„Visi keliai veda į amžinąjį Romos miestą“

2010 Spalio 25 Kelionės laikas: nuo 2010 Spalio 10 iki 2010 Spalio 16
Reputacija: +4035
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Treč ioji mū sų kelionė s į Italiją diena – kelionė į Romą !

Roma – su kuo siejamas š is ž odis? Prieš akis – nuotraukos iš knygų ir iš istorinių filmų : tai popiež ius ir Vatikanas, tai Panteonas, tai Cezaris ir Markas Antonio, tai Mikelandž elas ir Rafaelis ir daug daugiau.


Anksti ryte pajudame, važ iuojame į Romą.4 val. , gidas daro visus reikiamus praneš imus: sustojimai, tualetai, pertraukos, persė dimai. . . o pirmoje kelionė s dalyje linki visiems gero miego, kad pasisemtų jė gų . ekskursijoms po Romą . Nusprendž iau, kad nemiegosiu, paž iū rė siu į gamtą už autobuso lango, einam per Apeninus, aukš tyn ž emyn, peizaž as vienas už kitą graž esnis: tarpekliai, kalnų upė s, tuneliai. . . Autobusas yra tylus, beveik niekas nekalba tarp savę s ir pasiduoda bendrai nuotaikai, už miegu ir aš . Sustokite, mes jau praė jome didž ią ją kelio dalį , o likusiems gidas pradeda savo pasakojimą apie Romą , kuris tada baigsis tik 20-21 val. Dar kartą apgailestavo, kad su savimi neturi į raš ymo aparato: viskas taip į domu: Musolinio ir jo aplinkos valdymas, faš izmas Italijoje, Vatikanas ir popiež iai, pirmojo akmens padė jimo Š v. Petro katedra ir kt.

Atvykome, pirmiausia vykstame į Vatikaną , į Š v. Petro aikš tę . Jie iš anksto perspė jo, kad prie į ė jimo į Vatikaną , o po to į katedrą vyks atranka, kaip oro uoste: be š akių , peilių , nagų dildž ių , pincetų ir pan. Visa grupė nedelsdama praeina patikrinimą ir š tai mes aikš tė je. Dieve mano, kas tai yra? Visa aikš tė pilna ž monių : turistai, piligrimai, budistai. kokia kalba. Kol su ausinė mis sprendž iami organizaciniai klausimai, apsiž valgome. Dė l gausių ž monių minios net neaiš ku, ar plotas didelis, ar ne, ypatingo savitumo jai suteikia iš abiejų pusių puslankiu stovinč ios kolonados. Apsilankymas Katedroje kuriam laikui atidė tas ir važ iuojame į suvenyrų parduotuves, vė liau tam nebeturė sime. Vienoje iš parduotuvių jie kalba rusiš kai ir tai maloniai nustebina. Č ia viskas kaip ir visur kitur: knygos, atvirukai, kalendoriai, magnetukai, akiniai, kryž iai ir visokie kiti dalykai. Pagaliau ž monė s aikš tė je pamaž u iš siskirsto ir mes einame į eilę į eiti į katedrą . Eilė didž iulė , bet juda greitai, dar kartą atranka, veido kontrolė : jokių nuogų peč ių ir trumpų sijonų . Praeiname pro Š ventą sias duris, kurios atidaromos tik per jubiliejų , o pro kaž kokias kitas duris patenkame į didž iausią pasaulyje katedrą . Į ė jus į katedrą į spū dis apie jos milž iniš kumą iš karto nepatenka, pamaž u, o kiek ten yra: skulptū rinė s grupė s ir individualios skulptū ros, mediniai krucifiksai, kolonos, graž iai iš tapyti skliautai, bronzinis baldakimas virš popiež iaus altoriaus, Petro kapas, spalvoti vitraž ai, ant vieno iš jų pavaizduota Š ventoji Dvasia balandė lio pavidalu ir, ž inoma, Katedros kupolas – Mikelandž elo genijaus š edevras. Ė jome į kairę , tada tiesiai, tada vė l į kairę , tada į deš inę , nuė jome į gido iš kvietimą , kitaip su tiek ž monių buvo galima iš vis pasiklysti. Tai tiesiog didž iausia ir graž iausia iš visų mano matytų ir aplankytų katedrų .

Reikė tų paž ymė ti, kokios mielos yra š ios ausinė s: nereikia nuolat ž iū rė ti gido akimis, kad neatsiliktumė te nuo grupė s. Jį nuolat girdi, gali kur nors sustoti, nusifotografuoti, bet nieko neprarandi, girdi viską , ką pasakoja gidas, o jis nuolat orientuojasi, kuria kryptimi eina, į ką reikė tų atkreipti ypatingą dė mesį ir ką pirmiausia pamatyti. Ausinių privalumas turė s į takos ir vė liau, ekskursijos po miestą metu: „. . . č ia pasieksite sankryž ą ir pasukite į deš inę , ten bus pė sč ių jų perė ja, eikite lė tai, aš jū sų visų laukiu ten“...tas, kuris eina už.30-50 metrų , dar nemato už savę s esanč ios sankryž os, bet jau ž ino, kad kaž kur bus, ir ten turi sukti į deš inę . Labai patogu, visas 5 dienas niekas niekur nepasiklydo. Gidas visada ė jo priekyje, o grupė s palyda su raudona vė liava už ar beveik už nugaros, kai kuriais atvejais ir priekyje, nurodant kryptį , bet tai bū na kai be ausinių .

Tada vykstame į Castel Sant'Angelo, prie š io didingo kapo paminklo, laiko nė ra, susipaž į stame tik iš iš orė s. Pirmas į spū dis – neį veikiama tvirtovė (iš saugota nuo neatmenamų laikų ), nors ji buvo sumanyta kaip imperatoriaus Adriano palaikų mauzoliejus. Pilies virš uje yra arkangelo Mykolo statula. Gidas daug pasakoja apie pilį , apie interjerą , maž ytes kambarė lius, centrines sales, Angelų kiemą.... Gaila, kad nespė jome už klysti į vidų , gal kitą kartą . Nuostabiu Š ventojo Angelo tiltu, papuoš tu 10 angelų statulų , pereiname į kitą upė s pusę ir judame į Piazza Navona. Kol filmavome visas statulas, grupė jau buvo nuvaž iavusi į priekį , bet nepasiklydome: nuolat buvo teikiama informacija: einame tiesiai, kertame gatvę , sukame į kairę ir t. t. Nes vieni prie tilto sulė tina greitį kaip mes, kiti prie vitrinų , bet niekada než inai kur, o bendros informacijos dė ka visada ž inai, kur eiti. Tiltas man labai patiko, bū č iau ten pasilikę s ilgiau, o vaizdas nuo tilto į pilį visai kitoks, bet nė ra laiko, nė ra laiko.


Navonos aikš tė kaip pailgas stač iakampis su trimis dekoratyviniais fontanais: Keturių upių fontanu, Mauro fontanu ir Neptū no fontanu. Vė lgi, aikš tė je begalė turistų , neį manoma padoriai nufotografuoti, kad niekas netrukdytų : kadre tikrai bus kaž kieno ranka ar dalis galvos. Č ia daug menininkų parduoda savo paveikslus, net neblogus. Visos š ios vietos vadinamos „barokine Roma“. Dabar artė jame prie Panteono su Italijos karalių ir tapybos karaliaus Rafaelio kapais. Kairė Panteono fasado pusė buvo restauruojama, tač iau tai nesutrukdė vertinti š ventyklos pagal nuopelnus.

Visi pavargę , pagaliau pirmoji pauzė . O š ioje aikš tė je bū tų galima visai dienai pagulė ti kavinė je prie kavos puodelio: tinkamai pamatyti fontanus, stebė ti turistus, padoriai nusifotografuoti, pasimė gauti ledais, š tai, skanavomė s ledais, tai vienintelis ką pavyko padaryti per pertrauką ir vė l kelyje, toliau susipaž inti su Roma.

Tada aplankome Minervos š ventyklą , kurios iš vaizda niekuo superoriginalu ar ypač patraukli neiš siskiria. Apie tai jau raš iau pirmoje savo istorijos dalyje, tai jau buvo pastebė ta kituose Italijos miestuose. Bet viduje viskas labai gausiai dekoruota, daug meno kū rinių , bū tent č ia stovi Mikelandž elo statula „Kristus prie kryž iaus“. Kapai, daugybė paveikslų , pavyzdž iui, Dievo Motinos ž engimas į dangų – š tai ką prisimenu. Tač iau pagrindinis dalykas, kuriuo š i baž nyč ia iš garsė jo, buvo ekskomunikos procesai ir pan. (grafas Cagliostro ir Galileo Galilei).

Mū sų kelias tę siasi iki Trevi aikš tė s su grandioziniu ir garsiuoju Romos fontanu – Trevi fontanu. Tač iau fontanas labai neį prastas, kaip ir viskas Romoje. Fontaną puoš ia į vairios statulos, kurių pagrindinė – Neptū nas. Už fontano yra Poli rū mų fasadas. Manoma, kad tas, kuris į mes monetą į fontaną , vė l grį š į Romą . Ir vė l turistai, turistai, turistai...jū s negalite prasibrauti, jū s beveik turite stovė ti eilė je, kad kaž kaip paš alintumė te š į fontaną .


Č ia turime dar vieną pauzę . Mums parodoma nedidelė ir, mano nuomone, nebrangi picerija, kurioje pica parduodama pagal svorį ir kainuoja 1.20 euro už.100, 00 gramų . Po poilsio vykstame į Piazza Venezia. Jame į sikū rę Venecijos rū mai pač ių italų laikomi bjauriausiu pastatu visoje Romoje, o kas jiems nepatinka? Gal todė l, kad Musolinis savo kalbas skaitė iš š ių rū mų balkono? Ir man patiko, kaip ir viskas, ką jau spė jome pamatyti Romoje. Pakeliui į š ią aikš tę už ė jome į porą baž nyč ių , dabar net nepamenu pavadinimo, viena iš jų buvo jė zuitų baž nyč ia. Aplink rū mus vaikš č iojo tik aplinkui, net laipteliais nebuvo į manoma kiek aukš č iau už lipti, viskas buvo už blokuota. Toliau

Kapitolijaus kalva, jos virš uje yra aikš tė , sukurta pagal iš radingą to paties Mikelandž elo projektą . Į š ią aikš tę veda 2 laiptai, aiš ku, už lipome tuo, kuris š velnesnis, ir visi jau buvo pavargę . Tai vadinamoji „senovė s Roma“. Yra Senatorių rū mai, Konservatorių rū mai ir Naujieji rū mai, dabar yra muziejai su turtingomis meno kū rinių kolekcijomis. Vė lgi, dė l papildomo laiko stokos š iuose muziejuose neaplankė me, bet apie juos buvo daug pasakyta. Ten yra ž inomų statulų , pavyzdž iui, garsioji statula kaip Romos simbolis - Kapitolijaus vilkas, brolių dvynių Romulo ir Remo figū rė lė s, Rubenso ir Caravaggio paveikslai, kitų menininkų nepamenu, tik vardų nė ra. garsus. Ten taip pat saugoma originali imperatoriaus Marko Aurelijaus statula, o jos kopija – aikš tė s centre. Mū sų gidas, na, tiesiog neiš senkantis ž inių š altinis, papasakojo daug dalykų , kurių nerasi knygose.

O prieš mus – Romos forumai ir Koliziejus. Pradė jo temti, todė l su savo mė gė jiš ka į ranga nepadorių nuotraukų negavome. Nuė jome toliau ir sustojome apž valgos aikš telė je. Ž velgiant iš aukš to į visus š iuos senovinius forumus, atrodo, kad laikas č ia visiš kai sustojo. Ir vė l atmintyje iš nyra nuotraukos iš filmų : gladiatorių kovos, susitikimai ir iš bandymai...Julijus Cezaris...Markas Antonio...legenda Romulo ir Remė s...Imperatorius Konstantinas...Imperatorius Titas.... deivė Venera ir...ir...ir...Neį manoma visko iš vardinti. Buvo galima nusipirkti bilietus ir pamatyti visas arkas ir rū mų bei š ventyklų liekanas ten apač ioje, na, vė lgi – nė ra laiko. Č ia grį ž č iau ne vienai dienai! Jau temsta, lė tai leidž iamė s nuo kalno, toliau fotografuodami viską aplinkui ir patraukiame link Koliziejaus. Į vidų neiname, š is vizitas nukeliamas iki kito vizito Romoje, kaip į prasta, laiko nė ra. Girdime apie Konstantino arką , apie Nerono valdymą , Flavijaus amfiteatrą (Koliziejų ), apie į ė jimų ir iš ė jimų sistemą , apie pož eminius koridorius. . . Autobusas jau laukia, bet mes ne. nori iš vykti. Tai pirmasis miestas Italijoje, iš kurio visai nenorė jau iš vykti. Dar praeiname pro kai kurias š ventyklas ir baž nyč ias, praeiname pro muziejus ir fontanus, mū sų nenuilstantis gidas pasakoja apie viską pakeliui, bet maž ai kas jau nusė do į atmintį : tiek į spū dž ių , emocijų , informacijos. . . vė lai vakare atvykstame į vieš butis, vienas noras: miegoti, nes rytoj nauja ekskursijų diena, mū sų laukia Piza ir Florencija.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
аудиенция у папы Римского
замок Святого Ангела
художники на площади Навона
Марко Аврелий  на Капитолийском холме
вид на Римские Форумы с Капитолийского холма
Дворец Венеции на площади Венеции
самый грандиозный фонтан Рима - фонтан Треви
фонтан Четырёх рек на площади Навона
Пантеон
внешний вид церкви S. Maria Sopra Minerva
внутри храма Минервы
работа Микеланджело в храме Минервы
фонтан Нептун
фонтан на площади Навона
так смотрится издали Собор Святого Петра
В Соборе Святого Петра
внутреннее убранство Собора  Св. Петра
Собор Святого Петра
Ватикан, площадь Святого Петра
Вход в Ватикан