Trumpas vadovas po Čekiją ir Prahą.
Č ekija. . . Š i š alis turi viską – ir tai, ką suprantame iš socialistinė s praeities, ir tai, ką ž inome iš kapitalistinė s dabarties. Praha – tai imperatoriš kosios Vienos prabanga ir kuklus Budapeš to ž avesys. Č ia irgi yra visko – ir viduramž ių ž avesio, ir skydinių namų pakraš č iuose, ir legalių narkotikų , ir prostitucijos. Atrodo, kad š iame nuostabiame mieste laikas nė ra kaž kas, kas sustojo, bet tokios kategorijos kaip laikas apskritai nė ra! Todė l nenustebkite, kai nepamatysite skubanč ių ir į kyrių ž monių , kurie kaž ką vė luoja. Č ekai niekur neskuba – visur jau turi laiko. Dieną jie tvarkingi ir kruopš tū s kaip vokieč iai, o vakare linksmi ir neapdairū s, kaip tikri slavai. Tradiciš kai mandagū s ir manieringi, kaip tikri europieč iai, beje, kreipdamiesi į ką nors gatvė je, bū tinai pasisveikinkite – tai tik „Good dan (anksti, vakaras)“ ir pridė kite ž odį „Praš au“. Pripraskite prie kultū ros, mieli tautieč iai.
Sklando mitas, kad vyresnioji č ekų karta moka rusiš kai. Tai netiesa. Nepaisant viso nacionalizmo, š ie ž monė s neturi „engiamų baltų “ kompleksų . Todė l jiems tiesiog niekada nereikė jo didelio ir galingo. Č ekoslovakijoje niekas niekada neprimetė rusų kalbos. Politika – taip, ekonomika – taip pat taip, bet ne kalba. Jei kalbė sime apie kalbos pagrindus, tada, mokė dami ukrainieč ių kalbą , jums bus lengviau suprasti, ką jie jums bando pasakyti, ž inoma, atsiž velgiant į lė tą tarimą . Bet net ir č ia karstas tiesiog atsidaro – „Mes pamiš ę , Moz Č eski, tu esi š iek tiek brandesnis, praš au“ („Aš nekalbu gerai č ekų kalba, praš au kalbė ti lė č iau“). Prahoje su turistais elgiamasi labai gerai – kiekvienas gyventojas supranta, kad vienas pagrindinių miesto ekonomikos ramsč ių yra turizmas. Iš klausę bū tinai padė kokite - „Dekui“ (arba tiesiog „Dicky“) ir atsisveikinkite - „Na sledanou“ (Brno mieste sakoma „Na sgledanou“)
Taksi Prahoje vargu ar prireiks. Tiesiog paklausk: "Aš atvyksiu į skaitiklio neiblazhshi stotį ". Rekomenduoju naudotis vieš uoju transportu – tramvajumi, metro ir autobusu. Bū kite civilizuoti – pirkite bilietus (yizdynka), daž niausiai jie parduodami skyriuose su kompaktiniais diskais ar knygomis, taip pat kioskuose ir Tabá k/Trafika parduotuvė se. Taip pat bilietų kasos yra kai kuriose metro stotyse (Dejvická , Hradč anská , Mů stek, Florenc, Hlavní ná draž í , Ná draž í Holeš ovice, Ná mě stí Mí ru), darbo laikas: nuo 6:30 iki 18:30, kai kurios kasos nedirba pietų metu. Patogiausias iš bilietų yra dienos bilietas. Tai kainuoja 100 kronų (apie 40 grivinų ) ir važ iuokite metro neskaič iuodami sustojimų ir neskaič iuodami laiko. Tik nepamirš kite prie į ė jimo patvirtinti savo bilietą , kad ant jo bū tų paž ymė tas kelionė s pradž ios laikas. Jus nustebins pustuš tis metro. Maž daug, kaip Kijeve sekmadienio rytą . Beveik visada yra kur atsisė sti. O vakare nepamirš kite paspausti specialaus mygtuko ant automobilio durelių , kad jas atidarytumė te – taupote durų resursus, ž inote.
ALUS. Pasakysiu neperdedant. Jei nebandė te č ekiš ko alaus, vadinasi, NIEKADA nebandė te alaus. Pradė kite nuo klasikos – „Granatų “ ar „Ož kos“ ir, pasitreniruoję , gerkite geriausią alų pasaulyje – „Pilsner Urquel“ („Pilseno š ventė “). Aksomas turi labai į domų skonį – pateisinant savo pavadinimą , jis yra aksominio skonio. Apskritai, Č ekijoje alų geria tiek moterys, tiek vyrai iš visiš kai skirtingų kartų . Alus yra č ekų mentalitetas. Ir, ž inoma, nauda sveikatai. Alaus kaina normaliose vietose (kur nė ra turistų ) 20 - 30 kronų .
Č ekiš ka virtuvė yra labai soti – daugiausia mė sos ir miltų . Ir pasikliaukite savo jė gomis už sisakydami maistą – porcijos labai didelė s, dvigubai didesnė s už standartines ukrainietiš kas. Kainos nustebins ir jus. Net turistinė se vietose jie priimtini.
Primygtinai rekomenduoju nepatingė ti ir palikti turistinius marš rutus. Nebijok, nepasiklysk. Tiesiog eikite ten, kur ž iū ri akys, periodiš kai tikrindami ž emė lapį . Atkreipkite dė mesį į rajonus „Ž iž kov“, „Nusli“, „Vinogrady“, „Andel“. Turistai ten retai sutinkami. Garantuoju š iltą priė mimą ir teigiamų emocijų jū rą bet kuriame „Vieš patyje“. Beje, „Dž entelmenai“ – ne baras ar už eiga. Tai kaimo klubo formatas, į kurį kiekvieną vakarą plū sta š alia esanč ių namų gyventojai iš gerti alaus, pabendrauti ir atsipalaiduoti. Ne turistiniuose „dž entelmenuose“ aptarnavimo kokybė yra eilė s tvarka aukš tesnė , o maistas skanesnis nei tuose, kur turistai vež ami.
Jei bū site Ž iž kove, bū tinai už kopkite į Parukarkos kalną – į domus vaizdas į miestą ir televizijos bokš tą . Andelyje galite nueiti į Staropramen gamyklą ir pabū ti jaunimo baruose. „Nusli“ ir „Vinogrady“ galite puikiai pavalgyti. Ir ž inoma – visur gerti alų .
Apie Č ekiją ir Prahą galima kalbė ti ilgai. Bet geriau tai pamatyti savo akimis. Taigi tiesiog susikrauti daiktus ir pirmyn. Ypač atsiž velgiant į dabartines prieinamas kelionių autobusu kainas...
