ЖАХ!!!Жахливий!!! Siaubo!!!

Draugai...niekada neina į š itą siaubą , kurį girdė jau
pirmas susitikimas su „vieš buč iu“ (č ia labiau tinka ž odis „tvartas“, atrodė , kad 20 metų nusikė lė me į praeitį , sovietinė s sanatorijos nuosmukį , dar labiau į internatą... ). Laiptai dė mė mis, visur š iukš lių krū vos ir nukritusios plytelė s, keistas kvapas...Eidama purvinais, dvokinč iais koridoriais labiausiai nerimavau dė l vaiko, kaip paaiš kinti sū nui - kas tai yra. Ir kaž kodė l tė vai vietoj ž adė tos graž uolė s jį atvedė į siaubingą , bjaurią vietą su nedraugiš kais darbuotojais. Į ė jome į kambarį...Siaubinga tvankuma, smarvė . Nereikia kalbė ti apie interjerą , tai tiesiog nepagarba, ž mogaus teisių paž eidimas. Sulauž yti baldai, aplū ž usios sienos, suplyš ę s tiulis, neš varus vonios kambarys, sugedusi santechnika vonioje...(kaip kalė jimo kamera iš filmo) Vaikas pradė jo verkti su ž odž iais "Aš neturiu kuo kvė puoti... ". 23.00, visi pavargę po skrydž io.
Vyriš kis papraš ė „karuč io“ vairuotojo į jungti kondicionierių , tač iau paaiš kė jo, kad jis neveikia! Akimirką tai Egiptas! 5 ž vaigž duč ių vieš butis! Bet norė jome vaiką bent kur nors už migdyti. Tai buvo neį manoma dė l už dusimo ir oro kondicionavimo trū kumo. Ir dar – lovytė s nebuvo, prie kurios darbuotoja pasakė : „Dabar ką nors atneš im“. Su aš aromis akyse, su vaiku ant rankų nuė jome į priimamą jį . Ir tada paaiš kė jo, kad nė ra su kuo pasikalbė ti, darbuotojai taip į pratę prie klientų skundų , kad tiesiog nustoja į juos reaguoti. Pasipiktinę ž monė s tiesiog puldavo į registratū rą , o darbuotojai nuolat kurdavo istorijas apie sistemos gedimus ir panaš ius dalykus. Su š eima nuė jome į pagrindinį pastatą , kur už papildomus pinigus mums buvo pasiū lyta rasti kambarį su daugiau ar maž iau humaniš komis są lygomis.

Bet nusprendė me nieko nemokė ti, nes supratome, kad jei š i į staiga save vadina 5 ž vaigž dutė mis, yra purvinas prekystalis, tai nieko gero č ia negalima tikė tis. Vaikas norė jo į tualetą , bet mes negalė jome pas jį į pagrindinį pastatą...Š lykš tus kvapas tvyrojo iki pat koridoriaus. Visi pradė jo panikuoti, vaikas nuolat verkė , pradė jome virti...Buvo aiš ku: atostogos, kurių taip laukė me, nepavyko. Po 2 valandų laukimo su skandalais buvome apgyvendinti tame pač iame š lykš č iame kambaryje, kuris buvo pasiū lytas iš pradž ių , tik su veikianč iu kondicionieriumi ir vaikiš ka lovele. Buvo jau po vidurnakč io.
Kitą dieną susitikome su gidu, kuris mū sų praš ymu persikelti į vieš butį su ž mogiš komis są lygomis, sakydamas, kad tai neį manoma. Apskritai, buvo pastebė ta, kad gidas ir vieš buč io darbuotojai jau yra už grū dinti nuo nuolatinių turistų skundų ir š oko, todė l tiesiog nereaguokite, atsakydami į visus monotoniš kus: tokios galimybė s nė ra.
Net ir neapsimetinė dama, kad nori padė ti, apsisprę sti.
Po to nuė jome į restoraną , bet negalė jome valgyti. Smarvė ir tvankumas tiesiog persmelkė š ią į staigą . Patiekalai atrodė neskaniai, net į tartinai. Vaikš č iojome per teritoriją : ji didelė , dideli baseinai, bet viskas veltui: netvarkinga, purvina ir negraž u. Po to pradė jome raš yti į „Join Up“ karš tą ją liniją , bet supratome, kad mū sų problemos niekam nerū pi. Tiesą sakant, tai yra mū sų problemos, o ne kelionių organizatorius, kuris mums pardavė visą š itą š ū dą .