Netikėtas Leipcigas

2011 Vasario 15 Kelionės laikas: nuo 2010 Gruodžio 26 iki 2010 Gruodžio 30
Reputacija: +8.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Praė jo keli mė nesiai, kai grį ž au iš kelionė s, tač iau daž niausiai vedamo dienoraš č io pagalba galbū t pavyks perteikti š ios kelionė s atmosferą . Tiesą sakant, į Leipcigą nevaž iavau, Vokietijoje turė jau tik 5 dienas, o jas ketinau praleisti Berlyne. Apie Berlyną jau daug pasakyta ir paraš yta – pasinaudodamas proga noriu padė koti visiems už puikius atsiliepimus, kurie man visada padeda, todė l turbū t nė ra prasmė s kartotis. Be to, aš ten jau buvau daug kartų , nes ten gyvena mano mergina. Norė č iau sustoti prie Leipcige, nes informacijos apie jį nė ra tiek daug, bet veltui. Mintis vykti į Leipcigą man kilo gana spontaniš kai, atvykus į Berlyną . Todė l, kaip daž niausiai bū na prieš bet kokias savarankiš kas keliones, nespė jau pasiruoš ti Leipcigei.

Nieko apie jį neskaič iau, nieko než inojau (iš skyrus to paties pavadinimo parduotuvę Maskvoje) ir neturė jau laiko to daryti bū damas Berlyne. Aš atė jau aplankyti.


Viskas prasidė jo nuo to, kad mano mergina susirgo, ir jai buvo labai sunku su manimi susitvarkyti. Kadangi jau buvau 25 miestuose Vokietijoje, tame tarpe ir Berlyne, man iš kilo klausimas, kur č ia š is laikas, kad galė č iau pamatyti ką nors naujo ir, kita vertus, nesukelč iau nepatogumų savo draugui...Susė dome pas ją ir galvojome kur mane iš sių sti 3 dienoms, kad bū tų netoli Berlyno ir vis tiek bū tų į domu ir informatyvu.

Leipcige sustojome dė l kelių priež asč ių : pirma, nuo Berlyno iki Leipcigo tik valanda kelio traukiniu, antra, ji ten buvo ir jai labai patiko, treč ia, nes, kaip sakiau, nebuvo laiko pasiruoš ti kelionei. ji paskambino savo rusakalbiams draugams vokieč iams, kurie galetu aprodyt Leipcig, nes jie tai daro absoliuciai profesionaliai ir uz priimtinomis kainomis, o ketvirta, kad as ten niekada nebuvau. Sprendimas buvo priimtas. Tikrinome persikraustymo galimybę oficialioje Vokietijos gelež inkelių svetainė je: paaiš kė jo, kad reikiamomis datomis galioja specialū s 19 eurų į vieną pusę tarifai, į prastos kainos apie 48 eurus. Nesupratau, su kuo tai susiję , turbū t su tuo, kad atvaž iavo visi, kurie norė jo ilgam iš vykti, Naujieji metai jau visai š alia, o vokieč iai, kaip ž inia, pradeda š vę sti š iuos atostogos nuo gruodž io 24 d. Ž odž iu, man č ia pasisekė.

Kitą rytą po skanių pusryč ių pataikiau į Hauptbahnhof (centrinę stotį ) Berlyne. Oras buvo sniegingas ir š altas, bet malonus. Rasti tinkamą platformą ir pan. , man, nemokanč iai nė ž odž io vokiš kai, nebuvo sunku, svarbiausia mokė ti vokiš kai raš yti Leipcigas. Visa kita aiš ku ir lengvai randama. Kaip paraš yta aukš č iau, mano draugas paskambino š iems vaikinams iš Leipcigo ir jie leido palydė ti mane po Leipcigą . Nepaisant visko, vis tiek kaž koks nerimas buvo, aiš ku, kad Leipcige už sisakiau vieš butį (beje, neblogas ketvertas Leipcige, beveik pač iame centre, yra daug pigesnis nei Berlyne, Miunchene, Dortmunde, Hamburge , Drezdenas ir t. t. ), ir mes su š iais vaikinais aptarė me, kad jie susitiks su manimi, iš lys, apgyvendins, bet vis tiek kaž kaip man tai buvo neį prasta...

