Куба Kuba

Iš pradž ių norė jome nuvykti į Iberostar Tainos. Bet atsisakymas atė jo likus 2 dienoms iki iš vykimo, turė jau pasiimti š itą , vietas jame garantavo – dabar suprantame kodė l.

Vieš butis LABAI SENAS, net pagal Kubos standartus, mano nuomone. Beveik vienintelis (iš didž iai informuotas registratū roje), kur elektra vis dar 110v (telefonai ir iPads galiausiai buvo į krauti). Kambarys paš ė lusiai apš iurę s, seifas su dideliu sunkiu raktu (svirtimi). Keista, kad tuo pač iu metu atsidaro kortelė s numeris)
Wi-Fi nė ra, kaip ir kitur Kuboje, vestibiulyje 4 kompiuteriai su internetu, greitis - 5 min į keliama į paš tą . Apskritai, jums tai patinka ar ne – per visas atostogas esi paš alintas iš visų reikalų – arba sė di prie telefono.

Pagrindinis 3 aukš tų pastatas su kambariais ir vasarnamiais. Jei imsite kambarius, tada toliau nuo registratū ros (vakare skamba muzika) ir „restorano“ (iš virtuvė s sklinda laukinis smarvė ).

Maistas toks ir toks. Pagrindinis restoranas visus turistus netarę s ž odž io vadino valgykla.
Atrodo, kad maisto daug, bet viskas kaž kaip riebu ir primityvu, tiems, kas mė gsta „bulves į lė kš tę dė ti taip, kad su š liauž tu“. Nors porą kartų vakarienei ir midijų duodavo.
Nemalonus momentas, po buvimo „valgykloje“ drabuž iai visada skleidė apkarsusio aliejaus kvapą , net ir po pusryč ių.
Patartina ten atvaž iuoti pač ioje pradž ioje, tada nė ra vietų , arba pas ką nors ant suteptos staltiesė s (tokią vietą dar reikia susirasti) be pusė s buitinė s technikos - ten darbuotojai, nors ir draugiš ki, bet nelabai. judė ti.
Yra dar 4 "alakart" tipo restoranai, pagal susitarimą , kuriuose buvo galima rinktis iš.2 - 3 patiekalų . Maisto kokybė maž daug tokia pati, vienas pliusas, kad civilizuotai sė di ir nereikia lakstyti – visi atvež ami.
Vietoje yra keli barai, kuo arč iau paplū dimio, tuo prastesnė kokybė . Vestibiulyje – patys skaniausi kokteiliai ir kava.

Paplū dimys neblogas, smė lis smulkus baltas, bet purvinas, daug nuorū kų ir plastikinių indų (po poilsiautojų ).
Paplū dimio valymas 2 savaič ių vieš nagė s metu niekada nebuvo matytas. Matyt, apsiribojo tik valymu palei pakrantę – traktoriumi (vė tros iš mesti dumbliai vieną rytą dingo).
Vandenynas š iltas, bet debesuotas. Gyvenimo nedaug.

Pramogos – kanoja ir katamaranas (tik su instruktoriumi). Yra ir banglenč ių , bet tai pasirodė profesionalu (be kilio iš apač ios), be to, viskas veikė tik esant "geram" orui, š iek tiek stipresnis vė jelis (kai teoriš kai profesionalai turė tų važ iuoti banglente) - vaikinai linksmai pakabino geltoną vė liavė lę ir už darė parduotuvę . Atrodo, kad ten už pinigus dar bū tų galima bananu pajodinė ti.

Vieš buč io teritorija didelė , bet nepriž iū rima. Neš varū s plius statybos ir remonto darbai š en bei ten (takus iš klojo plytelė mis, pastatė dar vieną nedidelę "smuklę " prie paplū dimio).

Apskritai nuo socializmo nepabė gsi (vieš buč iai, nors ir už sienietiš ki, 50 proc. priklauso Kubai). Viskas aplinkui bendra, visiems nerū pi, niekas neskuba.
Barmenai vagia alkoholį ir parduoda turistams (romą sandariuose buteliuose), paplū dimyje priž iū rė tojai siū lo fabrikuose vogtus cigarus (beje, cigarų siū lo visur - parduotuvė se nė ra prasmė s pirkti).
Norint suprasti paprastų ž monių gyvenimą , už tenka nuvykti į ekskursiją į Havaną , pasiž valgyti po ten ir pakeliui esanč ias lū š nynas.

Su visa tai gerai pailsė jome, nes neuž kibome ant minusų ir viską suvokė me taip, kaip yra. Š iaip č ia tamsu ir š lapdriba, o ten saulė ir vandenynas.
Tač iau norint vė l ten nuvykti – vargu ar – geriau į Dominikos Respubliką .