Pavasarinė kelionė į Italiją. 5 dalis. Vičenca

2020 Vasario 18 Kelionės laikas: nuo 2019 Kovo 26 iki 2019 Balandžio 05
Reputacija: +1222
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Pavasarinė kelionė į Italiją . 1 dalis. Trentas >>>

Pavasarinė kelionė į Italiją . 2 dalis. Mantova >>>

Pavasarinė kelionė į Italiją . 3 dalis. Breš a >>>

Pavasarinė kelionė į Italiją . 4 dalis. Trevizas >>>

Kita mū sų kelionė s stotelė buvo du miestai – Vič enza ir Paduja. Kartą jau buvome Paduvoje, todė l nusprendė me iš Mestre tiesiai važ iuoti į Vič encą , o grį ž dami dar kartą aplankyti Paduvą , nes atstumas tarp š ių dviejų miestų nedidelis.

Iš Mestrė s į Vič encą nuvykti trunka vieną valandą , kaina yra apie 6 eurus.

Vič enca laikomas PalladioAndrea di Pietro della Gondola (1508–1580) miestu. Architektas, pasivadinę s graikų deivė s Atė nė s (Pallaso) garbei, kai visa Italija dar mė gavosi Renesanso menu, Vič encoje graikiš ko stiliaus pastatai buvo statomi galingai.

Su klasikinių ordinų portikais ir kolonomis: taisyklingi, griež ti, ž aviai graž ū s savo grynumu, lakoniš ko grož io.


Venecijoje tik du Palladio pastatai yra San Giorgio Maggiore ir Il Redentore baž nyč ios Giudecca saloje. Tač iau provincijoje Vič encoje buvo iš saugota daug pastatų .

Į Vič encą atvykome 9 val. Nuo Vič encos gelež inkelio stoties iki miesto į ž ymybių kelias veda pro Castello vartus – Torrione di Porta Castello (XI-XV a. ). Vartai (ne tik š ie, bet dar keli skirtingose ​ ​ miesto vietose), ž inoma, iš liko iš miesto gynybinių konstrukcijų . Ir š is bokš tas yra vienintelis dalykas, likę s iš č ia kadaise buvusios pilies prieš pradedant statyti pilies sienas. Iš č ia ir pavadinimas.

Skubė jome į Salvi sodą , jis buvo sukurtas ir atidarytas 1592 m.

Paž iū rė jome į Valmaranos lodž iją ,

sukurtas paties Palladio arba jo dirbtuvė se, kartu su kitais Andrea Palladio kū riniais į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą (nors nenustatyta, ar jį sukū rė pats Palladio, ar jo mokiniai).

Kita atrakcija pakeliui į miesto centrą yra Š v. Marcela (dar ž inomas kaip Filippini, pagal San Filippo Neri miesto vietovė s pavadinimą ) – Parrocchia di San Marcello detta dei Filippini (XVII-XIX a. ).

Eikime į Piazza Castello.

Vienoje iš jo pusių stovi paminklas Garibaldž iui. Š alia yra Palazzo Thiene Bonin Longare, kurį suprojektavo Palladio ir pastatė (su dideliais pakeitimais) Vincenzo Scamozzi. Kitoje aikš tė s pusė je stovi kiti Palladio suprojektuoti ir Scamozzi už baigti rū mai – Palazzo Porto Breganze.

Toliau einame į katedrą .

Č ia yra centrinis fasadas:

Vič encos katedra Santa Maria Annuncata yra keistas ilgas mū rinis pastatas su atskiru kupolu ir balto akmens fasadu.

Per Antrą jį pasaulinį karą katedra buvo smarkiai apgadinta nuo angloamerikieč ių bombardavimo, kuris sunaikino kupolą , didelę navos dalį ir smarkiai apgadino fasadą bei pietines koplyč ias. Vidines sienas dengusios freskos buvo negrį ž tamai prarastos.

Katedra pastatyta 1430 m. , o fasadą į gavo 1467 m. Katedros kupolą.1558 m. suprojektavo Palladio.

Dar vė liau, pagal Lorenzo da Bolonijos projektą , buvo pastatyta š ventyklos apsidė .


Katedros viduje yra keletas į domių Francesco Maffei, Lorenzo Veneziano ir Bartolomeo Montagni paveikslų .

Š alia katedros yra Oratorio del Confalone koplyč ia, kurią.1596 m. pastatė Giovanni Battista Albanese, laikę s save Palladio pasekė ju.

Kelias į pagrindinę istorinio Vič encos centro aikš tę – Piazza dei Signori:

Jau pasirodė ž alias Paladijos bazilikos stogas:

Tai pirmasis „Palladio“ projektas Vič encoje – š ioje svetainė je buvusių gotikinių Palazzo della Ragione rū mų atkū rimas. XV amž iaus pabaigoje. į griuvo pietvakarinis rū mų kampas. Per kitą pusę amž iaus daugelis iš kilių architektų neiš drį so pastato restauruoti. Galiausiai 1546 m. ​ ​ perė mė jaunas, maž ai ž inomas architektas. Palladio į gotikinius rū mus į traukė Serlianą – lodž iją ir portiką su pusapvalė mis arkadomis. Lodž ija – bene pirmasis projektas, kuriame panaudotas architektū rinis elementas „Venecijos langas“, vė liau dar vadinamas Paladian. Fasado apdaila buvo baigta po Palladio mirties. Nuo 2007 m. bazilika Palladiana buvo kruopš č iai restauruota. Dabar pastatas tarnauja kaip parodų ir kultū ros centras.

Deja, man ir mano ž monos dž iaugsmui, pagrindinė je miesto aikš tė je – Piazza dei Signori – buvo daugybė prekeivių , nes tai buvo iš einamoji drabuž ių rinka.

Todė l visas graž us aikš tė s vaizdas man buvo iš dalies sugadintas.

Aikš tę puoš ia dvi kolonos, iš kurių pirmoji yra su liū tu Š v. Antspaudas buvo sumontuotas 1464 m. , o antrasis su Kristaus statula aikš tė je pasirodė.1640 m.

Toje pač ioje pusė je su lodž ija pastatyta XV–XVII a. Monte di Pieta rū mai. Rū mų pastatas susideda iš dviejų sparnų , tarp kurių yra Š v. Vincenzo, vienas iš dangiš kų jų miesto globė jų , dabar pastatą už ima Kultū ros fondas. Barokinis San Vincenzo baž nyč ios fasadas datuojamas XVII a. pradž ioje. Tuo pat metu ant fasado buvo sumontuotos skulptoriaus Dž ovanio Batistos sukurtos statulos.

Tač iau prekystaliai gadina viską . Č ia yra nuotrauka iš interneto

kaip atrodo aikš tė be pardavė jų :


Prieš ais baziliką stovi kitas Palladio š edevras – Loggia del Capitanio (tai yra Venecijos karinis gubernatorius). Lodž ija pradė ta statyti 1565 m. , o baigta 1572 m. , iš kart po metais anksč iau į vykusio Lepantė s mū š io, kuriame buvo sumuš tas Turkijos laivynas. Iš vaizda Loggia del Capitano atrodo kaip romė nų triumfo arka, kurią puoš ia turkų paimtų trofė jų vaizdai.

Norė damas už baigti paveikslė lį , pateikiu nuotrauką iš interneto be prekiautojų :

Aukš č iausias pastatas aikš tė je yra 82 metrų Bissaro bokš tas.

Pirmasis bokš tas š ioje vietoje buvo pastatytas 1174 m. Bissarro š eimos už sakymu,

bet tada jis buvo daug ž emesnis. XIII amž iaus pradž ioje. bokš tą nupirko miesto komuna ir naudojo kaip podesto rezidenciją . 1945 metais są jungininkų bomboneš iai apgadino bokš tą . Pilnavertė bokš to restauracija baigė si tik pirmajame mū sų amž iaus deš imtmetyje. Restauravimo metu buvo atkurtas unikalus bokš to laikrodis. Ciferblatas vė l į gavo mė lyną , dangiš ką spalvą , o varpas ir mė nulio fazes rodanti sfera taip pat buvo grą ž inti į savo vietą .

Kitoje Paladiano bazilikos pusė je yra dar vienas viduramž ių bokš tas – del Girone Torre Del Tormento E Arco Degli Zavattieri (XII a. ), nes kaž kada buvo apsuptas vandens, arba del Tormento (nes buvo naudojamas kaip kalė jimas). ). Jį su rū mais jungia Zawatteri arka.

Š alia Piazza Signori yra Š v. Maria in Foro Chiesa di Santa Maria in Foro (detta "dei Servi", XV-XVI a. ).

Baž nyč ios portalas pagamintas Palladio dirbtuvė se ir laikomas vienu ankstyviausių jo darbų .

Š alia yra maž ytė Piazzetta Palladio aikš tė , kurioje pastatytas paminklas architektui.

Kol mano ž mona š ė lo aikš tė je, rinkdamasi, ką pirkti sau ir anū kei, trumpai apž iū rė jau kitas miesto lankytinas vietas.

Š v. Gaetana Chiesa di San Gaetano (XVIII a. ):

Palazzo Barbaran, pastatytas 1570–1575 m. vietiniam aristokratui Montano Barbarano. Tai vieninteliai dideli rū mai Vič encoje, kuriuos visiš kai pastatė pats Palladio:

Ir tai Palazza Thiene, pastatyta 1550–1551 m. , projekto autorius 1542 m. buvo Giulio Romano,

tač iau jau statant, 1544 m. , kai mirė Romano, jį perdirbo Andrea Palladio:

Atgal į Piazza della Signoria:

Prekyba pagaliau baigė si, dovanos nupirktos ir einame link senovinė s gotikinė s Š ventosios Karū nos baž nyč ios:


Š v. Crowns(Chiesa di Santa Corona) buvo į kurta 1261 m. specialiai tam, kad bū tų saugomas smaigalys iš Kristaus erš kė č ių vainiko, kurį vietos vyskupui padovanojo Liudvikas IX. Tokia svarbi relikvija leido baž nyč iai tapti Vič encos religinio gyvenimo centru ir ilgainiui virsti dideliu vienuolijos kompleksu.

Į ė jimas į baž nyč ią mokamas – 3 eurai.

Suplanavusiems iš samią paž intinę ekskursiją po Vič encą , pravartu į sigyti Muziejaus kortelę (MUZIEJŲ KORTELĖ ) už 4 muziejus už.15 eurų arba 20 eurų.8 dienoms. su visais apsilankymais.

Baž nyč ioje saugoma nemaž a meno kū rinių kolekcija, į skaitant Veronese iš mintų garbinimą ir Bellini Kristaus krikš tą .

XV amž iuje baž nyč ia buvo perstatyta ir iš plė sta, o turtingas interjeras su altoriumi, papuoš tu marmuro, koralų ir perlamutro intarpais, buvo papuoš tas originaliomis koplyč iomis. Pats Palladio buvo palaidotas baž nyč ioje š eimos kape, tač iau XIX amž iuje buvo nusprę sta iš kilmingai perlaidoti jo kaukolę su didž iausiais kaulais (kaž kaip iš skirti tarp kitų palaikų ) paminklinė se Vič encos kapinė se,

pastatė paminklą ir padarė kapą savo garsiam pilieč iui.

Altoriaus paveikslas datuojamas 1667–1669 m. , instrukcijos pagamintos iš pusbrangių akmenų , Florencijos meistro Corbarelli, kuris 1670–1671 m. taip pat pastatė š ventyklą virš altoriaus. Grandiozinis kompleksas stovi ant trijų laiptelių , papuoš tas inkrustacija, geometriniais ir gė lių motyvais.

Apž iū rė ję baž nyč ią pereiname į kitą garsų pastatą – Olympio teatrą .

Tai teatro kiemas:

Už teatro galite pamatyti Torre Coxina bokš tą , kuris č ia iš kilo XIII amž iuje.

Teatras stovi senovinė s tvirtovė s Palazzo del Territorio vietoje. Teatras buvo pastatytas 1580–1585 m. ir tapo paskutiniu Palladio š edevru. Tiesa, Palladio sū nus Silla jau baigė teatrą , o tada architektas Vincenzo Scamozzi.

Bilietas į teatrą gana brangus – 11 eurų , nes iš tikrų jų , iš skyrus ž iū rovų salę , į š ią kainą niekas neį eina. Teatre vis dar vyksta spektakliai. Ž iemą teatras nedirba, nes laikosi tam tikros pastato drė gmė s rež imo. Nė ra nei š ildymo, nei vė dinimo.


