Vilnius. Apie kai kuriuos lankytinus objektus ir kasdienį alų
Vilniaus apž valgos pradž ia – „Vilniaus dienos ir vakaro apranga
Vilnius – tai senovinis miestas, turintis turtingą istoriją . Č ia daug senienų , yra ir kopijų , už tenka į vairaus pobū dž io muziejų , yra teatrų , koncertų salių . Apskritai nebus sunku rasti objektą apž iū rai pagal savo skonį . Apž velgsime keletą populiarių Turkijos vietų , kurių , ko gero, nekreipia dė mesio nei vienas į Vilnių pasiž valgę s sveč ias. Ir paž iū rė kime į viską paprasta pasaulieč io akimi. Na, eikime, ž inoma, garsiai pasakė . Vilnius yra geras tuo, kad kad viskas, kas domina eiliniam turistui, yra č ia pė sč iomis tarp objektų .
Pilies kalnas su Gedimino bokš tu. Oi, š ios vietos neį manoma neaplankyti. Pirma, tai yra visų Vilniaus, kaip miesto, sostinė s, už uomazgų pradž ia.
Lietuvos nacionalinis muziejus. Senas arsenalas
Kyla painiavos, kas pastatė š ią pilį – kunigaikš tis Gediminas ar jo anū kas Vytovatas. Ž inoma, kad pirmieji pastatai ant š io kalno buvo dar gerokai iki Gedimino valdymo pradž ios. . . Tač iau iki mū sų dienų iš likusi kadaise galingosAukš tutinė s pilies dalis - vakarinis bokš tas - laikomas statytas 1419-22 metais, tai yra prieš.600 (! ) metų . Tač iau jubiliejus : )).
Kronikų neperspausdinsiu. Bendrai idė jai: Gediminas–Didysis kunigaikš tis, kurio valdymo metu (1316-1341) LDK tapo stipria ir reikš minga Rytų Europos valstybe. Bū tent Gediminas persikė lė savo rezidenciją į Vilnių , modernų jį Vilnių , taip miestą paversdamas Lietuvos sostine. kunigaikš tystė . Jei jus domina daugiau informacijos, galite perskaityti č ia arba č ia.
Netoli paties kalno vaizdas, ž inoma, nė ra labai geras.
Prieš keletą metų kalva pradė jo griū ti. Kas buvo š ių procesų priež astis - medž ių kirtimas, statybos darbai rekonstruojant Valdovų rū mus ar tiesiog laikas – visiš kai nesuprantama. Dabar kalnas "puoš iamas" lopinė liais, tvorelė mis, mė lynais nameliais. . . Kalnas visokeriopai sutvirtintas ir paremtas, jau gerai. Skaič iau, kad buvo iš sakytos mintys ją iš viso nugriauti kaip nereikalingą .
Valdovų rū mai, restauruoti 2002–2016 m
Bet kol jis yra, kol jis laikosi, turime kilti aukš tyn:
Pats bokš tas yra Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas, kuriame eksponuojama istorijai skirta ekspozicija. pristatomas Vilniaus m. Tač iau didž ioji dauguma turistų č ia atvyksta ne dė l muziejaus bokš to. Rū š ys! Keista!
O dabar, kai esu š iek tiek susipaž inę s su kai kuriomis Vilniaus vietomis, dar į domiau į jas ž iū rė ti iš virš aus.
Kadangi aplinkui vyksta remonto ir restauravimo darbai, pasiekiami ne visi apž valgos aikš telė s kampai. Todė l kaimyninis kalnas – Trijų kryž ių kalnas – pamatyti tikrai nepavyko.
Į Pilies kalną taip pat galite kopti funikulieriumi. Bet apie tokią galimybę są moningai nutylė jau, pusryč iai buvo per sunkū s vieš butyje : )), ir reikė jo skubiai ką nors padaryti. Pė sč ių jų kopimas pasirodė labai patogus. O, merginos, niekada neslė pkite visos tiesos nuo savo vyrų ! Apie norą per didelius fizinius krū vius kuo greič iau atsikratyti teisė to sutuoktinio - tai net nelieč ia : )). Bet tai, kad norė jau atimti galimybę pasinaudoti tokiu maloniu technikos stebuklu, tiesiog kubeliu, o ne funikulieriumi, man yra visiš kai nedovanotinas nusikaltimas, kone į ž eidimas mano brangiausio sutuoktinio atž vilgiu. . .
Jei rimtai, vyras, ž inoma, pasipiktino, bet kartais iš niekur kylantis smalsumas ir berniukiš kumas buvo patenkinti pasivaž inė jimais ž emyn : )). Tiesa, toks juokingas funikulierius, š iek tiek darbo, ir slankioja pirmyn atgal, pirmyn ir atgal.
Zareč ė s Respublika (Už upis).
Kad ir kaip „glamonė jo“ rusakalbį ausį ž odis Už upis, vertime jis reiš kia tik Rajonas : )).
Š i vieta pakartota visuose kelionių vadovuose, apž valgose ir ataskaitose apie Vilnių . Ž inoma, mums taip pat reikia ten nuvykti.
Esame toli nuo š iuolaikinė s kū rybos ir kū rybos ž monė s, bet pats metas kibti į š į verslą , kitaip, kartais, bendraudamas š iuolaikinė je visuomenė je jautiesi kaip dinozauras : )). Todė l labai norė jau pasiž valgyti po kū rybingų asmenybių buveinę ir staiga už kliuvo kaž koks kuriozinis jų minč ių skrydž io suvokimas.
Tač iau, tiesą sakant, nieko tokio itin ekstravagantiš ko ar iš skirtinio iš bendro vietovė s vaizdo nematė me. Ar pirmadienis atliko savo vaidmenį , ar mes ką nors sugalvojome patys. . . Arba ekspozicija jau seniai nekeič iama, sū pynes po tiltu jau matė me kitų turistų nuotraukoje : )).
Iš skyrus tai, kad eglutė , papuoš ta į vairiausiomis š iukš lė mis (ž inoma, pagraž inta), ir stebuklinga kiaulė tuo metu traukė kelių turistų akį .
Nuostabioji kiaulė
Na, ir privalomas vietos Konstitucijos, iš verstos į į vairias pasaulio kalbas, studijų procesas.
Nieko panaš aus, gana senas rajonas.
Taip, ir, ko gero, apsilankymas Už upyje mums į siminė , kai vietiniame prekybos centre pirkome maiš elius š okoladinių pinigų savo vaikams, draugų vaikams, daugybei sū nė nų . Net jei tai š okolado smulkmena, vaikų laimei nebuvo ribų .
Niekada nepavyko patiems iš bandyti nė cento, maž ylis greitai rado jiems pritaikymą . Taip, viskas į dedama į jaunų besivystanč ių organizmų augimą : )).
Vis dė lto susidū rė me su kū rybiš kumu. Eidami kokia nors Vilniaus alė ja, už sukome į parduotuvę . O ten viskas, viskas, visi akmens gaminiai: papuoš alai, interjero daiktai ir tiesiog suvenyrai. Ž inoma, daug kvailysč ių yra nesą monė , bet yra ir labai į domių smulkmenų .
Akmens papuoš alai
Akmens papuoš alai
Kita vieta, kurią verta aplankyti Vilniuje, yra maž as Gintaro muziejus-galerija, esantis Š v. Mykolog g. 8.
Iš tikrų jų tai yra muziejaus Nidoje filialas, sukurtas entuziastingo fotografo Kazimiero Mizgiris 1993 metais.
Eksponatus galite apž iū rė ti patys: tai didž iausias gintaras, sveriantis 3800 g, ir gausi inkliuzų kolekcija (inkliuzai akmens viduje). . .
. . . ir į vairių rū š ių saulė s akmenų , bet pasirodo, kad jis ne tik geltonas.
Ir jei kur nors pakrantė je sutiksi ž alią gintarą , tu jį spardysi ir praeisi pro savo laimę . Už.60 euro centų ž mogui galima vaikš č ioti su gidu, mums neį tikė tinai pasisekė , tuo metu susirinko tik du turistai - tai buvome mes. O, taip, tiesiog spoksoti į papuoš alų grož į ir į vairius gintaro meno kū rinius jau vienas malonumas net ir be ekskursijos. Ž inoma, š is verslas skirtas parduoti. Ir net aš , visiš kai neabejingas aukso ir deimantų papuoš alams, negalė jau atsispirti. Ji aikč iojo ir aiktelė jo, iš bandė , kukliai ž iū rė dama į sponsor vyrą...Ir tapo ž avingo raudono gintaro rinkinio savininke ir nuneš ė dukrai : )). Na, tai graž u, po velnių !
Pietų pertrauka.
Muziejai ir pramogos yra geras dalykas. Bet kartais norisi gerti ir valgyti. Kaip Nikolajaus Leikino humoristinė s kolekcijos „Mū siš kiai keliauja po Europą “ herojus norė jo paragauti ko nors „ispaniš kiausio“ Madride ar vokiš ko Nemetč inė je ir panaš iai į vairiose š alyse, taip ir mano kompanionei teko paragauti kaž ko tokio malonaus lietuviš ko. Vilniuje. (Merginos turi paprastesnį pož iū rį į maistą apskritai ir į bet kurio regiono gastronomines ypatybes). Bet mums kaž kaip nelabai pasisekė š iuo atveju. Pagrindiniame populiaraus nacionalinė s virtuvė s maisto tinklo restorane Etno Dvaras, esanč iame Pilies pė sč ių jų gatvė je, 16, m. iš ankstinė s staliuko rezervacijos mes jie atsisakė , sako, jie turi tik eilė s tvarka. Kaž kokiais turistiniais marš rutais per dieną atsidū rė me š alia š ios į staigos. Eilių nebuvo, bet alkani dar nebuvome, bet kaž kaip keistai staiga už sinorė jome iš gerti : )). Vietinis alus pasirodė labai geras!
Mums buvo labai smagu. Tokios veislių į vairovė s kaip Prahoje nė ra, bet skonis ir apynių savybė s yra palyginamos, kaip mums atrodė . Ir kaina, palyginti su Maskva, buvo maloniai patenkinta (meniu nuotrauka albume).
Jei važ iavome į Lietuvą skambant putojanč io vyno buteliams, tai atgal mus lydė jo mielas tylus varpelis – prikrautas vietinio alaus : )). Kaip parodė praktika, jie š iek tiek į keliami.
Art vakaro turistų dievai vė l mus nuvedė į restoraną Etno Dvaras, bet adresu Š v. . A. Vartu, 2. Na, toks likimas, nusprendė me ir atsidū rė me eilė je, likome antri. Ką aš galiu pasakyti. . . Jei ne skanus alus, tai bū tų visiš kas nusivylimas. Arba buvo už sakyti netinkami patiekalai, arba mū sų už sakymu virė jas iš ė jo parū kyti ir gamino. . . ai. . . ne virė jas.
Kruvinieji Vedarai
Cepelinai su mė sa
Arba mū sų likimas yra gerti, o ne valgyti : )). O paslauga, tiesą pasakius, neį tiko, priminė neseniai skaudž iai už sitę susį sienos kirtimą su Lietuva (apraš ymas ankstesnė dalis). Bet alus! Alus paryš kino visus trū kumus!
Trakų pilis pravaž iuojama.
>Jis yra visai netoli Vilniaus. O bū nant automobilyje buvo nuodė mė ten než iū rė ti. Negana to, ryte iš vykstame į Klaipė dą , o Trakai jau praktiš kai pakeliui. Bet kai iš studijavau Klaipė dą plač iau, paaiš kė jo, kad Trakai yra kaž kas, arba aš turiu laiko pasiž iū rė ti į Klaipė dą . Na, gerai, bet kokiu atveju mes už suksime, o ten, pagal situaciją , kaip sakoma. . .
Turintiesiems automobilį : miesto parkavimas Trakuose yra mokamas, kaina priklauso nuo vietos „centriš kumo“. Kai kurie vietiniai sukė lė triukš mą –už.3 eurus pritaikė savo sodus automobilių stovė jimo aikš telė ms. Per dieną ar valandą nepasakysiu – : )). Maš iną pasistatė me kur nors prieš ais seną jį Rusijos imperijos paš tą , prie kaž kokio restorano. Pinigų iš mū sų niekas nepaė mė...
Ir vė l lietuviš kas oras nusprendė mus š iek tiek paerzinti. Trakai mus pasitiko su lietumi.
Tač iau netrukus debesys prasisklaidė ir iš lindo ryš ki Naujų jų metų saulė .
Kai tik lietus nustojo š lapdriba, laivai buvo atidengti. Ir prasidė jo vandens ž ygiai aplink pilį .
Ir tarsi atvyktų vis daugiau ž monių . Ir dar į pilį – ir mes su minia. Visi duoda po 8 eurus, o mes - na, einam, staiga, tikrai kaž kas į domaus. . .
Sako, anksč iau ž monė s buvo maž esni. . . Matmenys 185 cm x 100+ kg tinka : ) Ankš ta, ž inoma. . .
Pač ioje pilyje pasidarė visiš kai nejauku dė l sendaikč ių turgaus, kamš č ių ant laiptų ir durų . Ir, nepaisant to, buvo kaž kas, ko dar nematė...Kalė dinė s dekoracijos suteikė neį prastą efektą griež tai akmens iš vaizdai.
Planavome greitai perbė gti per sales, bet, kaip vė liau paaiš kė jo, nemaž ai laiko praleidome ž iū rė dami į langus su istoriniais objektais. Nors jau nelabai į domu. Sugaiš tas laikas – bet jokio malonumo.
Jei atvirai, tikriausiai turė č iau daugiau vaikš č ioti po miestą , valgyti garsių jų karaimų pyragų . Buvo tam tikras nebaigto reikalo jausmas : )). Apskritai Trakuose, jei savarankiš kai, tai gulė ti reikia visą dieną .
Na, didž ioji dalis yra.
Ir mums jau trū ko laiko, atė jo laikas eiti link jū ros. Ten laukė mano senas pageidavimų są raš as – Kurš ių nerija.
Kaip tai buvo ir kas iš to iš ė jo, galite suž inoti iš istorijos „The jū ra, saulė ir smė lis. . . Kurš ių nerijos ž iemos eskizai“.
