ОГРАБИЛИ И УНИЗИЛИ apiplėšė ir pažemino

Turkijoje ilsė jomė s ne pirmą kartą ir visada likome viskuo patenkinti, niekada nemaniau, kad poilsis gali baigtis tokiu koš maru. Ilsė jomė s nuo spalio 11 d. , netikė tai spalio 17 dieną nusprendė už daryti vieš butį , nors turė jome ilsė tis iki 21 d. Dė l priverstinio persikraustymo 17 d. , susikrovė me daiktus ir po 9 valandos iš ė jome į paplū dimį , kai apie 11 valandą grį ž ome į kambarį ir pamatė me, kad mus apvogė , baisiausia, kad mū sų buvo pavogti pasai, banko kortelė s, pinigai, be to, dingo tė č io vaistai (hipertenzija), akiniai (-8 dioptrijų ), fotoaparatas, planš etė s ir net makiaž o nepaniekino. Gaila, kad dingo papuoš alai, tarp kurių buvo ir š eimos paveldo ž iedas – paskutinė senelio dovana. Pastebė ję s praradimą kreipiausi į registratū rą su praš ymu iš kviesti policiją , kelionių agentū ros atstovą ir prijungti mane prie konsulato, mano praš ymas buvo tiesiog ignoruojamas. Mano laimei, dar turė jau telefoną ir galė jau susisiekti su mama, kuri padiktavo konsulato numerį . Kol registratū roje laukiau ž andarų ir kelionių organizatoriaus, niekas nepasiū lė net stiklinė s vandens, o pamatę mano aš aras vieš buč io darbuotojai vaikš č iojo ir iš siš iepė . Tik po to, kai susisiekiau su konsulatu ir jis pradė jo skambinti į vieš butį , po pusantros valandos atvyko ž andarai. Ž andarai nekalbė jo nei rusiš kai, nei angliš kai, ir nors mes nekalbame turkiš kai, bet pas vertė ją mū sų nekvietė , o kelionių agentū ros atstovo laukti nenorė jo. Mus ilgai vež ė , perkė lė iš maš inos į maš iną , ž andarai ir vieš buč io administracija sustojo ir iš lipo prie kaž kokio namo, o mums liepė sė sti į maš iną . Galų gale vis dė lto pasiekė me ž andarmeriją , visą kelią karts nuo karto sulaukdavau skambuč ių iš konsulato ir turbū t tik dė l to iš gyvenome. Ž andarmerijoje priė mus mū sų pareiš kimus (iš vertė kaž kokia moteris, net než inome, ką ji ten iš vertė ), mus sugrą ž ino į vieš butį ir tik tada iš manę s ir dar 2 vieš buč io darbuotojų paė mė pirš tų atspaudus, nors bent 5 ten dirbo tarnaitė s. Tuo reikalas nesibaigė , kai paklausiau vadovo, kas turi kompensuoti už tai, kas buvo pavogta iš kambario, vadovas (vardo než inau, niekada neprisistatė ) pasakė , kad mes patys vogė me daiktus iš savę s ir suorganizavome mū sų likusių daiktų kratą registratū roje (yra nuotrauka ). Tokio paž eminimo gyvenime nebuvau patyrę s, kai nepaž į stamas ž mogus be jokios priež asties ir leidimo kapsto mano apatinius. Kai tė tis savo telefonu nufotografavo kratą , vadovas pradė jo š aipytis ir mū sų akivaizdoje pradė jo daryti linksmas asmenukes. Asmeniš kai jis man grasino kerš tomis, jei š ią sekundę neiš eisime iš vieš buč io, iš sigandau ir iš kart iš važ iavome. Pasakyti, kad atostogos sugadintos – tai nieko, su siaubu laukė me likusių dienų , ar gausime laikinus dokumentus grį ž ti namo ar ne, ir ar iš vis liksime gyvi. Kad mums grė sė kerš tas, galė jau tik š iandien grį ž ę s namo, nes nerimauju dė l tė č io sveikatos, jis serga hipertenzija, buvo pavogti vaistai. Yra kratos nuotraukos, yra ž andarmerijos pareiš kimų kopijos, laikini dokumentai. Mū sų atvykimą į vieš butį patvirtinti gali kelionių organizatoriai, konsulatas ir ž andarmerija. NIEKAM NIEKAM REKOMENDUOJU VYKTI Į Š Į VIEŠ BUČ IĄ JŪ SŲ ATOSTOGOS GALI BAIGTI SU TOKIU KOŠ MARU!