Portugalija – didžiųjų navigatorių šalis ir vakarinis Europos pakraštys (2 dalis)

2011 Birželio 05 Kelionės laikas: nuo 2009 Balandžio 29 iki 2009 Gegužės 01
Reputacija: +4968.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Karališ koji Sintra

Ryte iš vykstame iš Lisabonos ir vykstame į Sintrą . 27 km nuo Lisabonos, neaukš tų Siera da Sintros pakrantė s kalnų papė dė je, yra nedidelis Sintros miestelis, kuris nuo 1995 m. į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą . Patys portugalai tai laiko pagrindine š alies atrakcija – Portugalijos perlu. Dar VIII amž iuje maurai į vertino š ios vietos gynybinę reikš mę ir č ia pastatė tvirtovę . 1147 m. Afonso I Henriques iš vijo arabus ir kitus 600 metų miestas buvo Portugalijos karalių vasaros rezidencija.

Pač iame mieste yra Nacionaliniai Sintros rū mai, o š alia esanč ioje kalnuotoje ir miš kingoje vietovė je ant kalvos – Palacio da Pena rū mai ir apgriuvusi maurų pilis.

Prieš lipdami į kalną į Palacio da Pena rū mus, mielai pasivaikš č iojame senais dvarais už statytoje Sintros miesto dalyje.


Gatvė s vingiuoja į noringai ir daž nai baigiasi stač iais laiptais, laipteliai veda į apž valgos terasas, iš kurių atsiveria nuostabū s kalnų ir vandenyno vaizdai. Miesto kraš tovaizdyje gausu ž alių miš kų , egzotiš kų gė lių ir iš skirtinių rū mų.

Mieste galite rasti daugybę pilių ir rū mų , kurie buvo iš saugoti savo originalumu. Š iose pilyse yra svarbi istorinė ir meninė kolekcija, kuri pritraukia į miestą portugalų ir už sienio menininkus.

Pasakų pilis Palacio da Pena, apsupta fantastiš ko parko, vainikuoja vieną aukš č iausių Sintros kalvų . Į sikū rę s 450 metrų virš Sintros miesto, tai vienas reikš mingiausių romantizmo laikotarpio portugalų architektū ros pavyzdž ių . Iš kilusi ant uolė tos kalvos nuostabiai dera su aplinkiniais kraš tovaizdž iais, derindama veš lią augmeniją ir uolė tas uolas.

Rū mai buvo į kurti 1839 m.

kai Portugalijos karalienė s Marijos II vyras Ferdinandas II iš Saxe-Coburg-Gotha (1816 - 1885) į sigijo Jeronimo vienuolyno griuvė sius ir pradė jo juos perstatyti pagal savo romantiš ką skonį , kad č ia bū tų sukurta vasaros rezidencija. Norė damas į gyvendinti savo fantazijas, Ferdinando II kreipė si pagalbos į draugą vokietį baroną Eschwege ir paskyrė jį statybos vadovu. Netrukus aplink restauruotus vienuolyno griuvė sius iš kilo rū mai, reprezentuojantys eklektiš ką architektū ros stilių , į kvė ptą Bavarijos rū mų ir pilių architektū ros. Į noringai ekscentriš koje rū mų architektū roje dera maurų , gotikiniai ir manueliniai motyvai bei Vidurio Europos pilių dvasia.

Ferdinandas II č ia taip pat pastatė vieną į spū dingiausių parkų Portugalijoje, kuris buvo projektuojamas ir sodinamas daugiau nei 4 metus, pradedant 1846 m.

Iš virš aus atsiveria nuostabus kraš tovaizdis: tarp ž alumos jū ros matosi mė lynas vandenynas ir baltai raudonos gyvenvietė s.

Penos rū mus iš miesto centro galima pasiekti autobusu Nr. 434 už.4, 5 euro, tač iau takeliu galima patekti ir pė sč iomis. Nedrį sau kopti į kalną pė sč iomis, bet nusileidau taku, dė l ko nė kiek nesigailė jau. Visas kalno š laitas nusė tas didž iuliais rieduliais, kaip po griū ties ar uolų griuvimo. Neaiš ku, kokio aukš č io medž iai gali už augti ant š ių akmenų.


Praeinu pro senos maurų tvirtovė s griuvė sius – kaž kada č ia buvo audringas gyvenimas, o dabar apie buvusią didybę primena tik apgriuvusios akmeninė s sienos.

Karališ koji Sintra amž iams iš liks atmintyje kaip viena harmoningiausių vietų pasaulyje, jungianti tiek nuostabius Motinos gamtos sukurtus kraš tovaizdž ius, tiek talentingų architektų sukurtus ž mogaus sukurtus rū mus ir pilis.

Lordas George'as Gordonas Byronas, ž avė damasis Sintros grož iu, pavadino ją rojumi, o paskui amž iams į amž ino miestelį garsiojoje poemoje „Didysis rojus“.

Kurortiniai miestai Kaskaisas ir Estorilis

Po pietų vykstame į vakariausią Europos taš ką – Rokos kyš ulį . Kelias į jį eina palei „Portugalijos Rivjerą “, aplankant kurortinius miestelius Kaskaisą ir Estorilį . Nors Lisabona stovi vandenyno pakrantė je, mieste nė ra paplū dimių , o norintys pasinerti į jū ros gelmes ar tiesiog pailsė ti pakrantė je, į š iuos š alia esanč ius kurortinius miestus važ iuoja Lisabona. Š ie miestai labai graž ū s ir jaukū s.

15 km į vakarus nuo Lisabonos yra puikus kurortas – Estorilis. Č ia unikalus mikroklimatas: š iltos ir saulė tos vasaros, vidutinė temperatū ra likusią metų dalį . Bū tent iš Estorilio kurorto yra kilusi Portugalijos turizmo pramonė.

Prieš kiek daugiau nei š imtmetį nuostabaus grož io gamta ir š velnus Atlanto klimatas į Estorilį priviliojo pasaulio elitą ir garsių aristokratų š eimų atstovus. Nuostabū s smė lio paplū dimiai, skaidrus vanduo ir paprastam mirtingajam neprieinami vieš buč iai tradiciš kai yra paklausū s tarp nemaž ų pajamų ž monių . Lauko pramogų mė gė jai galė s mė gautis neį tikė tina vandens sporto pramogų į vairove, į skaitant 8 naujausius vandens parkus ir puikius golfo aikš tynus.

Jos Didenybė Anglijos karalienė daž nai ilsisi Estorilyje, o garsioji Linda Evangelista iš sirinko sau vilą . Praeiname pro vieš butį , kuriame ilsė josi mū sų pirmasis ir vienintelis SSRS prezidentas Michailas Gorbač iovas.

Kaskaiso turizmo centras, esantis 20 km nuo Lisabonos, apima senamiestį su gyvybinga pė sč ių jų zona, daugybe kavinių ir restoranų.


Labai patrauklus pasivaikš č iojimas aukš tutiniu miestu su iš puoselė tu miesto parku ir romantiš ka Aristokratų pilimi.

Jei pajudė site toliau nuo miesto uolė ta pakrante, atsidursite Guinsha – plač ių kopų karalystė je su daž nais audros vė jais. Š is nepaliestos gamtos kampelis – tikras burlentininkų rojus. Netoliese yra nuostabiai graž i, motinos gamtos sukurta vieta, vadinama „Velnio gerkle“.

Cabo de Roca kyš ulys

Kalnų kelias veda į skardį , nuo kurio atsiveria svaiginanti vandenyno ir pakrantė s uolų panorama. Tai labiausiai į vakarus nutolę s Europos taš kas – Cabo de Roca kyš ulys. 140 metrų aukš č io uola, tarsi laivo priekis, kyš o į vandenyną . Nekreipdamas dė mesio į apsauginius mainus, prieinu prie jo kraš to. Stovė damas prie paties skardž io klausausi iš kilmingos vandenyno muzikos ir prisipildau jo energijos.

Tikriausiai didieji portugalų š turmanai, stovė dami vakariniuose gimtojo ž emyno krantuose ir ž velgdami į beribius vandenyno atstumus, už davė sau klausimą : „Kas yra už š ių atstumų ? “ ir norė dami rasti atsakymą į š į klausimą , jie leidosi į ilgas jū rų keliones.

Č ia į veikė me nelengvą kelionę autobusu per daugelį Europos š alių iš vakariausio mū sų gimtosios Ukrainos taš ko – Už karpatė s miesto Chopo (48º. 05' Š , 22º. 08' rytų ilgumos). Atminimui nusifotografuojame su mū sų geltonai mė lyna tautine vė liava prie akmeninė s stelos, ant kurios koordinatė s (38º. 47'Š , 9º. 30'W) ir už raš as "Onde a terra acaba e o mar comeca.. " yra iš raiž yti...... ". Apgaubta rū ko ar apš viesta skaisč ios saulė s, š i vieta yra unikali ir nepakartojama, kur, kaip sakė poetas Camõ esas: „Ž emė baigiasi ir prasideda vandenynas“, – taip vertime skamba akmeninė je steloje iš kalti ž odž iai.

Tač iau pagrindinis dalykas, kurį iš š ios vietos iš sineš ame, yra prisiminimai, kaip atrodo labiausiai į vakarus nutolę s mū sų gimtojo Europos ž emyno taš kas.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Тропинка к Дворцу Пена
В г. Синтра
Дворец Паласио-да-Пена
Отель в г. Эшториал
Центральная площадь г. Кашкаиш
Замок на набережной г. Кашкаиш
«Глотка дьявола»
Фрагмент дома в г. Кашкаиш
Каменная стелла с высеченными координатами (38º47' с. ш., 9º30' з. д.)
Мыс Кабо де Рока и Атлантический океан
Сувенирный магазин на мысе Кабо де Рока
Так выглядит самая западная точка Европы
Чудесный пейзаж с холма
Развалины мавританской крепости
Королевская Синтра
Panašios istorijos
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras