tiena. O mė sos rū š ių yra labai daug: jautiena, viš tiena, kalakutiena, aviena. Ž uvis: tunas, keptas ir tiesiog keptas upė takis, kaž kas panaš aus į mū sų anč iuvius, jū ros gė rybė s. Š alti už kandž iai, visokie konditeriniai saldumynai, vaisiai ILGI. . . Vyno, alaus, viskio, degtinė s, kokteilių geri kiek nori. Kaip sakė vienas mano draugas, dabar aš ž inau, kur yra ROJAUS – tai š iame vieš butyje!
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą