Ох, уж эта Арансия! O, ta Arancija!

Sveikinimai, mano brangū s tautieč iai!
Trumpai galiu pasakyti: – Nereikia važ iuoti į Aranciją . Tiesiog pasitikė kite ir rinkitė s kitą vieš butį , juolab kad Turkijoje jie yra „Nors deš imtukas“.
O kam į domios smulkmenos pabandysiu konstatuoti be baudų , tik pridė siu humoro jausmą , nes be jo likusieji bū tų nuskridę į totorių . Skrydž ių neapraš ysiu, skrydž ių – tai niekaip nesusiję su vieš buč iu. Į vieš butį atvykome 9-30 ryto, mus iš siuntė pusryč iauti, sakė , kad kambarys ruoš iamas. Iš atsiliepimų girdė jome, kad registracija yra 14-00, tad nieko nereikalaujame, einame pusryč iauti ir pareigingai sė dime laukdami persikė limo. Maž daug po valandos jie pasakė , kad kambarys paruoš tas. Mus palydi į š eš tą aukš tą ir nuvež a į patį ilgo koridoriaus galą . Pastebime, kad baisiai tvanku, bet tai nesą monė , svarbiausia, kad jau š alia saulė , jū ra ir pan.

Į ė jome į kambarį , apsidž iaugė me vaizdu iš balkono (viską matė me, kodė l važ iuojame) ir nesureikš minome to, kad š is balkonas priklauso ne tik mums. Vė liau paaiš kė jo, kad mū sų kambarys buvo 2 kambarių , o š iuos kambarius skiria durys, kurias iš radingieji turkai už klojo stalu. Mū sų kaimynų nebuvo namuose ir vė liau nustebome suž inoję , kad tai turkų š eima, auginanti tris 2.5, 7 metų vaikus. Nereikia apibū dinti visų tokio mikrorajono ž avesio su tokiu girdimu ir net su bendru balkonu. Pastebime didelę geltoną dė mę ant lubų tiesiai po kondicionieriumi, parodome savo registratū ros darbuotojui, jis, kaip į prasta, š ypsodamasis sako: „No problem! “. Mes vis dar kupini optimizmo, todė l, į teikę jam porą dolerių , paleidome vargš ą . Persirengiame ir einame susipaž inti su vieš buč iu. Iš siaiš kiname, kad pirtyje reikia pasiimti paplū dimio rankš luostį ir į neš ti 5 USD už statą . Niekur su tuo nesusidū rė me, bet taisyklė yra taisyklė , grį ž tame į kambarį už pinigus.
Bet jo nebuvo, durys neatsidarė . Gerai, mes nusileidž iame laiptais ir paaiš kiname problemą , mums sako stebuklinga „No problem! “ ir atiduodame perkoduotus raktus. Kylame, einame, tvankumas vis labiau juntamas su kiekviena kampanija. Mes paimame pinigus ir perkame rankš luosč ius, esame į spė jami, kad jei norite juos atnaujinti, turė site sumokė ti 1 USD. Ž iū rime vienas į kitą , juokiamė s, bandome juos sugė dinti, bet tai nesukelia jiems jokios reakcijos. Atė jome į paplū dimį . Iš karto pasakysiu, kad tai vienintelė vieta vieš butyje, kuri dž iugina. Nebent, ž inoma, teks medž ioti gultus. Diena po dienos nebū tina, tai yra, yra laisvų vietų , tada ne. Jie net nebandė gulė ti prie baseino, vakare viskas buvo už imta. Ne, jei kelsitė s apie š eš tą valandą , gal pasiseks, bet mes nebandė me. Apibū dinu jums mū sų pirmą ją dieną , todė l grį ž tu prie mū sų patirties. Naktį praleidome kelyje, tikrai nemiegojome nei lė ktuve, nei autobuse, o iš simaudę nusprendž iame eiti ilsė tis.
Kylame į kambarį ir ką jū s manote, jis NEATSIDARA! ! ! Optimizmas ir kantrybė sumaž ė jo, teko pliaukš telė ti registratū roje. Laimei, su anglų kalba viskas tvarkoje, š iaip darbuotojai kaž kaip nelabai gerai kalba rusiš kai. Sveika! Esame kambaryje, bet č ia suprantame, kad negalė sime miegoti, nes nė ra pagalvių . Kartais spintoje bū na priedų , bet š i istorija ne apie š į vieš butį . Kambarinę radau LABAI greitai, iš savo iš vaizdos ji suprato, kad delsti nereikia, o po dviejų minuč ių jau buvome laimingos „pagalvė lių “ savininkė s. Jie į jungė butą ir apalpo. Maž daug po valandos pabudau nuo keisto garso. Jie pradė jo ieš koti š altinio ir jį rado. Lijo nuo geltonos dė mė s ant lubų . Kilimas buvo permirkę s drė gmė s ir tuoj pat atsirado neš varus puvinio kvapas. Č ia mus iš tiko isteriš ko juoko priepuolis. Nurimome, atsisė dome ir sutarė me, kad jokie į brė ž imai negali sugadinti mū sų atostogų . Laimei, turė jome tik vieną savaitę .
Per š ias septynias dienas dar teko sumedž ioti š akutes, lė kš tes, vietas paplū dimyje, kasdien kviesti split-system meistrą ir keisti š iukš liadė ž es, kuriose buvo renkamas vanduo. Į š aldytuvą jie niekada nededa vandens, bet mes patys pasiė mė me iš stebuklingo vež imė lio. Negaliu ignoruoti tapetų , iš dalies į klijuotų vonios kambaryje. Nuotraukoje matosi riebi vieta ant sienos – tai vieta, kur turi kabė ti rankš luosč iai. Bijojome net prie jo prieiti. Visa pirmojo aukš to salė dirbtinių spalvų , ant kurių dulkė s matomos plika akimi. Ir apskritai susidarė me į spū dį , kad visa vadovybė ilgai atostogauja, o visas personalas iš naudoja momentą ir iš eina iki galo. Š tai toks „penketukas“.

Į vieš butį patekome atsitiktinai, likus dviem dienoms iki atostogų , planai dė l š eimyninių priež asč ių kardinaliai pasikeitė ir neturė jome pasirinkimo, tai buvo vienintelis pasiū lymas ir vienintelis kartas, kai vieš butis nebuvo pasirinktas iš anksto.
Mes mylime Turkiją ! Jokia „Zasransija“ mū sų nuomonė s nepakeis. Jū ra, kaip visada, buvo š ilta, saulė kaitino, į degis buvo puikus. Jums tereikia pasirinkti tinkamus vieš buč ius. Gerų š venč ių visiems! ! !