Дежавю или почему Турция так похожа на Крым Deja vu arba kodėl Turkija tokia panaši į Krymą

Rugsė jo pradž ioje ilsė jomė s Alaroje su maž u vaiku. Kol į spū dž iai dar š viež i atmintyje, dalinuosi jais su visais vargstanč iais : )
Taigi, vieš butis visai neblogas. Gyvenome pagrindiniame 6 aukš tų pastate. Kambarys paprastas, bet jaukus, o valytoja jį kasdien iki š lovė s valydavo, nors kasdien jai palikdavome po porą dolerių . Vieš buč io teritorija didelė . Netgi didž iulis, nes 3-ią jį lauko baseiną atradome likus vos porai dienų iki iš vykimo!
Maistas.

Taip bū na, kai spinta krenta nuo daiktų , bet nė ra kuo apsirengti. Tai yra, maisto yra daug, bet pavalgius staiga pajuntamas sunkumas skrandyje ir už puola pykinimas. Turiu omenyje bū tent valgymą , o ne ką nors kimš ti ir kiek tau patinka. Bet vieną dieną nuė jome į itališ ką a la carte restoraną ir ten maistas pasirodė daug geresnis ir pilvo neskaudė jo. Apskritai arba vanduo Turkijoje ypatingas, arba jų gaminamas maistas nekokybiš kas, bet daug kas skundė si visokiomis virš kinimo problemomis (jau nekalbant apie vaikus! ).
Papludimys.
Pirmą kartą pamač iusi paplū dimį , iš kart prisiminiau vaikystė s atostogas Sudake, kai ž monė s gulė jo ant smė lio, kaip tyulka skardinė je, vienas ant kito! Alara – didž iulis vieš butis, ž monė s – jū ra, o paplū dimys skirtas treč daliui visų vieš buč io gyventojų . Tač iau tai nė ra pats nemaloniausias dalykas. Labiausiai mane nuvylė tai, dė l ko iš vykau į Turkiją -Jū rą . Jis buvo ž alsvai pilkos spalvos, drumzlinas ir karts nuo karto „atskiestas“ buteliais ir š iaudeliais kokteiliams po turkų poilsio laukiniame ir atvirame paplū dimyje vos už metro nuo vieš buč io paplū dimio. Kaip jau supratau, piknikai prie jū ros yra mė gstamiausia turkų š eimų pramoga 7 dienas per savaitę (o kada jos dirba? )
Animacija.
Pasakysiu tik tiek: per daug triukš minga ir š iek tiek į kyri, ypač š eimyniniam vieš buč iui. Nors vaikams nuo 3 metų vakarais daug pramogų ir diskotekų .
Atmosfera.
Atmosfera mė gė jui. Kaip sakoma, skonis ir spalva. . . Mums nepatiko. Jausmas, kad esame skruzdė lyno epicentre, neapleido. Norė jau laisvesnė s aplinkos.
Galiausiai paž ymiu, kad pamaž u susidariau į spū dį , jog rugsė jį ilsė jausi ne Vidurž emio jū ros pakrantė je Turkijoje, o savo gimtosios Juodosios jū ros pakrantė je liepos mė nesį . Kad vaizdas bū tų pilnas, trū ko tik š io dalyko: "Bachlavos medus su rieš utais! " : -)