Bet viskas pavyko, vos atvykus į centrinę Leipcigo stotį prie manę s priė jo graž us jaunuolis ir tobula rusiš kai paklausė , ar aš jo ieš kau akimis. Nusprendė me su juo nueiti į kavinę , esanč ią prie pat stoties (pač ia stotis bus aptarta ž emiau) ir aptarti savo marš rutus, mano pageidavimus ir jo paslaugų kainas. Supratę s, kad mane domina, pasiū lė rinktis iš kelių programų mano vieš nagei su juo ir paskelbė leidimo kainą , kuri man buvo visiš kai priimtina, aš pati nesitikė jau, nes atsidū riau tokioje situacijoje. kaip as bū č iau individualus turistas ir per 3 dienas labai norė jau kuo daugiau suž inoti, pamatyti, o ne tik beprasmiš kai klaidž ioti po miestą . Po to jis savo automobiliu nuvež ė mane į vieš butį . Pakeliui jis man pasakė , kad Leipcigas yra didelis Vokietijos miestas, kuriame gyvena beveik 60.000 gyventojų , ir didž iausias miestas Saksonijos ž emė je.


Leipcigas dokumentuose pirmą kartą paminė tas 1015 m. , o nuo 1165 m. Leipcigas yra prekybos miestas, taigi yra seniausias parodų miestas pasaulyje. Jis yra prie dviejų svarbiausių Europos greitkelių Via Imperii (kelias iš Skandinavijos į Italiją ) ir Via Regia (kelias iš Prancū zijos į Rusiją ). Nuo 1409 m. Leipcige į sikū rę s universitetas, kuris yra vienas seniausių Europoje. Kalbant apie naują istoriją , buvo į domu iš girsti, kad 1989 m. rudenį Leipcige vykusios „pirmadienio demonstracijos“ dė ka VDR ž lugo ir per tai tapo į manomas naujas Vokietijos susijungimas. Su š ia man į domia informacija atvykome į vieš butį , atsineš ė me daiktus ir nusprendė me tę sti kelionę , jau tiksliai iš tyrinė dami vietas, kuriose vyko į domū s renginiai. Kadangi vieš butis į sikū rę s centre, o oras „lė kė “, nusprendė me judė ti pė sč iomis – ir pasielgė me teisingai!

Iš karto mū sų kelias vedė į turgaus aikš tę , kur Kalė dų dienomis veikė tipiš kas vokiš kas kalė dinis turgus. Dž iaugiausi, kad galė jau pro jį pasivaikš č ioti, nes vyksta tik gruodž io mė nesį . Ž inoma, atmosfera turguje neapsakoma – ore tvyro š viež ių kepinių , vanilė s, į vairių saldumynų ir pan. kvapas, o į kiekvieną parduotuvę nevalingai norisi už eiti, viską pamatyti ir iš bandyti. Bet nusprendž iau, kad geriau nuvaž iuoti į kokią nors reikš mingą vietą ir paragauti tipiš kos saksų virtuvė s, bet mane lydė jo (jo vardas buvo Christoph). Nepaisant to, beklaidž iodama po turgų pajutau, kad pradedu pamaž u sustingti ir nusprendž iau, kad dabar puodelis kvapnaus karš to vyno su į vairiais prieskoniais (gluhwein) tikrai nepakenks. Kai vė l sugrį ž o š iluma, nusprendė me palikti kulinarines eiles ir pereiti prie amatų ir suvenyrų eilių.

Č ia buvo galima į sigyti visko, kas susiję su Kalė domis: pavyzdž iui, į vairiausių egluč ių papuoš imų , rankomis pieš tų kalė dinių kamuoliukų , į vairių medinių ž aislų , kvapnių ž vakių ir kt. Chorai ir muzikantai groja ir dainuoja kalė dines dainas tiesiog gatvė je, o tai sukuria neį prasta atostogų atmosfera. Taip pat yra daug į vairių atrakcijų ir ž aidimų vaikams. Mano gidas Christophas man visą kelią pasakojo apie vokiš kas Kalė dų š ventimo tradicijas, apie ž aislus, kuriuos matė me, ir apie jų kū rimo istoriją – visa tai buvo labai informatyvu ir į domu. Bet laikas nuė jo vakarienei, o jau bū nant labai norė josi skaniai ir prasmingai pavalgyti. Iš sakę s savo jausmus, Christophas pasiū lė aplankyti dar vieną labai svarbų Leipcige lankytiną objektą , kuris taip pat yra mė gstamas tiek vietinių , tiek daugybė s turistų , tai buvo Auerbachs Keller.

Š i vieta garsė ja tuo, kad č ia savo laiką leido ž ymus vokieč ių raš ytojas Goethe, bū damas jaunas, gyvendamas ir studijuodamas Leipcigo universitete (1765–1768). Pirmasis š io restorano paminė jimas datuojamas 1438 m. Č ia jis pasisė mė į kvė pimo paraš yti savo garsų jį „Faustą “. Po to, ką iš girdau aukš č iau, dar labiau norė jau nuvykti į š ią vietą ir pasimė gauti tipiš ku vokiš ku maistu. Maž daug 10 minuč ių laukę laisvo staliuko, jį gavome ir už sisakė me savo maisto. Kol jie laukė , kol patiekalai bus patiekiami ant stalo, akomponuojant Kristofo pasakojimams, su malonumu į sivaizdavau, kiek daug ž inomų ir ž inomų ž monių mė gavosi maistu ir gė rimais š ioje vietoje, kalbė josi, svajojo...Į domū s faktai iš to, ką aš iš girdo: be garsiosios Gė tė s, Leipcige gyveno ir dirbo dar vienas ž ymus ž mogus – vokieč ių raš ytojas – Š ileris. Š ileris atvyko aplankyti Leipcige 1785 m.


Dabartiniame Gokhlis rajone jis gyveno name su sodu ir paraš ė eilė raš tį „Odė dž iaugsmui“. Š ią apgailė tiną eilė raš tį vė liau perė mė kompozitorius Bethovenas ir tapo jo pasaulinio garso 9-osios simfonijos dalimi. O tekstas ir muzika kartu nuo 1972 m. yra Europos Są jungos himnas. Po skanių ir turiningų pietų nusprendė me vykti į namą , kuriame gyveno Š ileris, nes visa gauta informacija reikalauja vizualinio patvirtinimo. Namas labai maž as, beveik 300 metų , buvo labai malonu pamatyti, koks gyvenimas buvo anksč iau, tais laikais. Pakeliui naujas draugas man pasakė , kad Leipcigas taip pat yra Rusijos istorijos dalis. Manau, kad visi istorijoje yra girdė ję apie 1813 m. Leipcigo mū š į , jei ne, primenu: iš vienos pusė s kariavo imperatorius Napoleonas ir jo są jungininkai (19.000 karių ), o iš kitos pusė s – vokieč iai ir rusai (20.000 karių ). . Š iame mū š yje savo gyvybes pareikalavo maž daug 2.000 rusų.

Jų atminimui 1913 metais buvo paš ventinta Rusijos stač iatikių baž nyč ia „Rusų atminimo š v. Aleksejaus atminimo baž nyč ia“. Š i baž nyč ia yra rytinė je Leipcigo pusė je. Jis vis dar aktyvus, jį lanko tikintys rusai, gyvenantys Leipcige. Laikas pajudė jo link vakaro ir pavargę , bet laimingi, sutarę kitą dieną susitikti su Christoph, nusprendė me atsisveikinti. Po tokios soč ios ir skanios vakarienė s visai nenorė jau vakarieniauti ir nusprendž iau iš gerti taurę vietinio vyno - beje, labai skanaus, nuė jau miegoti vieš buč io kavinė je. Kitą rytą lygiai 9.00 mano naujasis draugas jau buvo vieš butyje savo automobiliu – č ia vokiš kas punktualumas! Sakė – padaryta! Kadangi susitarė me dė l „nestresuojanč ios“ edukacinė s programos, š ią dieną nusprendė me pradė ti nuo apsilankymo pas. y. baž nyč ioje, siekiant derinti verslą su malonumu, tai yra kartu dalyvauti pamaldose.

Po to nusprendė me vykti į centrą . Leipcigo š irdis yra tikrasis senamiestis. Visa š i miesto dalis yra pė sč ių jų zona. Architektū ra č ia yra graž i ir atstovaujami visi pastarų jų.200 metų architektū ros stiliai ir epochai. Vaikš č iodamas po senamiestį Kristofas ​ ​ mane nuvedė į Š v. Tomo baž nyč ią , kuri č ia stovi nuo 1212 m. , o nuo 1496 m. patyrė labai nedidelius iš orinius pokyč ius. Č ia dirbo ir gyveno garsus vokieč ių kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas, paraš ė savo nuostabius pasaulinio garso kū rinius. Jis taip pat palaidotas š ioje baž nyč ioje. Be to, nuo 1212 metų č ia dainuoja visame pasaulyje ž inomas Tomanerhoras. Galimybę č ia dainuoti ir į gyti muzikinį iš silavinimą turi tik patys geriausiai dainuojantys vaikinai. Aplankę baž nyč ią nusprendė me pasivaikš č ioti po senamiestį . Č ia gausu į vairių didž iulių parduotuvių ir restoranų – apsipirkimo rojus!

Ir š ios neį tikė tinai ilgos iš traukos – š ito nerasite visur, nepaisant to, kad aš jau apkeliavau pasaulį ir daug visko mač iau. Ž inoma, š iuose pasaž uose yra tiek brangių butikų , tiek prabangių restoranų , tiek kasdienių daiktų , tiek daug mielų kavinių . Oras taip pat turė jo į takos apsilankymui š ioje perė joje, nes laikui bė gant aš vė l pradė jau suš alti. Bet č ia galite vaikš č ioti visą parą , nepaisant oro, nes viskas yra po stogu. Vasaros terasos skirtos geram orui, tač iau net ir tuo metu š alč io nebijantys drą suoliai sė dė jo lauke ir mė gavosi karš tais (ar stipriaisiais) gė rimais. Buvo nusprę sta pavalgyti ir pasiš ildyti vienoje iš š ių kavinių . Mums iš karto pasiū lė antklodes, galvojant, kad norime į lauką , ir paaiš kino, kad jos š ildo ir gatvę , bet nerizikavome.


Per pietus mano naujas draugas papasakojo, kad Leipcige yra gana turtingas ir į domus naktinis gyvenimas, č ia yra daugybė barų , diskotekų , į vairių restoranų , kuriuose siū lomos virtuvė s iš viso pasaulio. Š į kartą nusprendė me netikrinti situacijos visuose restoranuose, nes rytoj buvo paskutinė mano diena, o vakare jau iš keliauju į Berlyną . Kalbant apie gastronomiją , man buvo pasakyta, kad 1 ar 2 kartus per metus kovo ir spalio mė nesiais Leipcige vyksta vadinamasis honky-tonk. Tai tokia š ventė , rengiama didž iuosiuose Vokietijos miestuose, kur miesto centras virsta vienu didž iuliu vakarė liu. Scenos ir muzikantai visur groja savo muziką . Prie į ė jimo imamas vienkartinis mokė jimas ir valgyti bei š vę sti galima visur nieko daugiau nemokant. Grį ž tu į savo kelionę....

Kadangi klaidž iojimas vė siu oru vis tiek š iek tiek pavargo, naujojo draugo paklausiau, kaip galima mė gautis kaž kuo neį prastu ir vis tiek neklaidž ioti gatve. Buvo nusprę sta aplankyti pagrindinę stotį (hauptbachof). Pakeliui Christophe'as man pasakė š tai ką : š is didž iulis monumentalus centrinė s stoties pastatas yra pagrindinė Europos stotis, jo dydis – 300 x 300 m. Jis veikia nuo 1915 m. Maž daug prieš.15 metų stoties vidus buvo visiš kai atstatytas. Viduje, be takų , ž inoma, dar ir per kelis aukš tus visokios parduotuvė s, kavinė s, restoranai ir t. t. . Iš iš orė s pastatas ž iauriai į spū dingas. Kaip istorija man buvo pasakyta, kad č ia 1839 metais pirmuoju pagrindiniu Vokietijos keliu (120 km ilgio) iš Leipcigo buvo iš sių stas traukinys į Saksonijos ž emė s sostinę Drezdeną . Nuo 2013 m. metro pradė s važ iuoti nuo centrinė s stoties iki Bavarijos gelež inkelio stoties.

Pavalgę s, nusipirkę s naujų daiktų , buvau palydė tas į vieš butį , po Leipcige jau tradicija tapusios taurė s vyno mielai už migau pavargusi, bet laiminga! Ryte vė l susitikome su nauju draugu, jis atvaž iavo be maš inos, nes ir aš norė jau keliauti vieš uoju transportu, kad pajusč iau, galima sakyti, tikrą gyvenimą.

Sė dę į tramvajų centrinė je stotyje greitai pasiekė me naujų parodų – mugių teritoriją . Š i vietovė yra Leipcigo š iaurė je nuo 1996 m. Senoji parodų zona yra Leipcigo rytuose. Kadangi po 70 metų eksploatacijos (nuo 1920 m. ) jau tapo maž a, nebenaudojama pagal paskirtį . Dabar č ia vyksta koncertai, diskotekos ir į vairios nedidelė s parodos. Iš pagrindinė s stoties galite naudotis bet kokio tipo transportu ir tramvajais bei autobusais, t. y. vieš asis transportas veikia labai gerai.

(iš leidimo kaina 15 eurų ). Į lipome į tramvajų . Christophas pasitiko mane tiksliai nustatytu laiku, pailsė ję s ir gerai pailsė ję s, o mes nuvykome į vieš butį daiktų ir į stotį . Pagarba už vokiš ką punktualumą ir ramybę!


Trys dienos praskriejo kaip viena akimirka, o kiek daug į domių dalykų dar nemač iau! Ir svarbiausia, kaip man visa tai buvo netikė ta! Esu labai dė kinga savo naujajam draugui Christophui, iš jo iš mokau daug naujo ir į domaus, jauč iausi kaip namie. Viskas iš jo pusė s buvo super organizuota! Jis daug ž ino ir labai į domiai kalba! Raš ykite, su malonumu atsakysiu į visus jū sų klausimus. Bent kartą gyvenime nuvykti į Leipcigą yra 100% verta! Linksmų kelionių . Vis dė lto aš tikrai ten grį š iu!

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras