Čekijos pilys. Penkių dalių romanas su prologu ir epilogu.
1 dalis. Pietų Moravijos pilys
Prologas č ia https://www.turpravda.com/cz/blog-324562.html">turpravda. com/cz/blog-324562.html
Iš anksto už sisakė me automobilį ir sutarė me, kad jie nuveš jį į stotį už mus. Viskas pavyko puikiai, jau laukė me. Automobilius nuomojantys vaikinai kalbė jo rusiš kai, todė l visais klausimais su jais nesunkiai sutarė me. (Kam bus į domu nuomotis, raš ykite asmeniš kai, duosiu koordinates). Mums liko pora valandų pasivaikš č ioti po „viduramž ių “ Brno miestą .
Brno yra antras pagal dydį Č ekijos miestas. Miestą XI amž iuje į kū rė pirmoji Č ekijos karališ koji dinastija, siekusi apsaugoti rytines sienas. Miesto pavadinimas kilę s iš č ekiš ko „brne“ – š arvai. Ir iš ties, per visą savo ilgą istoriją miestą ne kartą buvo bandoma pavergti. Tač iau ne kartą š į į tvirtintą miestą už ė mė prieš ai.
Nuo XVIII amž iaus pabaigos Brno sparč iai vystė si kaip pramonė s centras. Per Antrą jį pasaulinį karą daugelis pastatų buvo subombarduoti. Istoriniai pastatai buvo restauruoti po karo ir dabar turime galimybę juos apž iū rė ti. Visos pagrindinė s lankytinos vietos yra sutelktos senamiesč io centre.
Brno š irdis yra senosios rotuš ė s už duotis. Š iame pastate veikė miesto taryba ir teismas, buvo spausdinami pinigai, saugomi dokumentai, buvo priimti garbė s sveč iai. Rotuš ė savo egzistavimo metu (o 1240 m. pradė ta statyti) buvo daug kartų papildyta ir baigta. Todė l pasirodė toks į vairių stilių miš inys nuo gotikos iki baroko.
Rotuš ė s kiemą renesanso stiliumi suprojektavo italų architektas XVI amž iaus pabaigoje.
Į ė jimo portalo dizainas yra labai neį prastas ir nusipelno ypatingo dė mesio.
Penki bokš tai iš kyla virš valdovų ir miesto tarybos narių skulptū rų . Centre matome moteriš ką figū rą su kardu ir svarstyklė mis rankose. Ji atstovauja są ž iningumą ir teisingumą . Virš jo yra lenktas bokš tas. Pasak legendos, skulptū rinė s grupė s autoriui už darbą nebuvo sumokė ta, todė l jis iš reiš kė savo nepasitenkinimą .
Portalo viduje galite pamatyti du neoficialius Brno talismanus – drakoną ir ratą . Pasak legendos, Brno drakonas ilgai siaubė vietinius gyventojus, kol buvo rastas vienas drą suolis. Jis prikimš o ož kos odą kalkė mis ir į metė masalą . Slibinas suvalgė auką ir gė rė vandenį iš upelio. Kalkė s iš sipū tė ir drakonas mirė . O jo atvaizdas Rotuš ė s pastatą puoš ia iki š iol.
Kopū stų turgaus aikš tė yra viena seniausių miesto aikš č ių . O dabar prekiauja vaisiais ir darž ovė mis. Patekome į č ia vykusį kinų virtuvė s festivalį . Aikš tė s centre – maro kolona ir fontanas „Parnasas“. Aplink aikš tę yra trys teatrai ir Ditrichš teino rū mai, didž iausi Brno mieste.
Fontanas „Parnassus“ – 1695 m. pagamintas Vienos architekto J. Fischerio. Jį puoš ia antikos didvyrių skulptū ros, simbolizuojanč ios senovė s imperijas. Į domi fontano forma – olos formos.
Dietrichš teino rū mai – pastatyti 1618 m. Ne kartą buvo rekonstruoti ir keitė savo iš vaizdą . Paskutinė rekonstrukcija, atlikta baroko stiliumi, iš liko iki š ių dienų . Dabar č ia rengiamos parodos, veikia Moravijos regiono muziejus.
Antra seniausia aikš tė mieste yra Laisvė s aikš tė . Ji atsirado prekybos kelių kryž kelė je XIII amž iuje. Jame vyko mugė s, koncertai ir pasirodymai. Ir š i tradicija iš liko iki š ių dienų . Priė jome prie kito veiksmo aikš tė je. Oho. . . Lokomotyvas taip pat važ iuoja...
Tik turtingi pilieč iai galė jo turė ti savo namą aikš tė je. Beveik kiekvienas aikš tė s pastatas turi turtingą istoriją .
Namas „Prie keturių blokgalvių “ – keturios statulos laiko namo baliustradą ant peč ių . Pagal autoriaus sumanymą , statulos turė jo pasirodyti kaip galingi atlantai. Bet kas atsitiko, tas atsitiko. Kvailios veido iš raiš kos netraukia jė gos : )
Kleino rū mai buvo pirmasis pastatas mieste, kuris buvo pastatytas naudojant naujas (tuo metu) medž iagas – stiklą ir gelež į .
Kitas ž ymus orientyras yra Š v. Petro ir Povilo katedra.
Jis buvo pastatytas XIII amž iaus pabaigoje romė nų koplyč ios vietoje. Ir per visą savo istoriją ji vaidino svarbų vaidmenį Č ekijos ž monių gyvenime. Jo bokš tų smailė s matomos iš bet kurios miesto dalies. Ant 10 kronų monetų nukaldintas katedros atvaizdas. Pasak legendos, po ilgos ir sunkios Brno apgulties š vedams 1645 m. buvo sudarytas susitarimas tarp kariuomenių vadų : jei š vedai iki pietų neuž ims miesto, tada jų kariuomenė atsitrauks. Vidurdienį suskambus katedros varpui, apgultis buvo panaikinta. Bet tarnas varpininkas suklydo ir suskambo ne vidurdienį , o 11 valandą .
Nuo tada pergalė s atminimui katedros varpai skamba kiekvieną dieną.11 valandą .
Miestas augo ir vystė si aplink Spielbergo pilį . Per savo ilgą istoriją pilis atlaikė ne vieną apgultį ir iki š ių dienų iš kilusi virš Brno. Deja, nespė jome jos aplankyti. Mū sų kelias driekė si toliau į maž ą jaukų Trebic miestelį .
Miestą pribloš kė kaž kokia jauki, rami atmosfera ir visiš kas turistų nebuvimas.
Labai š vari ir graž i, patogi vieta mū sų kelionė ms į Pietų Moravijos pilis.
Vos 50 km nuo Trebic yra maž as, bet labai graž us senas viduramž ių Č ekijos miestelis Znojmo. Ir, ž inoma, č ia yra ir pilis.
Pirmasis Znojmo paminė jimas datuojamas XI amž iaus viduryje. Moravijos kunigaikš č iai pastatė pilį , kad apsaugotų savo pietinę sieną nuo austrų ir vengrų . Č ekijos karaliai mė gdavo jį lankytis derė tis su austrais. Pilis keitė savininkus ir buvo daug kartų perstatyta. Todė l iki š ių dienų iš liko Mergelė s Marijos rotonda (XI a. ), viduje iš tapyta XII amž iaus freskomis.
ir pati barokinė pilis, pro kurios langus atsiveria nuostabus vaizdas į Dyia upė s slė nį . Dabar pilis yra Pietų Moravijos regiono muziejus.
Nusileidę prie upė s, radome linksmas raganas ir beviltiš ką dviratininką : )
75 metrų miesto rotuš ė s bokš tas, pastatytas 1445 m.
Gotikinė Š v. Mikalojaus baž nyč ia – pastatyta 1338 m.
Iš pilies kiemo atsiveria kvapą gniauž iantys miesto vaizdai. O apie pilį ir miestą galima pasiklausyti audiogido (yra rusų kalba). Tiesa, tam reikia š iek tiek padirbė ti : )). Suki rankenė lę , gamini elektrą , o tada klausai.
Znojmo yra Pietų Bohemijos vyndarystė s centras, kiekvieną vasarą č ia vyksta linksmas vynuogių festivalis. Š ventė s dieną nesulaukė me, todė l surengė me š ventinę degustaciją vietiniame bare. Miestui apž iū rė ti pakanka pusė s dienos.
Toliau pagal planą turė jome Vranov prie Didž i pilį . Nuo Znojmo 25 km.
Prie pač ios Austrijos sienos, ant neį veikiamos uolos, iš kilo Vranovo pilis. Pirmą kartą jis paminė tas XII amž iaus pradž ios kronikose. Tada tai buvo gotikinė pilis su dviem galingais bokš tais ir buvo pasienio teritorijų gynybos linijos dalis. XIV amž iuje pilis iš Č ekijos karalių valdų perė jo į privač ias rankas. Toliau pilies savininkai nuolat keitė si, kol 1614 m. ją nupirko turtingos Altanovų giminė s atstovas. Ilgą laiką jis neturė jo, buvo valdž ios konfiskuotas (pilies savininkas prisijungė prie kito sukilimo). Tada karas su š vedais ir gaisras pilį visiš kai sunaikino. 1680 m. pilį nusipirko kitas š ios giminė s atstovas Michalas Janas II Altanas. Jis iš sikė lė tikslą pusiau apgriuvusią , pusiau gotikinę – pusiau renesansinę pilį paversti modernia, elegantiš ka rezidencija.
Tam jis pakvietė tuomet jauną ir perspektyvų Vienos architektą Janą Bernardą fon Erlachą , vė liau iš garsė jusį Prahoje pastatytų Galaso rū mų , Vienos Karolio Boromė jaus baž nyč ios, rū mų Zalcburge, taip pat pirmasis imperatoriš kosios rezidencijos Schö nbrunn projektas.
Miesto vaizdas nuo pilies
Atstatymas truko š imtą metų (po Jano Michalo mirties ją tę sė jo sū nus Michalas Germanas, maria Anna Pignatelli, graž i ir protinga imperatoriaus Karolio meiluž ė , o paskui anū kas generolas Michalas. Antoninas). Nuo 1945 m. Č ekijos pilis Vranov nad Dyji buvo nacionalizuota ir yra Č ekijos valstybė s nuosavybė .
Kiemas
Pilies perlas buvo ovali Protė vių salė su aplink perimetrą pastatytomis statulomis, ž ymių to meto meistrų tapytomis gipso ir lubų freskomis.
Protė vių salė
Apž iū rė jome pagrindinį marš rutą . Ekskursijų sistema (kaip vė liau galė jome pamatyti) visose Č ekijos pilyse yra tokia. Pradž ios laikas nurodytas ant bilieto. Mus į leido į pilį ir davė atspaudus rusų kalba apie ekskursijos turinį . Gidas kalbė jo č ekų kalba, o mes tik skaitė me. Gidas atidarė kitą kambarį , paleido mus ir už darė už mū sų duris. Č ia galite fotografuoti, ž inoma, be blykstė s. Apskritai man patiko. Kambarių nė ra labai daug, o ž monių su mumis buvo apie 12. Ekskursija truko apie keturiasdeš imt penkias minutes. Piliai apž iū rė ti pakanka dviejų ar trijų valandų .
Kiniš kas ekranas.
Vonios kambarys. Vanduo tiekiamas iš dviejų rezervuarų su š altu ir karš tu vandeniu per plytų kanalus.
Pilies parkas sudarytas terasų pavidalu
Toliau mū sų kelias ė jo pro Zornš teino (Cornstejn) pilį į Bitovo pilį . Iki, nes pilis sugriauta. Sustojome tik pasidaryti porą nuotraukų , pasiskaityti pilies istoriją , pasigrož ė ti nuostabiais vaizdais.
Bytovo pilis mus pasitiko už darytais vartais.
Neatsiž velgė me į tai, kad darbo laikas iki 17. Gaila, vasara, dar š viesu, viskas už daryta.
Tikė jomė s, kad bus galima tiesiog pasivaikš č ioti pilies kieme, bet, deja, pilies "š turmas" nepavyko ir, beje, ne tik mes : ) Bitovo trisdeš imtuke š vedai negalė jo paimti. Metų karas.
Ir neskaitant darbo valandų nuo 9 iki 17 val. Visos pilys pirmadieniais nedirba. O rytoj tik pirmadienis. O planuose turė jome graž ią Jaromezice nad Rokytnou pilį . Planą teko keisti.
Grį ž dami į Trebitschą sustojome Jaromerzyce nad Rokytnou (vis tiek pakeliui), taip atsitiktinai, bet staiga. Ir tai mums pavyko padaryti dar iki pilies parko už darymo. O parkas mū sų nenuvylė . Su dideliu malonumu grož ė jomė s ir pilimi, ir parku besileidž iant saulei. Sė dė jome ant pilies suoliuko ir skaitė me pilies istoriją .
Dabartinė pilies iš vaizda atsirado dė l jos savininko Jano Adamo Questenbergo (1678–1752), didelio muzikos, tapybos, skulptū ros ir kitų vaizduojamų jų menų mylė tojo. Daug keliavo po Europą , ilgą laiką gyveno Paryž iuje, Londone, Hagoje. Prancū zijos Liudviko XIV dvaro puoš numas ir prabanga jaunuoliui padarė tokį stiprų į spū dį , kad jis norė jo kaž ką panaš aus padaryti savo š eimos dvare. Tam buvo pakviestas ž ymus Vienos architektas Jakubas Prandtaueris. Grandiozinė statyba truko 37 metus. Į domus faktas: Janas Adomas daž nai bendraudavo su J. S. Bachu ir net padė davo jam pritaikyti oratoriją savo pilies koplyč iai. Pilies muzikiniame teatre š is kū rinys buvo sė kmingai vaidinamas visus metus.
Ir atgal į Trebitschą . Mes gyvenome š ioje gatvė je.
Tę sinys: 2 dalis https://www.turpravda.com/cz/blog-327067.html
