Įspūdinga Matera ir kukli GravinaInPuglia

2014 Lapkričio 14 Kelionės laikas: nuo 2014 Rugpjūčio 29 iki 2014 Rugpjūčio 31
Reputacija: +3115.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Š iandien papasakosiu apie du nuostabius pietų Italijos miestus: apie Materą , kurią taip norė jau pamatyti praė jusių metų kelionė je į „Italijos kulną “, bet nepavyko. O taip pat apie maž ai ž inomą ir š iek tiek į Materą panaš ų miestą Graviną Apulijoje (toliau – Gravina).

Paž intį su š iais miestais siū lau pradė ti nuo nuotraukos ir tik tada galima baigti skaityti istoriją.

Tiems, kurie neseka pasakojimų apie Turpravdą apskritai ir konkreč iai mano, pasakysiu, kad apsilankymas Materoje ir Gravinoje buvo didelė s kelionė s po Albaniją ir Italiją dalis š ių metų rugpjū č io mė nesį . Taip jau susiklostė , kad iš pradž ių paž iū rė jome į Neapolį , paskui į Albaniją . Albanijoje jie puikiai ilsė josi prie jū ros ir tik grį ž ę pradė jo nuodugniau tyrinė ti Pietų Italiją.

Į Materą atvykome iš sinuomotu automobiliu, vieš butį pasirinkome ne pač ioje Materoje, o rezidencijos Palomba pakraš tyje (Сontrada La Palomba, 75100 Matera, Italija). Vieš butis paprastas, bet protingas.


Dabar už sakant pabrango, bet mū sų kelionė s metu vieš butis dar tik pradė jo veikti ir reklamuotis, todė l kaina buvo maž a. Nepaisant to, kiekvienam keliautojui, net ir labai ekonomiš kam, š iame mieste rekomenduoju iš sipirkti vieš butį pač iame Materos centre, Sassi. Ir ne paprastame vieš butyje, o urve. Laimei, tokių vieš buč ių yra labai daug: nuo paprastų ir kuklių kambarių iki didž iulių pož eminių apartamentų (sunku juos pavadinti skaič iais), kurie iš kalti uolose, o kambariai š iuolaikiš ki ir stilingi. Negaliu to apibū dinti ž odž iais, tiesiog paž iū rė kite internete KOKIE ten vieš buč iai! Galbū t, lankantis Materoje, pagrindinis mano trū kumas buvo paprasto vieš buč io, o ne urvo pasirinkimas. Antras trū kumas, manau, yra laikas, kurį skyriau miesto paž inimui – 1 diena. To neuž tenka! Nedaug!

Miestas pastatytas 401 metro aukš tyje virš jū ros lygio, iki artimiausios jū ros pakrantė s reikia nuvaž iuoti 45 kilometrus, o š iuo metu gyvena apie 55 tū kst. Natū ralu, kad ruoš damas kelionę į Materą atsiž velgiau į tai, kad miestas didelis, į domus ir neį prastas. Supratau, kad vaikš č iosime daug, po kaitria saule ir visą dieną . Š iaip neturė jome pakankamai laiko apvaž iuoti visas į domias Materos vietas, net ir atsiž velgiant į tai, kad aplankė me ne visus muziejus, o naujesnes Materos vietoves ir tvirtovę beveik visiš kai iš braukė me iš marš ruto. Bet mes aplankė me cisterną (apie jos iš skirtinumą paraš ysiu vė liau) ir klaidž iojome po Materos gatveles iki š irdies gelmių : ir toje dalyje, kur urvai gana sausakimš a, ir apleistoje dalyje, kur vargu ar galima sutikti gyvas ž mogus.

Paž inkime miestą iš arč iau. Istorinis Matera Sassi centras (iš vertus kaip „akmenys“) yra uolė tame kanjone.

Š iandien ji yra į traukta į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą . Sassi di Matera yra laikoma viena pirmų jų gyvenvieč ių Italijoje. Š i vieta buvo apgyvendinta nuo neolito eros ir turi labai turtingą istoriją . Nepaisant daugybė s transformacijų , kurias Sassi patyrė per š imtmeč ius, miestas vis dar iš laiko savo senovinius kontū rus. Pirmieji urvų gyventojai tradiciš kai apsigyveno kanjone, o vė liau, apie VII tū kstantmetį prieš Kristų . e. , perkelta į kalvos virš ū nę , bū tent š i zona laikoma seniausia Materos dalimi. Palaipsniui gyventojų taip padaugė jo, kad š laitais ė mė plisti nauji kvartalai. Pirmieji naujakuriai pasinaudojo apleistais prieš istorinių ž monių urvais, o vė lesni pradė jo stropiai kasinė ti minkš tus tufo š laitus, tvarkydami aplinką aplink savo naujus butus. Mieste buvo daug darž ovių sodų ir kabanč ių sodų , už dengtų skliautais.


Renesanso laikais š ios arkos buvo naudojamos laidojimui, paaiš kė jo, kad pož emyje gyveno gyvi ž monė s, o mirusieji buvo laidojami virš ž emė s. Uolų statybos pikas buvo IX amž iuje po Kristaus. e. , tam pač iam laikotarpiui priklauso pač ios sudė tingiausios ir unikaliausios santechnikos sistemos sukū rimas. Sassi miestas pagal š ių dienų standartus yra didelis, todė l verta jam skirti bent visą dieną . Turite daug vaikš č ioti, aukš tyn ir ž emyn. Reikalingi patogū s batai. Judė jimo juo marš rutus sudaro siaurų gatvelių susipynimas, sujungtas arkomis, laiptais, tuneliais ir daugybe apž valgos platformų , iš kurių atsiveria nuostabū s vaizdai. Visi tipai yra „atvirukai“. Matera – labai fotogeniš kas miestas: kad ir kaip nusifotografuoji, iš eis graž iai. Taip pat reikia pastebė ti, kad labiausiai apleistoje Sassi dalyje, kurios net nesimato pagrindinių marš rutų pradž ioje, be pač ių urvų praktiš kai nė ra niekas ir nieko. Nė ra turistų , nė ra gyventojų.

Be to, beveik visi urvai yra iš betonuoti, už daryti durelė mis arba apkalti lentomis. Bet vis tiek tarp jų galima rasti atvirų , man tai į domiau nei muziejai. Kavinių ten nė ra, todė l rekomenduoju pavalgyti prieš pradedant kelionę į tolimiausius ir labiausiai apleistus urvus. Daugumos turistų marš rutas prasideda Piazza Vittorio Veneto (Vittorio Veneto). Nuo š ios aikš tė s mes irgi pradė jome savo marš rutą , č ia taip pat yra į ė jimas į pač ią Cisterną , apie kurią bus kalbama vė liau. O iš č ia atsiveria klasikinis Materos vaizdas. Ž velgiant į priekį , pasakysiu, kad č ia vaizdas tik į treč dalį senamiesč io, didž iosios dalies Sassi tiesiog nesimato. Nuostabaus kanjono iš č ia taip pat nepamatysi.

Taip vaikš tai po miestą ir nesupranti, kaip ž monė s, nors ir vargš ai, gyveno š iuose urvuose než moniš komis są lygomis? Kelių mū sų supratimu č ia praktiš kai nė ra: siauros vertikalios gatvelė s, net ne per kokį vagoną iš viso galima traukti.

Ž emė s č ia praktiš kai nė ra, visur akmuo. Jei yra darž as ar ganykla, tada už miesto iš eiti labai toli ir ilga. Tualetų č ia nebuvo, buvo naudojami tik keraminiai puodai, o visas š lamš tas buvo supiltas į kanjoną . Namuose č ia maž ai š viesos: vienintelis š viesos š altinis – vienas langas prie lauko durų ir viskas. Elektra į Sassi rajonus buvo atvesta tik praė jusio amž iaus ketvirtajame deš imtmetyje, tač iau vargš ai galė jo sau leisti tik vieną lemputę . Jie gyveno kaip didelė š eima praktiš kai viename dideliame kambaryje, visi kartu miegojo vienoje lovoje. Labiausiai stebina tai, kad augintiniai gyveno viename kambaryje kartu su š eimininkais. Paprasti gyventojai neturė jo atskirų paš iū rių ir ū kinių pastatų . Vidutiniš kai 40 kv. m bute gyveno 10 ž monių plius katė s, š unys, triuš iai, viš tos, o garde, esanč iame tiesiai prieš ais pagrindinę lovą , trypė mulas.


Stambesnių gyvulių , kaip taisyklė , nelaikydavo dė l riboto ploto, tač iau mulai buvo nepamainomi ū kyje, jie arė laukus ir sodus, gabeno prekes. Kaž kur skaič iau, kad daug ž monių laikė mė š lą vienoje patalpoje! Kaip ir kaip trą š a, ir š ilta ž iemą . Kvapas gyventojams maž ai rū pė jo. Jei atvirai, net netikiu.

Taip pat nebuvo reikiamo kiekio vandens, tač iau š i problema buvo iš sprę sta pastač ius unikalią vandens tiekimo sistemą naudojant vadinamą sias „cisternas“. Duona buvo kepama kartą per savaitę vieš ose kepyklė lė se iš jų teš los. Kad nesupainiotumė te suktinukų , kiekviena š eimininkė ant kiekvieno ruoš inio už dė jo specialų š eimos prekė s ž enklą.

Namuose, kaip taisyklė , buvo malkomis kū renama krosnis, lova š ildoma anglių liekanomis. Kito š ildymo nebuvo. Na, gal mė š lo; -)

Gerai, kad č ia pietū s, o urvuose pati temperatū ra nenukrenta ž emiau +15.

Su visais š iais nepatogumais uolų bū stų gyventojų skaič ius skirtingu metu siekė.15 tū kst.

XX amž iaus pradž ioje gyventojų bumas pasiekė apogė jų . Namuose buvo pastatyti papildomi aukš tai, dingo sodai, ganyklos, kabantys sodai, vieno kambario butams, kuriuose gyveno su viš tomis ir avimis, pritaikytos akmeninė s cisternos. O iki XX amž iaus vidurio sanitarinė padė tis Sassi regionuose katastrofiš kai pablogė jo. Jei vidutiniš kai visoje š alyje 1949 m. tū kstanč iui gyvų ž monių teko 112 mirč ių , tai tarp Sassi urvų gyventojų š is skaič ius buvo daugiau nei 4 kartus didesnis už bendrą mirtingumą . Didelis až iotaž as kilo po to, kai buvo iš leista Carlo Levi knyga „Kristus sustojo prie Ebolio“, kurioje raš ytojas apraš ė siaubingą antisanitarinių są lygų ir skurdo vaizdą , kuriame ir toliau gyveno Maters.

Leidinys, o vė liau ir vaidybinis filmas, paremtas š iuo romanu, sulaukė didž iulio visuomenė s pasipiktinimo. Norė dami į sitikinti urvinio miesto egzistavimu, į Materą atvyko daugybė į vairaus plauko valdininkų ir turistų . Ir kol visa Italija diskutavo apie š į gė dingą iš sivysč iusiai š aliai reiš kinį ir galvojo, kaip ir kur perkelti visus urvų lū š nynų gyventojus, patys urvų gyventojai toliau gyveno ir dirbo taip pat, kaip gyveno jų protė viai. 9 amž iuje.


Tik XX amž iaus š eš tajame deš imtmetyje buvo iš leistas dekretas, pagal kurį Sassi gyventojai turė tų persikelti į modernius, nors ir kuklius, bū stus su visais patogumais. 1953 m. prasidė jusi Didž ioji migracija už sitę sė ilgus 20 metų , nes dauguma pogrindž io gyventojų nenorė jo palikti savo namų . Paskutiniai Sassi gyventojai buvo priverstinai iš keldinti XX amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje.

Nuė jome į vieną iš.4* vieš buč ių ir patys į sitikinome, kad urvas gali bū ti praš matnus. Gaila, kad apsistojome ne tokiame urve vieš butyje, o paprastame. Taip pat internete aptikau pasiū lymus iš sinuomoti butus urvuose. Labai viliojanč ios kainos palyginus su urviniais vieš buč iais. Š iuolaikiniuose urvuose yra normalus vandentiekis, kanalizacija, elektra, internetas. Nė ra vien gyvulių su mė š lu. Iš esmė s Sassi iš naujų jų Materos rajonų yra labai arti. O naujuose rajonuose yra viskas – ir keliai, ir automobilių stovė jimo aikš telė s, ir didelė s parduotuvė s. Tiesiog neapsisprendž iau gyventi urve, nes buvau tikras, kad bus sunku pastatyti automobilį (daugelis vieš buč ių Sassi nurodo, kad stovė jimo aikš telė ir kelias nė ra). Mokama automobilių stovė jimo aikš telė : už dara ir saugoma š alia Sassi nerado. Jie nenorė jo palikti automobilio vieš ose aikš telė se. Vis tiek veltui. Urvinis vieš butis Sassi yra fantastiš kas!

Didž iausias kritulių konteineris buvo į rengtas virš utinė je š laito dalyje – kad vanduo iš jo greitai nutekė tų į apatinius namus. Visuose butuose buvo į rengti latakai, kurie surenka vandenį nuo lietaus ir sniego. Š ios cisternos buvo prijungtos prie kaimynų rezervuarų specialiais vamzdž iais, o vieno namo rezervuarus visiš kai už pildž ius vandeniu, jo perteklius pilamas kaimynui ir pan.

Iš dangaus sklindanti drė gmė buvo š iek tiek apdorojama, tač iau didž iausias filtravimas vyko pač ių rezervuarų viduje. Akmens kubilai buvo apversto kū gio formos. Idė ja tokia, kad bet kokios suspenduotos dalelė s nusė s siauroje karterio dalyje, o pavirš iuje liks santykinai š varus vanduo. Virš utinė į leidimo anga buvo iš pjauta virtuvė s grindyse ir už dengta, kad š eimininkė bet kurią akimirką galė tų semti vandens.

Norint iš valyti cisterną , per kaklą į indą buvo paleistas maž as vaikas. Valomas 1-2 kartus per metus.


Kiekvieną dieną galite aplankyti didž iausią Materos cisterną . Ekskursijos kas pusvalandį . Kalba italų arba anglų . Bet mū sų , 6 ž monių grupė s, ketinusios klausytis angliš kai (prieš.20 suprantanč ių itališ kai), gidė atskirai nepaė mė . Jis trumpai papasakojo mums apie konstrukciją virš uje ir nusiuntė mus į apač ią . Bet jie daug daugiau papasakojo itališ kai, o gidas nusileido su grupe ir kas 20 metrų daug apie ką nors kalbė jo.

Taip pat atkreipiu dė mesį , kad tokia tankų sistema buvo ir buvo iš saugota ne tik Materoje. Beveik kiekvienas š io regiono uolų miestelis siū lo aplankyti jo cisterną . Ta pati Gravina, ji turi savo tanką ir taip pat nemaž a.

Rezultatas. Miestas stulbinanč iai graž us ir originalus. Tikrai verta apsilankyti. Ir ne tranzitu. Optimaliausia skirti visą dieną.

Patogus ir be automobilio, yra autobusai ir gelež inkelis. stoties, tač iau su automobiliu galima aplankyti aplinkinius miestelius, kurie tikrai ne tokie į spū dingi, bet vis tiek verti dė mesio. Pavyzdž iui: Ostuni, Alberobello, Lecce, PolignanoAMare, Bari, Locorotondo.

Taip pat primygtinai patariu atkreipti dė mesį į apleistą Krako miestą . Tai paslaptingiausias ir graž iausias iš visų apleistų Italijos miestų . IMHO.

