Kaip man buvo Kroatijoje

2013 Gegužės 09 Kelionės laikas: nuo 2010 Liepos 12 iki 2010 Liepos 22
Reputacija: +108.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Ž inau, kad yra kraš tų – eik, ž iū rė k, pabandyk.

Yra tokia ž emė , yra tokia ž olė,

O tokių miš kų , kaip tose vietose, niekur, brolau, nematyti.

Ten ž vaigž dė s spindi deimantais ir krenta į kalnus...

Taigi Kroatija. Dubrovnikas. 2010 m. liepos mė n.

Pirminiai duomenys – ilsė josi su draugu. Abiem tai pirmoji „svetimos“ atostogų patirtis. Abu nemoka nei kroatų , nei, jų gė dai, anglų kalbos, iš skyrus nedidelį ž odž ių rinkinį iš mokyklos programos. Ž velgdamas į ateitį pastebiu, kad kai atvykę s savo labai suaugusiam sū nui pradė jau girtis, kaip į ž ū liai vartojau savo menką anglų kalbos rinkinį , iš jo reakcijos supratau, kad kroatai yra labai taktiš ki ž monė s. Kitaip nei mano atž ala: -(( Tač iau aš ne apie tai kalbu.

Jau sumokė ję s už kelionę , bet dar bū damas Maskvoje, paž iū rė ję s į orų prognozes, labai nusiminiau, nes supratau, kad Kroatijoje bū sime tik savaitei, o beveik visą š į laiką mū sų ž vali orų tarnyba ž adė jo lietų ir debesuotumą . .


Turint omenyje, kad visas š is „ž avesys“ mums buvo ž adamas kone kasdien, aiš ku, kad tai optimizmo nepridė jo. Tač iau dė tis nebuvo kur, o mes, susirinkę sportbač ius, batus (na, kad bū tų į ką persirengti suš lapę ), kelis megztinius, puolė me...

Gerai, aš buvau pakankamai protingas, kad neatsineš č iau vė javardž ių . Vis dė lto, numatę s lietų , pasiė miau su savimi kokias penkias ar š eš ias knygas (kurias, kaip nekaltas, nustū miau atgal).

Iš karto nurodysiu - kelionė s tikslas (reikš mė jam maž ė jant): tiesiog „pasivaikš č iojimas“ po miestą gatvė mis - labai norė jau pasinerti į gotikos ir antikos atmosferą , vadinasi, paž intinę ; maudytis - jū roje, na, tik apskritai paž iū rė kit, kaip ten ž monė s gyvena : -)) Kitaip tariant, poilsis turė jo bū ti tylus, ramus, tylus, "kamerinis".

Š ia prasme spė jome teisingai, nes Dubrovnikas yra ramus miestelis, kur buvo mamos su maž ais, maž ais vaikais, moč iutė s su maž ais, maž ais vaikais, pensininkai, na, mes - a la 40-50 iki krū vos, o ž monių kaip mes: - )) Jaunimas, nors ir buvo, kaž kaip jų nenugalė jo, elgė si neį kyriai ir neį sitempė . Tam specialiai buvo pasirinktas nedidelis vieš butukas su kambariais 20-25, vadinamas Vandeniu. Ž emiau pasakysiu keletą ž odž ių apie patį vieš butį , tik paž ymė siu (beje, apie jaunimą ), ten, ant jū ros kranto, už.50 metrų , buvo gana didelis, daugiaaukš tis vieš butis. O dabar kas keista – iki 00 valandos skambė jo linksma muzika, daž nai „gyva“, tač iau po „H“ laiko miestelis pasinė rė į tylą . Kas apskritai dž iugina.

Kai tik važ iavome į vieš butį , pastebė jome, kad gamta labai labai panaš i į Krymą – tos pač ios palmė s, kiparisai, puš ys...kalnuotas reljefas. Bet taip tik atrodo. Skirtumas yra namuose.

