Garsioji Stambulo tvirtovė, kurią 1458 m. pastatė Mehmedas Užkariautojas, netrukus po Konstantinopolio užėmimo, prie keturių senovinių Teodosijos sienų bokštų prie miesto Auksinių vartų pridedant dar tris masyvius bokštus.
Tvirtovėje sultonas laikė savo iždą ir archyvus. Čia buvo laikomi ir politiniai sultono priešininkai, tarp jų ir su juo kovojusių jėgų ambasadoriai (pavyzdžiui, P. A. Tolstojus ir Ja. I. Bulgakovas). Kai kurie iš jų (Napoleono pasiuntinys Francois Pukvil, 1799-1801) tvirtovėje jautėsi labai laisvai, atsidavė literatūrinei kūrybai ir nuolat susirašinėjo su savo valdžia. Tuo pačiu metu Yedikul, paskutinis Trebizondo imperatorius ir Valakijos valdovas Konstantinas Brynkovjanu, buvo įvykdyta mirties bausmė daugeliui nuskriaustų vizirų.
Tvirtovės kiemą pagyvino miniatiūrinė mečetė su fontanu. 1830-aisiais Yedikulė nustojo būti naudojama kaip kalėjimas, kareivinės buvo nugriautos, o jų vietoje pastatyta mokykla. 1895 m. septynių bokštų pilis paskelbta muziejumi.