Adrijos karalienė – Venecija
Paskutinė kelionė s po Italiją diena vykstame į Veneciją . Anksti ryte iš vykome iš vieš buč io, kaip visada, aiš kiai pagal grafiką . Pirmą ją kelionė s dalį daugelis už snū do autobuse, buvo ir tokių , kurie skaitė knygas, o aš tiesiog ž iū rė jau pro langą : naujas reljefas, nauji peizaž ai, nauji miesteliai, nauji dvarai. . . Po pauzė s gidas pradė jo savo pasakojimą apie Venecijos istoriją . Jo kilmė siekia V amž ių , ar į sivaizduojate V amž ių ! ? Kadaise Kroatijos teritorija – Istrija ir Dalmatija – taip pat priklausė Venecijai, jai taip pat buvo pavaldi Morea, Kipras ir Kreta, gidas pasakoja daug į domių dalykų ir ramiai už važ iuojame iki Venecijos ž emyno. Š ioje Venecijos dalyje ekskursijų neturime, grupė s vadovas sprendž ia organizacinius klausimus, o tada einame į prieplauką . Autobusas stovi aikš telė je, o mes einame į prieplauką sė sti į valtį . Laivas ar vandens tramvajus nė ra niekuo ypatingas: jų daug ir visi skirtingi. Plaukiame kanalu, vieni denyje, kiti už daroje dalyje, visi fotografuojasi, laivelis buvo su mikrofonu ir toliau klausė mė s gido pasakojimo apie baž nyč ias, katedras, Dož ų rū mus, Santa Maria della Salute baž nyč ia, esanti š alia Murano, Burano, Torcello salų , kitų pavadinimų nepamenu. Gaila, kad laiko buvo nedaug, bū tinai aplankyč iau š ias salas. O dabar mes jau San Marco į lankoje, prisiš vartuoti prie krantinė s, mes jau Venecijoje! Venecija yra labai graž us ž odis, man kaž kaip stebuklingas, nepaisant to, kad č ia esame pirmą kartą , atrodo, kad miestą paž į stame neakivaizdž iai: iš filmų , atvirukų , kaž kokių programų...Laukiam kaž ko nepaprasto! ? Ž inoma, unikalu, kai miestas iš sidė stę s 118 salų , kaip niekas kitas pasaulyje!
Bet stebuklas dar neį vyksta ir mus nuvež a į nedidelę parduotuvę -dirbtuves. Č ia labai, na labai maž ame kambarė lyje „stiklininkas“ rodo, kaip iš stiklo puč iami stiklai ir vazos. . . Na, gal kaž kas š alia stovė ję s pamatė , o mes su vyru atsidū rė me durys į kitą salę už visų , praktiš kai nieko nematė me ir negirdė jome, o kaip bebū tų keista, tai kaž kodė l nesidomė jome: kaip puč iasi stiklai, iš ko susideda lydinys ir t. t. Nuė jome į kitą salę , na, č ia jau buvo į domiau: į vairių gyvū nų figū rė lių paroda, indai su kosminė mis kainomis, papuoš alai - ž inoma, graž ū s, bet labai brangū s. Nuė jome į kitą salę , ten viskas taip pat ir iš ė jome į gatvę . Paaiš kė jo, kad keli ž monė s iš mū sų grupė s buvo dar greitesni, jie jau stovė jo ant krantinė s ir laukė kitų . Praeina 10 minuč ių , 15 minuč ių , grupė neatsiranda, todė l tingiai iš eina 2-3 ž monė s ir ne daugiau. Praeina dar 15 minuč ių , susirinkusieji jau pradeda netekti kantrybė s: na, ką ten taip ilgai veikti? Tik perkant urmu! Apie 5 aktyvistus siunč iami su pretenzijomis gidui ir kelionė s vadovui: kodė l mes č ia taip ilgai lė tiname greitį , ar nori pamatyti miestą , o ne kokią juvelyrinę parduotuvę ? Beveik visa grupė jau gatvė je, laukiame, pagaliau „visi“ apsipirko, tai „visi“ pasirodė vienintelė klientė , kuri niekaip negalė jo apsisprę sti: kokią apyrankę pirkti ant rankos. : už.8 eurus ar už.10? Ar negalė tum to padaryti laisvalaikiu? Paaiš kė jo, kad č ia mū sų „bosai“ turi komercinį interesą . Bet ką jie gauna vienu pirkiniu? Tač iau kiek nepatenkintų pasipiktinusių turistų pareiš kimų ! Tai kaž kaip sugriovė pasakiš kos Venecijos suvokimą , tač iau netrukus visa tai buvo pamirš ta.
Mū sų kelionė tę sė si toliau: Atodū sių tiltas, Dož ų rū mai, Maž oji aikš tė , Š v. Morkaus biblioteka, Š v. Morkaus aikš tė , graž i aikš tė , bet kaž kaip tuš č ia, gal todė l, kad labai didelė ? Morkaus katedra iš oriš kai labai graž i, vė lgi, gaila, kad neį ė jome į vidų , kaip daž nai bū na paž intinė se ekskursijose po miestus: nė ra laiko. Po to turė jome pasirinkimą : eiti toliau su gidu arba vaikš č ioti savarankiš kai, o kadangi Didž iuoju kanalu pasivaikš č iojimo nebuvo, nusprendė me vaikš č ioti savarankiš kai.
Nusipirkę vandens tramvajaus bilietus, iš siruoš ė me į kelionę , buvo puiku, š i kelionė mums labai patiko: plaukė me po tiltais, apž iū rė jome senovinius pastatus, pro rū mus ir aikš tes, pro daugybę kavinių su visur lankanč iais turistais. O pirmyn ir atgal plaukia į vairių dydž ių , spalvų ir spalvų valtys ir gondolos! Grį ž ę atgal, tiesiog iš ė jome pasivaikš č ioti, kur tik akys ž iū ri, ir atsidū rė me kaž kur prie Lagū nos. Ten radome nedidelį restoranė lį , už kandome, ž inoma, picos, nes juk esame Italijoje. Buvo skanu ir nebrangu, na, buvome kiek toli nuo centro. Tada mes š iek tiek pasiklydome, nes. š ioje miesto dalyje nebuvo jokių nuorodų į Š v. Morkaus aikš tę , į kitas aikš tes - taip, bet ne į tą , kurios mums reikia. Kartą ar du paklausę , kur turė tume eiti, radome reikiamą kryptį . Pastebė jau, kad Venecijoje, kaip niekur kitur, yra tiek daug parduotuvių su papuoš alais, na, ž odž iu, kiekviename ž ingsnyje. Turime pagerbti, graž ios dekoracijos, daug Murano stiklo ir į vairaus dizaino. Eidavome į firmines parduotuves ir butikus, na, kainos juose, atitinkamai, Venecijos.
Neturė jome laiko važ iuoti gondola, taip pat neturė jome laiko atlikti daug kitų dalykų , bus priež astis sugrį ž ti dar kartą !
Ką aš galiu pasakyti, ar mums patiko Venecija? Taip, patiko, bet ne taip, kad: Ak! Ir kvė pavimas sustojo. Nelyginč iau nei su Amsterdamu, nei su Sankt Peterburgu, man š ie 3 miestai visiš kai skirtingi, o graž iausias iš jų man yra Sankt Peterburgas.
Na, jau vakaras, bū rys susirinko į valtį , Venecija, atsisveikink! Kiekvienas mū sų aplankytas miestas skiriasi nuo kito kaž kuo ypatingu, pavyzdž iui, Piza – Pizos bokš tas, Siena – Katedra ir Lauko aikš tė , o labiausiai mums patiko Roma!
Vė l permiegojome graž iausią Alpių perė ją , nes vė l buvo naktis. Apskritai likome labai patenkinti kelione, kiekvieną kartą nuvykę s į Italiją atrandi kaž ką naujo ir į domaus sau. Esant galimybei vyksime į kitus miestus!
