Kalėdinės dovanos
Pirma diena 2012-01-03.
Savo autobusiuką randu prie prekybos centro Galerija, kaip vė liau paaiš kė jo, daugeliui nepavyko iš pirmo karto, o mums padiktuotas gido telefono numeris pasirodė atjungtas, gidė turė jo, pasirodo, visai kitą mobilų jį numerį . Autobuse antrajam vairuotojui skirtoje garbė s vietoje sė di ponia su maž u gauruotu š uneliu ant pagalvė s. Man nelabai rū pi, bet grupė je buvo š unims alergiš kų turistų , be to, esu tikra, kad gyvū nų gabenimas turistiniu autobusiuku arba reikia susitarti su grupe, arba iš vis neleisti. Vairuotojas pusvalandį remontuoja antras autobuso dureles - ž velgdamas į priekį , pasakysiu, kad jas atidarė tik ypač iš kilmingomis progomis, tai yra pasienyje. Visose kitose svetainė se jis tai darė tik didž iuliu praš ymu ir nepatenkintu ž vilgsniu.
Einame iki sienos, gana greitai ją pravaž iuojame ir apie 10-11 valandą Suomijos laiku atsiduriame Suomijos teritorijoje. Č ia vadovas siū lo pakeisti programą : š iandien vykti į Lapenrantą . Mieguistai sutinka su š ia avantiū ra. Lapenrantoje praš au iš leisti mane centre prie baž nyč ios, nes gerai paž į stu š į miestelį ir mė gstu vaikš č ioti savarankiš kai. Kaip vė liau paaiš kė jo, tai padariau veltui, nes man tai pasirodė slapta vieta, iš kurios autobusas iš vyks į Imatrą . Gerai – manau, paskambinsiu gidei, ji pasakys adresą . Aš skambinu. Vietoj tikslaus adreso iš girstu: „Autobusas sustos prie baž nyč ios deš inė je“ – ir telefonas metamas. Papuolu į stuporą : baž nyč ia yra keturkampio plano, o ką reiš kia „deš inė je“, man lieka paslaptis. Trumpai tariant, bė gu pusvalandį , tikė damasis pamatyti autobusą . Vė liau paaiš kė jo, kad ne aš vienas taip bė gau – tai yra, net ir tie, kurie iš vyko į ekskursiją , toli graž u ne visi suprato, kur autobusas dar lauks. Na, gerai – mokosi iš klaidų – tada tris kartus paklausė me ir gido, ir vairuotojo, kur bus autobusas. Taip buvo daroma ne dė l mū sų kvailumo, o tam, kad vairuotojas ir patys gidai prisimintų , kur turė tų mū sų laukti.
Iš Lapenrantos vykstame į Imatrą už siregistruoti vieš buč iuose. Ir tada suž inau, kad gyvensiu ne su pagrindine grupe miestelio centre, o 6 km nuo miesto esanč iame vieš butyje. Bet š iuo metu dar naiviai tikiuosi, kad vieš butis bus ne ž emesnis už klasę . Už ė ję s į kambarį suprantu, kad buvau į ž ū liai „iš mestas“, nes kambarys, mano skaič iavimais, kainuoja ne daugiau 70-80 eurų parai, o SPA vieš buč io nė kvapo, už kurį aš . sumokė jo papildomai. Tač iau vieš butyje leidž iama apsistoti su š unimis. Į mokė jimą už kambarį į eina rytinė pirtis, esanti pirmame aukš te (gyvenu antrame), š ia paslauga naudotis negaliu, nes rytais turime ekskursijas. Baseinų , ž inoma, nė ra. Tam, kad iš simaudyč iau ryte, turiu keltis bent 1.5-2 val anksč iau, kad į jungč iau vandenį , nes tik tokiu atveju ir praė jus nurodytam laikui pasidaro pakankamai š ilta prausimuisi.
Antra diena 2012-01-04
Prisimenu seniai pamirš tą anglų kalbą ir praš au registratū roje savo kupono kopiją , maloniai ją man pateikia. Matau, kad buvau teisus – nakvynė mano kambaryje kainuoja 75 eurus parai.
Vykstame į Savonliną . Pakeliui klausomė s gido kivirč ų su vairuotoju – jie tai darė nenutrū kstamai visas tris ekskursijos dienas. Ekskursijos paslaugų lygis yra nulinis - gidas nieko než ino nei apie Savonlinos istoriją , nei apie Nienschanz (Olavinlinna) tvirtovę , kvailai perskaito pagrindinius knygos duomenis. Pakeliui jis net iš kraipo istoriją – pavyzdž iui, man tai pasirodė kaip apreiš kimas, kad Rusijos ir Suomijos karas truko 105 metus (!!! ! ), o ne 105 dienas.
Ekskursija į tvirtovę iš anksto neuž sakoma, todė l esame į traukiami į vaikų nuo 7 iki 13 metų minią . Dė l to grupė iš auga iki 40 ž monių , gidė dirba be mikrofono, vaikai kalbasi tarpusavyje, sunkiai girdi.
Vakare grį ž tame į Imatrą . Tie, kuriems pasiseka gyventi SPA, eina maudytis, bet aš turiu sė dė ti savo kambaryje ir ž iū rė ti televizorių , nes vieš butyje nė ra ką veikti, visos vakaro paslaugos mokamos.
Treč ia diena 2012-01-05
Vairuotojas su gidu į Sankt Peterburgą nekantrauja iš vykti jau 12 val. , tai yra, kai tik turistai atlaisvina kambarius. Č ia jau beveik visi pasipiktinę , dė l pasipiktinimo vis tiek pavyksta iš muš ti 2 valandas laisvo laiko Imatroje, kas man labai praverč ia - bent jau turiu laiko nueiti į parduotuves ir apsipirkti, buvo man už sakyti, nes vakare to padaryti negalė jau, nes vieš butis, kuriame buvau, buvo miš ke, kur, ž inoma, nė ra parduotuvių .
14:00 Suomijos laiku važ iuojame link sienos. Mū sų praš ymus vairuotojui važ iuoti į prekybos centrą „Prism“ smarkiai atkerta ir vairuotojas, ir gidas. Vairuotojas, matyt, skuba į namus pristatyti savo merginą su š unimi.
Pakeliui klausomė s ekskursijos, iš kurios suž inau daug naujo: „Suvorovo kariuomenė plastikiniais loviais nusileido iš Alpių kalnų “, „Aleksandro Vasiljevič iaus Suvorovo tė vo vardas buvo Vasilijus“ ir kt. „apreiš kimai“. Apie neteisingus kirč ius ir nenuoseklias pabaigas aš tiesiog tyliu. Tiesą sakant, apie Suomiją beveik nieko nebuvo pasakyta.
Dauguma turistų ketina raš yti skundus dė l paslaugos – galbū t kas nors tai padarys. Daug keliavau turistinė se kelionė se po į vairias š alis, gidai irgi buvo skirtingi - kas geresnis, kas blogesnis, bet su tokia nekompetencija susiduriu pirmą kartą ir labai linkiu, kad tokie gidai ir tokie vairuotojai nedirbtų kelionių kompanijose.
Nuoroda: gidė Tatjana Vasiljevna Pavlova, vairuotojo vardas Michailas, pagrindinis kelionė s organizatorius – bendrovė „100 Golden Roads“, bilietą į sigijau „BlueSky“ į monė je Kolomyazhsky prospekte, netoli Pionerskaya metro stoties.
PS. Paraš iau pretenziją su praš ymu grą ž inti dalį pinigų , bent jau už kambarių kainų skirtumą . Jie atsiuntė atsakymą , kad viskas gerai, kad nė ra pagrindo grą ž inti dalį pinigų . Nebendraukite su š iomis į monė mis!