Gravina Apulijoje

Tiesą sakant, mes neį vertinome š io miesto. Kaltinkite mamą . Aplenkti ją tiesiog nerealu. Po beveik pusantros paros Materoje mums liko tik pora valandų Gravinoje. Trumpai tariant, Gravina yra maž a Matera, kuri yra blogiau iš silaikiusi. Č ia iš karto pastebima, kad miestas skurdesnis, maž iau turistinis, greič iau: visai neturistinis.

Nors č ia esantys urvai atrodo senesni, č ia aiš kiai matomi archeologiniai kasinė jimai, yra didelis, kelių pakopų , senovinis arkinis viaduko tiltas. Daug senų š ventyklų . Tač iau bū tent č ia vyksta unikali pož eminė ekskursija. Deja, į jį patekti nepavyko, daugiausia dė l to, kad apie š io pož eminio pasaulio egzistavimą suž inojome Gravinoje, stovė dami pagrindinė je miesto aikš tė je ir ž iū rė dami į reklamines iš kabas. Ant vieno iš jų buvo tiesiog nuostabios pož emių nuotraukos, į skaitant vietinę cisterną . Visa tai italų kalba, bet su telefono numeriu ir svetainė s adresu. Jau Kijeve internete radau praneš imų apie Gravina Sotterranea (http://www. gravinasotterranea. it/italiano/percorsi. htm) apsilankiusius turistus.


Vieta tiesiog unikali! Ypač gaila, kad š iam miestui negalė jau skirti daugiau laiko, nes esu didž iulis pož eminių ir apleistų vietų gerbė jas. Urvai, tuneliai, kriptos, rū siai ir bunkeriai yra mano aistra.

Tikiuosi, kad pavyks dar kartą aplankyti š į miestą , kaip ir kitus Pietų Italijos miestus. Ten yra ką pamatyti!

Tač iau, kita vertus, mums pasisekė patekti į vieną iš nedaugelio gerai iš silaikiusių San Michele delle Grotte urvų baž nyč ių . Jis paprastai už darytas nepriklausomiems apsilankymams. Yra keletas dienų , kai š venč iamos atostogos ir į ė jimas yra atviras visiems, taip pat mokamos ekskursijos. Miesto centre pamatė me reklamą su urvais ir kaukolė mis ir nusprendė me paieš koti š ios vietos. Vienoje iš š ventyklų miesto centre buvo muziejus, o muziejuje mums ant pirš tų paaiš kino, kad dabar mus ten nuves, nes tau pasisekė ir š iuo metu yra grupė su gidu. š ioje baž nyč ioje. Mus vedė vyras ir palikome grupelę vokieč ių iš septynių senukų . Iš visos š ios istorijos niekas nieko nesakė mums suprantama kalba: niekas nemokė jo anglų kalbos. Jau namie perskaič iau, kokią vietą aplankė me. Peč ersko Mykolo baž nyč ia pastatyta maž iausiai 10 a.

Bet veikiau karpiniai: visa baž nyč ia iš kalta uoloje, susideda iš vieno didelio kambario, su 14 iš uolos iš kaltų stulpų , kurie laiko vieno didž iulio akmens stogą . Taip pat netoliese yra nedidelių urvų ir niš ų uolose. Š i baž nyč ia yra viena iš tų , kur puikiai iš silaikiusios freskos. Dabar š ioje baž nyč ioje yra vienas kampas su daugybe kaulų ir kaukolių . Manoma, kad baž nyč ia buvo paversta kapinė mis.

Apatinė eilutė : miestą verta aplankyti, jei mė gstate tokius pož eminius statinius ir neiš tirtus turistinius marš rutus. Č ia labai į domu, tač iau apsilankius Materoje yra rizika nusivilti. Geriausia vizitą Gravinoje planuoti prieš kelionę į Materą . Jei esate neabejingas pož emiams ir jums pritrū ksta laiko, drą siai praleiskite š į miestą . Materia juk turi savo: ir cisterną , ir urvines baž nyč ias, ir pač ius olinius bū stus.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
 Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
 Матера
 Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
 Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
 Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
  Матера
 Матера
  Матера
  Матера
 ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
 ГравинаИнПулья
 ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья
  ГравинаИнПулья