Sukurti pirmajam Edipo Rekso pasirodymui 1585 m. , jie iš liko nepakitę iki š ių dienų . Pro centrinę arką ir angas matomos į tolį besidriekianč ios viduramž ių gatvė s (Tė bų miestas). Sunku patikė ti, kad centrinė s gatvė s ilgis tesiekia 12 m. Ilgio iliuziją kuria kylantis „grindinis“, besileidž iantis „dangus“ ir besitraukiantys „pastatai“.

Siekiant visapusiš ko efekto, spektaklio metu vaikai, apsirengę kaip suaugusieji, arba nykiai, yra fone.

Teatras yra Piazza Matteotti, kur stovi kitas Palladio š edevras – Palazzo Chiericati. 1550 m. Palladio pradė jo grafo Girolamo Chiericati už sakymu rū mų projektą . Tuo metu dabartinė Piazza Matteotti buvo sala tarp miesto upių , todė l Palladio suprojektavo Palazzo Chiericati ant nedidelė s kalvos. Kaip matote, visą pirmą jį aukš tą už ima lodž ija. Antrame aukš te taip pat yra š oniniai balkonai. Dabar č ia yra Miesto muziejus, kuriame yra labai verta paveikslų kolekcija. Visų pirma, č ia galima pamatyti kelis Montanjos paveikslus, kurie reta kituose muziejuose, ir dar retesni – Buonconsiglio, kurio „Pieta“ laikoma pripaž intu Italijos renesanso š edevru.

Tiesa, mums dė l laiko stokos visa tai liko „už kadro“.

Č ia padarė me trumpą pietų pertraukė lę ir nuvykome į Piazza Castelloc „Keturių tiltų tako“ zoną , iš kurios atsiveria vaizdas į namus, kuriuos skalauja lė tas Retronė s upė s vanduo. Š i miesto dalis kardinaliai skiriasi nuo „Palladian“ Vič encos veido

Š v. Mykolo tiltas pastatytas 1262 m. Iš pradž ių š is tiltas buvo medinis, o 1422 m. perstatytas iš akmens. Galutinę formą tiltas į gavo 1621 m. Daž niausiai š is tiltas figū ruoja graž iausiose Vič encos nuotraukose.

Ir tai Š v. Pauliaus tiltas ir neį prastas paminklas ant tilto. . .

. . . raš ytojui Neri Pozza (1912-1988) – istorinių tyrinė jimų ir monografijų apie vė lyvojo Renesanso menininkus: Giorgione, Veronese, Titian autoriui.

Tada nuė jome ieš koti Pitageto namų .

Kaž kada XV amž iuje ji priklausė vietiniam navigatoriui Antonio Pigafetta, pirmosios Magelano ekspedicijos nariui. Maktano mū š yje, kuriame ž uvo Magelanas, Antonio Pigafetta buvo suž eistas, tač iau sugebė jo iš gyventi, o vadovaujamas naujojo kapitono Juan Sebastiano, Elcano tę sė savo kelią atgal.


A. Pigafetta dienoraš tyje „Magelano kelionė “ apraš oma ne tik iš sami kelionė s istorija, bet ir už raš ai apie vietinių gyventojų florą , fauną , klimatą , paproč ius.

Š is namas yra retas gotikinio stiliaus pavyzdys, visiš kai iš saugoję s savo pirminę iš vaizdą .

Š iuo metu mes jau pasukome į stotį :

Nuotraukoje matosi Santa Maria di Monte Berico baž nyč ia ant Berico kalno tolumoje.

Apskritai padarė me iš vadą , kad Vič encai bū tina skirti visą dieną , nes nors miestas ir nedidelio ploto, UNESCO paminklų skaič ius tiesiog nuostabus, vien mieste yra 23 Palladio pastatai! Tač iau miesto apylinkė se yra ir garsių vilų : Villa Valmarana ai Nani (Nykš tukų vila), Villa La Rotonda, kurios architektū ra tarnavo kaip prototipas š imtams pastatų visame pasaulyje – nuo ​ ​ Baltų jų rū mų Vaš ingtone. į rajonų kultū ros namus. Ir reikia rinktis dieną be prekeivių aikš tė se.

Pavasarinė kelionė į Italiją . 6 dalis. Paduja >>>

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas