Etna.
Viena iš mano mė gstamiausių vietų Sicilijoje, į kurią grį ž tu kiekvienos kelionė s metu, yra Etna. Tač iau aš pati nesuprantu, kodė l mane ten kaskart taip traukia. Bet š itaip. Ir nors per aš tuonis kartus, kai buvau Etnoje, turbū t teko už kopti į kiekvieną daž niausiai turistų lankomos aikš telė s kampelį , kiekvieną kartą Etnoje randu ką nors neį prasto. Pirmoje kelionė je domino tik vaizdas į slė nį , kuris atsiveria iš virš aus, o pač iame ugnikalnyje nieko nuostabaus neradau - kalnas, sako, ir kalnas. Tik vė liau, pakilę s aukš č iau š laitu, ekskursijos po Etnos kraterius metu supratau, kad taip nė ra. Mane į tikino nuo ž emė s sklindanti š iluma, kuri buvo jauč iama per sandalų padus. Kitose kelionė se savo ruož tu aplink atradau į vairiausių smulkmenų , pradedant nuo ž inomo Etninio medaus (taip, pirmą kartą neį tikino jo iš bandyti, negaliu pakę sti medaus, bet tada Aš tapau priklausomas nuo desertų pagal tai) ir kai kurios ypač geroje vietoje esanč ios kavinė s ir baigiant sulfatinė mis, bet ne sniego kepurė lė mis ir debesimis, tvyranč iais aplinkui. Š iais metais noriu rasti galimybę nuvykti į kitą , ne tokį populiarų . ugnikalnio š laitas, kur galima iš arč iau paž velgti į etninę florą : į prasta ekskursijų vieta yra tokia aukš ta, kad aplinkui auga ne per daug puikū s krū mai ir maž i medž iai.
O jei tikrai pasiseks – stebė kite Etnos iš siverž imą . Sprendž iant iš daugybė s nuotraukų internete, tai turi bū ti nuostabus vaizdas.
