Tiltai, kanalai, salos... tai Venecija! (vienas)

2014 Gruodžio 28 Kelionės laikas: nuo 2014 Spalio 25 iki 2014 Spalio 29
Reputacija: +4035
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Tiltai, kanalai, salos...– tai Venecija! 1 dalis

Vieš butį , kuriame apsistojome po kruizo, galite apž iū rė ti č ia: http://www.turpravda.com/it/venecija/A_Tribute_To_Music_Residenza-h45015-r106451.html

Prieš keliaujant į Veneciją , norė č iau parodyti keletą vestuvių nuotraukų , darytų mū sų kelionė s metu. Skaič iau kaž kieno praneš ime, kad jei yra vestuvė s, tai geras ž enklas, kad visa kelionė nuo pradž ios iki pabaigos bus sė kminga. Tikrai než inau, ar pati autorė sugalvojo, ar taip pat iš ko nors skaitė , bet vis dė lto pas mus viskas buvo tiesiog taip. Beveik visose vietose matė me nuotaką ir jaunikį , iš skyrus Katakaloną , Marianske Lazne ir Karlovi Varus. Kai fotoaparatas buvo po ranka, fotografavome.

Po kruizinio Venecijos.

Venecija...unikalus senovinis miestas, jo atsiradimas siekia V amž ių , kuomet į marių salas atsikraustė gyventojai iš Romos Venecijos-Istrijos regiono, bė gdami nuo langobardų invazijos.


10 amž iuje Venecija iš vijo piratus iš Istrijos ir Dalmatijos ir taip padidino savo į taką ten. Venecijos Respublika egzistavo jau tarp viduramž ių ir Renesanso, kai Venecija buvo vienintelė didelė Europos miestas-valstybė , turinti autonominę vyriausybę be monarchų ir vyskupų.

15 amž iaus pirmoji pusė laikoma Venecijos klestė jimo zenitu. Ji pavergė Moreą , Kiprą , Kretą , už ė mė kai kuriuos Italijos miestus: Veroną , Vič encą , Udinę...jos prekybiniai ir ekonominiai santykiai pasiekė Azijos š alis.

Tač iau po to, kai turkai už ė mė Konstantinopolį ir atrado Ameriką , prasideda jo nuosmukis. Prekybos keliai keič ia kryptį nuo Vidurž emio jū ros iki Atlanto. 1797 m. , kai į ją atvyko Napoleonas, Venecijos Respublika ž lugo ir atidavė ją Austrijos valdž iai. Ir tik po beveik 70 metų , po sunkios kovos, Venecija vė l tapo Italijos karalystė s dalimi.

Tai buvo trumpas nukrypimas į Venecijos istoriją.

Taigi, į vieš butį Hotel A Tribute To Music Residenza 4 * atvykome per anksti, kambarys dar nebuvo paruoš tas. Tač iau š alia registratū ros nedideliame koridoriuje galite palikti savo daiktus. Mes palikome savo lagaminus kitiems, kurie jau buvo ten, ir iš vykome į pasimatymą su Piazza San Marco. Oras buvo nuostabus, buvo labai labai saulė ta, nuotaika kaž kaip pakili, net nepaisant minios ž monių . Tai buvo tarsi laisvė s jausmas, nereikia niekur skubė ti, nereikia nuolat ž iū rė ti į laikrodį , visą laiką skaič iuoti laiką , kad nepavė luotume į laivą , nuostabus jausmas buvo tik niekur neskubė ti .

1. Atodū sių tiltas. Ponte dei Sospiri.

Š is tiltas buvo pastatytas siekiant sujungti seną jį ir naują jį kalė jimus. Senieji kalė jimai buvo į sikū rę Dož ų rū muose ir po kurio laiko tapo netinkami kaliniams laikyti.

Tada gretimame pastate buvo pastatyti nauji kalė jimai, tarp kurių tiltas tapo jungiamuoju taš ku. Pavadinimą „Atodū sių tiltas“ gavo dė l nuteistų jų pasmerkimo. Tarsi jie kirto š į tiltą prieš keliaudami į sulaikymo vietas, paskutinį ž vilgsnį į dangų , jū rą , laisvę...pro du až ū rinius marmurinius langus.

Tai buvo bene vienintelis tiltas, per kurį buvo sunku pereiti dė l turistų gausos. Juk visi nori ne tik jį fotografuoti, bet ir savo artimuosius jo fone. Už fiksavome tiltą ir vė l keliaujame į Š v. Morkaus varpinę.


2. Š v. Morkaus varpinė . Kampanilė.

Š is varpinė s bokš tas buvo pastatytas 9 amž iuje kaip sargybos bokš tas uostui stebė ti. Tada jis tarnavo kaip š vyturys ir mirties bausmė s vykdymo vieta (iki XIV a. jame narvuose buvo kabinami kunigai, kurie buvo matomi Sodomos nuodė mė je).

Dė l į vairių paž eidimų ji ne kartą buvo perstatyta, o 1902 metais visiš kai sugriuvo, laimei, ž monių aukų nebuvo, katedra taip pat nenukentė jo. Po to bokš tas buvo atstatytas, kur jis buvo ir kaip buvo. Varpinė s aukš tis – 99 metrai, o pač iame jos virš uje stovi su vė ju besisukanti arkangelo Gabrieliaus statula.

Į ė jimas į varpinę kainuoja 8.00 eur/asm, liftas. Ž inoma, buvo eilė , bet ji greitai judė jo. Vaizdai iš varpinė s buvo verti joje (eilė je) š iek tiek pastovė ti. Kokie trapū s ir erdvū s atrodo Dož ų rū mai, o viduje, pavyzdž iui, yra Didž ioji Tarybos salė – didž iausias kambarys pasaulyje, kurio lubų neprilaiko jokia atrama.

Iš varpinė s taip pat matosi uostas, kruiziniai laivai, du vienas prieš kitą stovintys MSC kompanijos laivai. Ką tik buvome palikę vieną iš jų , bet liū desio nebuvo.

Kruizas buvo nuostabus, paliko pač ius maloniausius prisiminimus, o dabar mū sų laukia kitos vietos, nauji atradimai, naujos patirtys ir daug į domių dalykų.

Vienoje iš nuotraukų pavaizduotas tiltas per kanalą . Ne, mes juo nevaikš č iojome, nors ir norė jome, bet nieko ten neį leidome. O po dienos jo nebeliko, iš ardyta.

Vaikš č iojame ratu ant varpinė s, nuo lango iki lango, ž iū rime į Giudecca kanalą , Santa Maria della Salute baž nyč ią , San Marco bazilikos kupolus ...San Giorgio Maggiore salą ...Morkaus aikš tė je.


Gana ilgai buvome prie varpinė s. Apė jo ratą ne kartą . Ž monių irgi buvo daug, bet visi kaž kaip abipusiai mandagū s, niekas nestumdė , jei vieta prie atidarymo buvo už imta, tai atsitraukdavo, o kai atsilaisvindavo, tada galė davo labai ilgai „kabė ti“. Daugelis buvo iš vis be kamerų , gal ne pirmą kartą ? Virš uje kabo dideli sunkū s varpai ir skelbimas: nelieskite rankomis! O ką , tavo manymu, daro beveik visi?

Na, ž inoma, jie tikrai lieč iasi. Na, gerai, jaunimas, vis tiek kaž kaip supranti, na, tie, kuriems per 50...ir vis tiek. Taip, ž monė s visur vienodi, bet jei bū tų paraš yta: bū tinai glostyk rankas! Niekas neitų ir nepaliestų.

Nusileidę nuo varpinė s, vė l nuė jome į krantinę . Maž daug Atodū sių tilto teritorijoje keliomis eilė mis sustatyti suoliukai. Beveik visi buvo už imti, š iltai ir ryš kiai š vietė saulė , visiems patiko. O tuo pač iu pirkome ir ledus...na kiek reikia ž mogui, kad jis bū tų laimingas?

O už siregistravę vieš butyje patraukė me į miesto š irdį . Siauri praė jimai tarp namų , tarp niū rių namų ir staiga atsiduri kokioje nors maž oje aikš tė je su kavinė mis, restoranais, parduotuvė lė mis, konditerijomis...Italijoje man labai patinka visokios maž os vyno, sū rio ir makaronų parduotuvė lė s. Juose visada taip patogu, o koks pasirinkimas, ko siela geidž ia, visko yra.

Mū sų vieš butis buvo į sikū rę s centre, todė l pirmą dieną pirkome tik vienkartinius bilietus po 7.00 eur/asm, o kitoms dienoms kelionių korteles: 3 dienoms po 40.00 eur/asm. Na, o paskutinę dieną nusipirkome ir vienkartinius bilietus už.7, 00 eur, kad galė tume patekti iš vieš buč io į aikš tę . Roma.

Kainas rasite č ia: http://www. veneziaunica. it/it/ecommerce/products/pack/biglietti-turistici-actv

Vaporetto schema: http://www. aktv. it/sites/default/files/Mappa_linee_agosto_2013_100x70web%202. pdf

Vaporetto tvarkaraš tis: http://www. aktv. it/sites/default/files/orari%20nav%2011%20nov%202013_low%281%29. pdf

Iš mū sų Arsenalo stotelė s į salą galite patekti vaporetto numeriu 1 arba iš S. MARCO-S stotelė s. ZACCARIA vaporetto numeriu 5.1, tai yra artimiausios stotelė s nuo mū sų vieš buč io. Mums patogiau buvo važ iuoti po vieną . Plaukimas neilgas, o dabar esame saloje.

Venecija liko už nugaros.


Lido di Venecija – nedidelė sala, esanti netoli nuo Venecijos, apie 11-12 km ilgio, skirianti Adrijos jū rą nuo garsiosios Venecijos lagū nos. Saloje yra daug vieš ų jų ir privač ių paplū dimių , esanč ių jū ros pusė je.

Lido yra vienintelė vieta Venecijoje, kur kursuoja autobusai ir automobiliai. Vaporetto Pass galioja ir keliaujant autobusu po salą.

Mikalojaus Stebukladario baž nyč ia. San Nicol baž nyč ia? del Lido.

Bet paplū dimiais nesidomė jome, atvykome č ia norė dami apž iū rė ti Š v. Mikalojaus Stebukladario baž nyč ią . Kadaise sala vadinosi ir š v. Mikalojaus, kuris buvo laikomas jū reivių globė ju, vardu. XI amž iuje jame buvo pastatytas vienuolynas š v. Mikalojaus relikvijoms saugoti. Š iandien š ioje vietoje yra veikianti baž nyč ia, kurioje iki š iol saugomos Š ventojo relikvijos ir vyksta pamaldos.

"Maž ai kas ž ino, kad 1087 metais iš Bizantijos miesto Miros š ventyklos barieč iai pavogė ne visas Š v. Mikalojaus relikvijas. Skubė dami ir š urmuliuodami sarkofage paliko apie 20% relikvijų , kurias paė mė venecijieč iai. iš Mir Lycian po 9 metų.

„Jau keletą metų Lido ir Bario salų gyventojai arš iai ginč ijasi dė l Š v. Mikalojaus relikvijų.

Jis paaiš kino, kad mums reikia linijos „A“, stotelė s č ia, prieš visas krantines, o tiksliau – prieš ais „A“ prieplauką . Į sė dę s į autobusą vairuotojo dar kartą paklausė , ar į važ iavome į tinkamą autobusą ? Autobusas buvo tas pats, tik kol privaž iuosime baž nyč ią , autobusas apsuks ratą beveik per visą salą . Na, paž iū rė kime į salą.

Š į sekmadienio rytą autobusas buvo beveik tuš č ias, salone sė dė jo kelios garbaus amž iaus, labai padoriai apsirengusios damos, kurios visos iš lipo vienoje stotelė je, o mes likome autobuse vieni. Kaž kuriuo metu vairuotojas kaž ką pasakė per garsiakalbį , mes sė dė jome, tada jis paž iū rė jo į saloną ir parodė mums į baž nyč ią . Ai, tiek, pasirodo, turė jome iš eiti. Stotelė yra prie baž nyč ios, kairė je jos pusė je, bet jei než inai, kad ieš koma baž nyč ia yra bū tent tokia, kokia ji yra, tai visai į manoma važ iuoti pro š alį.

Kai į ė jome į baž nyč ią , ten buvo tik 2 ž monė s.

Po kurio laiko jie iš važ iavo, mes likome vieni, to dar nė ra nutikę nei vienoje baž nyč ioje Italijoje.


Baž nyč ioje tvyrojo tokia kurtinanti tyla, kad kameros spragtelė jimas atrodė kaip artilerijos kanonada. Mums č ia patiko labiau nei Baryje, gal dė l to, kad nebuvo minios ž monių...

Iš ė ję iš baž nyč ios, pė sč iomis nuė jome iki prieplaukos. Eikite palei jū rą niekur nesisukdami. Gatvė buvo labai labai sausakimš a. Matyt, turistai nelabai mė gsta š ią vietą ne sezono metu, kai paplū dimiuose praktiš kai nė ra ką veikti.

4. Dož ų rū mai. Dogenpalast. Arba kunigaikš č ių rū mai. Palazzo Ducale.

Rū mų statybos pabaiga siekia XIV amž ių , o iki XVI amž iaus pabaigos dar buvo baigiama statyti ir tobulinti. Rū mai, kuriuose gyveno š unys, taip pat veikė kultū ros į staigos ir valdž ia, iki š ių dienų iš laikė savo pirminę iš vaizdą . Rū mai yra dviejų pagrindinių fasadų ir trijų lygių . Bilietas kainuoja 16.00 eur/asm. + 5.00 eur gidas.

Eilė s prie į ė jimo nebuvo, tik teko palaukti 5-7 minutes, kol pasikrovė audiogido baterijos.

Ekskursija prasideda nuo kiemo. Audiogidas geras, patiko, viskas aiš kiai ir suprantamai pasakoja. Vidinis kiemas yra kelių aukš tų až ū rinių galerijų , taip pat Š v. Marko katedros fasadas.

Milž inų laiptai su didž iulė mis Neptū no ir Marso statulomis. Laiptų virš uje vyko š unų karū navimo ceremonija. Jo į ė jimas buvo už darytas.

Grimani salė je ir Liū tų salė je, paž odž iui iš visų pusių , pristatomas pagrindinis Venecijos simbolis – liū tas su sparnais ir knyga. Ž inoma, nepamenu visų salių pavadinimų , taip pat ir meistrų pavardž ių.

Visur stovi stendai su salė s pavadinimu ir numeriu. O kiek aukš č iau ant stovo yra dar vienas garso gido numeris, kurį reikia paspausti ant pultelio norint pasiklausyti informacijos. Kambario numeris ir garso vadovo numeris gali nesutapti. Ilgai vaikš č iok, daug ž iū rė k, dar daugiau klausyk...

kai kuriose salė se š onuose yra minkš tos ilgos sofos, kur galima atsisė sti ir pailsė ti.


Senato salė...Didž ioji Tarybos salė , kurios plotas 54.25? 15 m, ilgą laiką buvo laikoma didž iausia patalpa pasaulyje be vidinių lubų ir kolonų . Ant sienos, virš dož ų sosto, yra grandioziausias ir ž avingiausias iš ž inomų paveikslų – Tintoretto paveikslas „Rojus“ (22.7 m). Prie š ios salė s dekoravimo dirbo ir kiti ž ymū s menininkai: Veronese, J. Palma, F. Bassano.

Slaptos ekskursijos neleidome, mums daugiau nei pakako, kad apė jome visas sales nuo apač ios iki virš aus. Ką aš galiu pasakyti, rū mai man patiko, kai kurios salė s ir paveikslai net labai labai patiko, domė jomė s.

Tę sinys.. .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Зал Большого Совета. Дворец Дожей. Венеция.
На стене, над троном дожа находится самая грандиозная и восхитительная из известных картин – полотно Тинторетто «Рай» (22?7 м). Зал Большого Совета. Дворец Дожей. Венеция.
На стене, над троном дожа находится самая грандиозная и восхитительная из известных картин – полотно Тинторетто «Рай» (22?7 м). Зал Большого Совета. Дворец Дожей. Венеция.
Зал Большого Совета, площадь которого 54?25?15 м, долгое время считался самым большим в мире помещением без внутренних перекрытий и колонн.
Зал Сената. Дворец Дожей. Венеция.
Зал Сената. Дворец Дожей. Венеция.
Зал Сената. Дворец Дожей. Венеция.
Зал Сената. Дворец Дожей. Венеция.
Зал Сената. Дворец Дожей. Венеция.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
Вот так выглядят лестницы, стены, потолки... во дворце Дожей.
В зале Гримани и зале Львов буквально во всех ракурсах представлен главный символ Венеции – лев с крыльями и книгой.
Это Лестница Гигантов с огромными статуями Нептуна и Марса. Дворец Дожей.
Это Лестница Гигантов с огромными статуями Нептуна и Марса.
Дворец Дожей.   Внутренний дворик и часть фасада базилики Сан Марко.
Дворец Дожей.
Дворец Дожей. Внутренний дворик и часть фасада базилики Сан Марко.
Дворец Дожей. Внутренний дворик.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца  на Лидо ди Венеция.
Церковь Святого Николая Чудотворца.
Церковь Святого Николая Чудотворца.
Церковь Святого Николая Чудотворца.
Церковь Святого Николая Чудотворца.
Вид сбоку на церковь Святого Николая Чудотворца.
Лидо ди Венеция - не большой остров, расположенный не далеко от Венеции, протяжённостью примерно 11-12 км, отделяющий Адриатическое море от знаменитой Венецианской лагуны.
Венеция остаётся позади.
Венеция остаётся позади.
Вдали виднеется узкая полоска, это и есть Лидо ди Венеция.
Вдали, за двумя островами виднеется узкая полоска, это и есть Лидо ди Венеция.
Costa Fascinosa.
Уходящая в круиз Costa Fascinosa.
Площадь Святого Марка.
Площадь Святого Марка.
Венеция.
Купола Базилики Сан Марко...
Виды на Венецию с колокольни  Святого Марка.
Виды на Венецию с колокольни  Святого Марка.
Виды на Венецию с колокольни  Святого Марка.
Виды на Венецию с колокольни  Святого Марка.
Остров San Giorgio Maggiore.
 Нет, мы по этому мостику  не прошлись, хоть и хотелось, не пускали туда никого. А через день его и вовсе не стало, разобрали. Канал Giudecca, церковь Santa Maria della Salute...
А вот и порт виден, и круизные лайнеры, и два судна компании MSC, стоящих друг напротив друга.
Виды на Венецию с колокольни  Святого Марка.
Виды на Венецию с колокольни  Святого Марка.
Вид на колокольню  Святого Марка с другой колокольни.
Каким хрупким и воздушным кажется Дворец Дожей, а внутри, например, находится Зал Большого Совета — самое большое помещение в мире, потолок которого не держит ни одна опора.
Очередь на колокольню.
Венеция.
Мост Вздохов. Ponte dei Sospiri.
Это в Венеции.
Это на корабле.
Это на корабле.
Это на корабле.
Это в Стамбуле.
Это в Стамбуле.
Это в Бари.
Это в Бари.
Panašios istorijos
Komentarai (5) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras