Korfu miestas, aš ir fotoaparatas
Kai gerai iš simiegojau per atostogas, nelabai noriu sė dė ti vieš butyje, mane traukia nuotykiai. Nusprendž iau pasivaikš č ioti po vieš butį , susitikau su į monė s atstovais, kaip visada merginos atrodo puikiai: linksmos ir linksmos. Jie manę s paklausė , kaip man sekasi ir ar viskas gerai? Pasikalbė jome apie poilsį , salą , miestą , galų gale nusprendž iau leistis į paž intinę ekskursiją po Korfu miestą . Na, o sė dė jimas?
Autobuse sutikome savo gidę Iriną – nuostabią savo darbą mylinč ią ir viską gerai iš mananč ią moterį . Nors nebuvome kiekvienoje miesto dalyje, man atrodo, kad galė jome suž inoti apie kiekvieną gatvę iš tisai.
Pirmiausia aplankė me Š v. Spiridono š ventyklą . Tiesą sakant, iš oriš kai š i š ventykla vargu ar gali nustebinti ar suž avė ti kokia nors ypatinga architektū ra. Į prastas pastatas. Netgi sakyč iau, nepastebima tarp visų namų ir maž meninė s prekybos parduotuvių gausos. Bet kai į eini į vidų , imi stebė tis ir ne iš oriniu grož iu, o savo jausmais. Č ia tikrai labai atpalaiduojanti atmosfera. Ten patekome kaip tik tada, kai atidarė me š ventovę su Trimifuntskio Spyridono relikvijomis. Jo kū nas po stiklu, bet vis tiek puikiai matosi, o kojos su raudonais batais atviros. Priė jus prie š ventovė s, kunigas klausia tavo vardo ir praš o š ventosios palaiminimo. Apskritai buvau patenkintas apsilankymu š ventykloje, nors negaliu pasakyti, kad namuose per daž nai einu į baž nyč ią ir skiriu jai daug dė mesio.
Aplankę Š v. Spyridono baž nyč ią , turė jome š iek tiek laisvo laiko susipaž inti su miestu iš arč iau. Du kartus negalvodama, ką daryti toliau, nusprendž iau aplankyti seną ją tvirtovę , labai mė gstu senienas. Ir aš norė jau į amž inti miestą su savo visiš kai nauju fotoaparatu. Pasivaikš č ioję s ž emutinė mis tvirtovė s pakopos, nusprendž iau ten nesustoti, o kol dar buvo laiko, už kopti į pač ią virš ū nę , kur kyla nedidelis š vyturys. Tiesą pasakius, man trū ko kvapo. . . Bet buvo verta! . . Prieš mane atsivė rė Jonijos jū ros platybė s, kurias į rė mina ž emyninė s Graikijos kalnai. O miestas kaip ž aislas telpa į delną . Jo gatvelė s tokios siauros, kad net neį manoma prasispausti. Tuo tarpu gyvenimas verda: vietiniai dirba, vaikai mokosi ar jau grį ž ta namo, o turistai – smalsuoliai, ž iū rintys į lankytinas vietas. . . Aš buvau vienas iš jų .
Taip, visai pamirš au paminė ti dar vieną į domią atrakciją . Korfu mieste yra viena tokia į domi gatvė , kuri, kaip pasakojo mū sų gidas, yra tiksli Paryž iaus Rue de Rivoli kopija. Ž inoma, aš nebuvau Paryž iuje, bet tikė jau ž odž iais. Gatvė tikrai labai spalvinga, galima sakyti. Anksč iau juo vaikš č iodavo tik aukš tuomenė s atstovai. Taigi, vaikš č iojau aplinkui ir jauč iausi kilnaus kraujo princas. Nuotaika net pagerė jo. Ir jis dar labiau iš augo, kai nusipirkau keletą vietinių suvenyrų . Kumquat yra toks maž as apelsinas, kuris auga tik Korfu. Iš jo pirkau likerį ir saldumynų . Visa tai su draugais iš bandė me pirmą dieną po mano grį ž imo. Alkoholis, kaip man, yra š iek tiek saldus, bet iš principo manau, kad jis nė ra blogas. Vieną net jo spalva jau turi - ryš kiai oranž inė .
Taip laisvalaikis baigė si Korfu sostinė je – Kerkyros mieste. Visą dieną bė giojau su fotoaparatu kaip už burtas, todė l net neturė jau laiko iš tikrų jų mė gautis buvimu č ia. Bet paž iū rė ję s į laikrodį pabudau ir nubė gau į autobusą ! O tada vė l vieš butis ir geras poilsis, bet jau paplū dimyje su ne maž iau graž iais vaizdais ir š ilta Jonijos jū ra.