V amžiaus pradžioje iškilo 5630 m ilgio gynybinės sienos. valdant imperatoriui Teodosijui II, siekiant apsaugoti Konstantinopolį nuo barbarų, kai miestas išaugo ir peržengė sienas, kurias numatė jo įkūrėjas Konstantinas Didysis. Žemės drebėjimai ir barbarų apgultys privertė sienas reguliariai perstatyti ir stiprinti, todėl jos virto visu įtvirtinimų kompleksu. Vėliau jie buvo sutvirtinti šešiakampiais ir aštuonkampiais 20 metrų aukščio bokštais – jų buvo iki 100. Sienoje taip pat buvo pastatyta dešimt pagrindinių vartų (penki viešieji ir penki kariniai).
Mehmedas Užkariautojas, užėmęs Konstantinopolį, keturis Teodoso sienų bokštus pridėjo trimis naujais, viską sujungė su sienomis ir gavo nedidelę tvirtovę, žinomą kaip „Septyni bokštai“ – buvo naudojamas kaip kalėjimas, archyvas ir iždas.
Stambului augant XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, Teodoso sienos buvo pradėtos griauti, tačiau vis tiek kai kurios sienos dalys buvo išsaugotos įvairiose Stambulo vietose ir jas galima apžiūrėti.