Galima sakyti architektū roje, bet kaž kaip ne visai tinka ž odis, su savo pompastika ir rimtumu Ž aisliniai namai, suprojektuoti tokiu pat stiliumi. Kurie tarsi sulipę vienas su kitu, o ž iū rint iš tolo atrodo, kad jų daug, tarsi vienas susilieja į kitą . Bet tai apgaulinga, nes klaidž iojant po miestą pė sč iomis nė ra susigrū dimo jausmo, o susidaro kaž kokių „namų ir š eimos“ į spū dis, toks maž as miestelis.


Suž avė jo senamiestis – tvirtovė . Apie veidrodinį grindinį , apie pilis ir automatinę teleportaciją į senovę galima kalbė ti ilgai, vos į ž engus pro š io miesto vartus. Atrodo kaž kiek primena mū sų Arbatą , ten irgi plati gatvelė , grindinys, parduotuvė s su suvenyrais, klaidž ioja ž monė s, iš š ios gatvė s iš abiejų pusių daug juostų verž iasi aukš tyn, bet skirtingai nei Arbate, jausmas senovė nepalieka.

Be to, ne senove prieš porą š imtmeč ių , o vieną labai tolimą...Ne kartą pagavau save galvojant, kad nepaisant to, kad aplinkui yra š iuolaikinių ž monių , butikų ir pan. , prieš mane nuolat iš nyra paveikslė liai iš istorinių kostiuminių filmų . akys.

Vienoje iš ekskursijų gidas sakė : „Atkreipkite dė mesį , kaip Dubrovnike moterys (kaip į prasta nuo neatmenamų laikų ) kabo drabuž ius (senamiestyje kabo virš uje, tiesiai iš langų ir balkonų ant virvių ) – jū s niekada nepamatysi kabanč io, tarkime, antklodė s už valkalo, marš kinių , paklodė s, pagalvė s už valkalo...Visi baltiniai iš kabinami dž iū ti tam tikra tvarka - antklodė s už valkalas, paklodė , pagalvė s už valkalas, marš kiniai...ž odž iu, kaip jis maž ė ja dydž io ...ant lino ir spoksojo. : -))))

Dubrovnikas kaž koks baisiai senovinis miestas, malonu ten klaidž ioti.

Buvo labai smagu bendrauti su ž monė mis nemokant jokios kalbos, niekas ten nekalba rusiš kai, ar mandagiai (!!! ) apsimeta, kad nekalba. Vienas taksistas, maž daug mū sų amž iaus, pasakė , kad moka tik angliš kai, o tada gryna mū sų kalba pridū rė : mane mokykloje kankino rusiš kai!  Bet su rusais vis tiek elgiamasi gerai. Kaž kokia teta net į kalbinė jo savo merginą nupirkti karoliukų , sulauž ydama 500 kunų kainą , o paskui nuleisdama iki 50 kunų , sakydama, kad mes vis tiek esame „slavai broliai“, ir tai tik mums!  Na, kaip jie tikė jo : -)))

Keista, bet turgaus kaip tokio mieste nė ra. Turiu omenyje turgų , kuriame galima nusipirkti vaisių . Keista tai, kad mieste su tokia augmenija vaisiai dar prastesni nei mū sų „Penketuke“, darž ovių palapinių praktiš kai nė ra. Uosto teritorijoje yra vienas nedidelis turgus. Bet tai buvo atrasta atsitiktinai. Bet, senamiestyje iki 12 val. eilė s – turgaus.


Č ia galite nusipirkti nuostabių avieč ių , figų , persikų , visų rū š ių alyvuogių aliejaus, dž iovintų vaisių ir kitų dalykų , kuriuos galite nusipirkti vietiniuose turguose iki vidurdienio. Po 12 viskas suvyniojama, iš plaunama, iš valoma ir š i vieta tampa turistų grupių piligrimystė s centru : -))

Kalbant apie vandenį – kaip tikino gidai, jis yra gryniausias Dubrovnike, daž nai net geresnė s kokybė s nei vanduo buteliuose, o vietiniai jį geria tiesiai iš č iaupų ir fontanų (geriamų jų fontanų , ž inoma). Mes taip pat bandė me. Skanus ir š altas. Kaip raktas. Iš karto pasakysiu – be pasekmių.

Apie maistą.

Dė l kavinių – atskiras pokalbis. Dabar suprantu, kad apie rusiš ką svetingumą kalba tie, kurie niekada nebuvo Kroatijoje.

Kaip į prasta, kavinių yra daug, tiesiogine prasme ant kiekvieno kampo. Didž ioji dalis virtuvė s yra itališ ka. Maistas visur skanus. Bet porcijos tiesiog nerealios. Vieš butyje valgė me tik pusryč ius, po to 5 valandą kartu pietavome ir vakarieniavome, ir to už teko iki ryto.

Vienoje iš kavinių staiga iš traukė midijas. Aš už sisakiau. Susiruoš iau, kad dabar atneš maž ą rozetę su midijomis. Bet kai man atneš ė trijų litrų akvariumą su š iomis midijomis...iš sisuko, pirma mintis – gal reikia paimti kelis ir jis neš toliau po stalus...Ne! Jis padė jo jį prieš ais mane ir stovi š ypsodamasis! Kitoje kavinė je draugas už sisakė makaronų su Bolonijos padaž u, aš už sisakiau lazaniją ir salotas dviems. Mes tiesiog apė mė me isteriją , kai man atneš ė didž iulę keptuvę su š ia lazanija, jos TAZ! ! ! š ių makaronų su stikleliu ir iki krū vos padė klo salotų ! Be to, su tokia reakcija nesame pirmi, ne paskutiniai, ir tai akivaizdž iai pralinksmino pač ius padavė jus. Beje, toks dubuo, keptuvė ir padė klas su taure vyno ir bokalu alaus kainuoja apie 800 rublių dviems. Paprastai tai yra vidutinė č ekio kaina dviems.

Iš Kroatijos nacionalinių gė rimų galima iš skirti raudonuosius vynus „Teran“, „Merlot“, „Cabernet“, „Opoplo“, „Plavac“, „Dingach“ ir „Postup“, baltuosius vynus „Malvasia“, „Poship“, „Pinot“, „Kuyundzhusha“, „Zhlahtina“ ir „Muscat“. Tarp stiprių jų gė rimų ž inomiausi yra Slivovitsa, Travaritsa ir Lozovacha, o iš desertinių – Proshek ir Maraschino.

Tai reikia pasakyti atskirai.


Ž monė s ten (na, kaip mums, turistams, atrodė ) tiesiog nuostabū s! Toks jausmas, kad dž iaugiesi tave matydamas visur ir visada, nepriklausomai nuo piniginė s storio. Rytas prasidė jo tuo, kad prieš veidrodį minkome veido raumenis, kad atsilieptume į visas tas draugiš kas, sveikinanč ias š ypsenas.  Kad ir kur bū tų , kroatai elgė si svetingai, neį kyriai, darė viską , kad jaustumė tė s kaip namie, o aš negaliu nepastebė ti, su kokiu orumu jie tai padarė ! Ne snobizmas, o orumas!

Než inau, kaip yra kituose miestuose, bet Dubrovnike tarp vietinių buvo jauč iamas visiš kas padorumas (jei kalbė tume apie kiš envagystes ir kaž ką panaš aus). Net tarnaitė nepriims arbatpinigių , jei jis bus tiesiog padė tas ant lovos. Ją reikia duoti į rankas. Prieš ingu atveju ji tiesiog padė s juos ant stalo. Beje, kavinė se arbatpinigiai taip pat turė tų bū ti duodami tik į rankas. Gatvė je stovi automobiliai atvirais langais, iš rikiuoti visokių juostų motoroleriai, ant vairo kabo š almai...Ir niekas neprisegta, nepririš ta...

Vieš butis, kuriame ilsė jomė s, nebuvo saugomas, už eik – praš au. Nedideliame plote (š eš iuose aruose) stovi stalai, kė dė s su pagalvė lė mis, ant stalų vazos su arbatos ir kavos maiš eliais, š alia yra atviras baras...Kai vė lai vakare į ė jome, norė jome ten ką nors nusipirkti, personalas buvo vieš buč io registratū roje, bare nieko nebuvo. Nė ra klientų , nė ra darbuotojų.

Tik baro prekystalis, indai ir visa tai...Kreipė mė s į registratū rą , mus iš karto aptarnavo...Nevalingai iš kilo klausimas - o jei paliksime taip atidarytą barą...?

Juokingiausia, kad mums iš ė jus niekas nepuolė nei tikrinti kambario, nei skaič iuoti rankš luosč ių , nei perpasakoti baro turinio. Be to, jau paskutinę dieną pasivaikš č ioję po miestą ir grį ž ę į vieš butį daiktų , jie prisiminė , kad pamirš o susimokė ti už mineralinį vandenį . Jie patys priminė , atsipirko. Na, jie neprisimins. Tiesiog patikė k ir viskas.

Daug kas nustebino. Pavyzdž iui, tai, kad esant gero vyno prieinamumui ir gausai, per visas atostogas nė karto nematė me girtų ž monių (iš skyrus vieną rusą ). Niekas. Taip pat policijos pareigū nai su kelių policininkais. Tač iau tai nereiš kia, kad jų nė ra. Vynas, pastebiu, turi puikų , gaila, kad jo mū sų parduotuvė se nerado. O tu geri ir neprisigersi.

Urnų visur nebuvo. Tač iau miestas ir paplū dimys nuostabiai š varū s! Visur š varu!


Daug fontanų . Su š viesomis ir be jų . Atrodė paš ė lusiai, kad nepaisant karš č io niekas jose neaptaš kė , panaš u, kad ž monė ms, tarp jų ir maž iems vaikams, apie tokį nardymą net nekilo mintis.

Dar vienas į domus faktas. Kaip sakė gidas ir mes patys pastebė jome, kroatams bū dinga š iokia tokia tinginystė . Nebū k tingus! ! ! Bū tent tinginystė . Nė ra jokio š urmulio, „uolumo“, paslaugumo ar tiesiog „Stachanovo poveikio“ : -)) Ne! Viskas daroma ramiai, ramiai, saikingai, labai lė tai, dar kartą paž ymiu – oriai. Ir tuo pač iu, kas labiausiai stebina, labai gerai : -)))

Vieš butis.

Pasirinkome trijų ž vaigž duč ių vieš butį , jis mus suž avė jo net nuotraukose internete, o realybė je nenuvylė . Ten buvo tik 20 kambarių , ir nė vieno rusų poilsiautojo – tik mieli prancū zai, anglai ir danai. Personalas labai malonus. Tai malonu. Kaip jau sakiau aukš č iau – geranoriš ka, savalaikė ir tuo pač iu nepastebima.

Kambarys nedidelis, bet turint omenyje, kad visą dieną praleidome mieste, tai mū sų netrukdė , dideli plotai buvo kaž kaip nenaudingi. Kambariai vieš butyje, kaip suprantu, daž niausiai yra dvivieč iai. Turė jome kambarį su balkonu ir vaizdas buvo nuostabus.

Vieš buč io vieta taip pat buvo gera. Netoliese yra jū ra, š alia yra ir miesto centras bei senamiestis. Netoliese, per tris minutes, didelis prekybos centras.

Duš o kabina, nenutrū kstamas vanduo, mini baras, kurį naudojome kaip š aldytuvą : -), butas, lovos, stalas, kė dė . Ko dar reikia?

Š variai. Jaukus. Graž iai.

Paprastai jie pasiimdavo butelį vyno ir iki vė lyvo vakaro sė dė davo š nekuč iuodamiesi balkone, dalindamiesi į spū dž iais ir emocijomis.

Jū ra yra nepaprasta. Prieš kelionę girdė jau, kad Kroatijoje jū ra š alta, nes tai Adrijos jū ra.

Nr. Jis saldus ir š varus. Į eini palaipsniui, po oro temperatū ros atrodo š alta. Bet tada…. tada tu nori jame gyventi! Labai š varus.

Į lipi į vandenį iki krū tinė s ir matai dugną su visais akmenukais.


Dugnas uolė tas, yra jū ros ež ių . Nors ir nenuodingi, spygliukai skausmingi, juos iš traukti nemalonu. Todė l reikia į sigyti specialias š lepetes, pavyzdž iui, gumines basutes. Beje, juose labai smagu maudytis. Aš vis dar nesuprantu, ar dė l to, kad aviu š ias š lepetes, ar dė l to, kad jū ra sū ri, bet kad ir kaip gulė tum, ar ant pilvo, ar ant nugaros - kojas kelia : -) ir todė l yra tik viena iš eitis - atsistoti tiesiai ir judė ti kaip jū rų arkliukas, judė damas kojomis : -))

Liepa yra sezonas. Paplū dimiai pilni. Tač iau jei paš oki 8 ryto, greitai papusryč iauji ir 9 bū si paplū dimyje, gana nesunkiai iš sirinksi kokį tik nori gultą , skė tį ir pan.

Ekskursijos.

Tikriausiai, kaip ir kitur, malonumas nė ra pigus, bet vertas.

Paė mė me du. Viena į senamiestį - kur mums buvo pasakyta miesto istorija ir vė lgi apie liną , kaip jis kabinamas : -)) Tai pirma dalis.

Taip jie daro : -)

Antroji vietinė s į monė s „Dolores“ ekskursija buvo dar nuostabesnė – kelionė po grotas ir salas. Galima labai ilgai apie tai kalbė ti ir daug kam į domu, galiu pasakyti atskirai. Č ia pasakysiu tik tiek, kad jei kas nors nusprę s, reikia atsiž velgti į vieną dalyką – kelionę visai dienai. Be to, bū dami iš esmė s vienoje dimensijoje – jachtoje (o ji yra jū roje), arba maž daug keturiasdeš imt minuč ių plaukiate atviroje jū roje (kuri taip pat yra ant vandens). Taigi, tie, kurie prieš tarauja vestibuliariniam aparatui – bū kite atsargū s. Su tuo nesusidū rė me, nors pabū ti jū roje keturiasdeš imt minuč ių , nepavykus patekti į dugną (nes kaip ež iukai), š iek tiek erzino. Bet apskritai man labai patiko!

Ir vis dė lto, praė jus porai dienų po mū sų iš vykimo, ten buvo atidarytas funikulierius. Vooot.

Apsipirkimas.

Praktiš kai jokios.

Maudymosi kostiumė liai, maudymosi kelnaitė s, š ortai. Visa tai (vienas prieš vieną - iš mano paties pavyzdž io !!!

), kuris Maskvoje parduodamas nepaprastai didelė mis kainomis, ten kainuoja eilė s tvarka, jei ne dviem ar trimis, tai pigiau.

Jie atneš ė daug suvenyrų . Beje, vaikš tant po senamiestį suvenyrus geriau pirkti ne didelė je gatvė je, o deš inė je, siauresnė je. Viskas tas pats, bet daug pigiau. Tokia yra gudrybė.

Pač iame mieste yra tik dvi palyginti didelė s universalinė s parduotuvė s, bet jos kaž kaip nieko sau nepasirinko.

Suvenyrai yra sutelkti senamiestyje.

Labai skanū s ledai!


Iš tradicinių Kroatijos liaudies gaminių galima iš skirti graž ius Dolmatijos salų nė rinius, rankų darbo siuvinė jimus, raiž ytas medines puoš menas, vilnos ir odos gaminius, kilimus, keramiką , tautinius kostiumus ir gobelenus.

Labiausiai paplitę s vietinis „suvenyras“ yra vynas (daž niausiai sausas – jo pasirinkimas labai didelis).

Iš stiprių jų gė rimų garsiausi yra „Travaritsa“ (stiprus gė rimas ant ž olelių ), „Slivovitsa“ (ant slyvų ) ir kriauš ė (taip pat nesunku atspė ti, iš kur „kojos auga“). Taip pat populiarus vyš nių likeris „Maraschino“ iš Zadaro (dideli jo gerbė jai – britų monarchai).

Beje, prieš ais senamiestį su nuostaba ir susierzinimu radau knygyną su knygomis rusų kalba : -)))

Kai kuriose vietose mokama eurais. Parduotuvė je ir kioskuose, butikuose (neskaitant senamiesč io, kur minios turistų ) tik vietine valiuta – kunomis ir latais. Kunas, kaip ir mū sų rublis (rublį dauginame iš maž daug 6), latai yra keitimo monetos. Pinigai keič iami arba bankuose, arba dideliuose vieš buč iuose registratū roje (ne visuose), arba bankomatuose. Kroatijos bankai dirba kasdien nuo 8:00 iki 17:00, š eš tadieniais iki 13:00, poilsio diena yra sekmadienis.

Visur priimamos MasterCard, American Express, Diners Club ir Visa kredito kortelė s.

Ir pabaigai apie orą.

Iš asmeninė s patirties galiu pasakyti – netikė kite prognozė mis ir dė l to nusiminkite. Ir ne todė l, kad sinoptikai tokie skirtingi, o todė l, kad Kroatijoje klimatas labai permainingas.

Prieš ingai nei tikė jomė s ir dž iaugiamė s, debesys, jei ir pakils, tai daugiausiai pusvalandį . Lietus lijo tik kartą , nepaisant ž adė tų kasdienių perkū nijų . Ir nepaisant 35 laipsnių karš č io, tai kaž kaip lengviau pakeliama, ne taip, kaip Maskvoje : -)

Puikus papildymas.

Jau buvome sė dę į autobusą važ iuoti į oro uostą , kai mū sų gidas linksmai praneš ė , kad mū sų skrydis atidė tas trimis valandomis, tač iau skrydį parū pinusi kompanija Capital Tour dovanoja nemokamą kelionę į netoliese esantį Cavtat miestą , kad galė tume. nesė dė kite tik oro uoste. Nebuvo pasirinkimo, ir pavaž iavę.20 minuč ių kalnų keliu (keliai ten nuostabū s, o vairuotojai visi labai atsargū s) atsidū rė me Cavtat mieste, kuris yra pasienyje su Kroatija.


Miestelis dar maž esnis už Dubrovniką , ir atrodo graž us, ir gamta vis dar nuostabi, bet jie nepajuto jokios š ilumos, nuoš irdumo. Ž odž iu, mums patiko maž iau. Gal tiesiog buvo maž ai laiko ir maž ai ką pamatyti? Než inau. Nesuž avė ta ir nenusileido ir tiek.

Apskritai, puiku ir š iek tiek gaila, kad dar yra daug graž ių ir neapkeliautų š alių . Puiku – aiš ku kodė l, bet gaila, nes nespė jau nuvaž iuoti anksč iau. Kol kas toks jausmas, kad visą gyvenimą bū č iau keliavę s į Kroatiją pailsė ti

Tač iau, kaip pati sako, kita mano draugė , kuri jau daug kur pabuvojo - turizme, sekse - tereikia pradė ti : -)))))))

Pradž ia : ))))

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (7) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras