Забытый советский сервис. Pamiršta sovietinė tarnyba.

Visų pirma reikia pasakyti, kad Sozopolyje yra 2 Laguna vieš buč iai, abu naujoje miesto dalyje.
Vienas – didelis vieš buč ių kompleksas iš.3 pastatų , stovi tiesiai ant kranto, veidu į jū rą . Antrasis vieš butis yra glaudž iai prijungtas prie privataus namo, 5 aukš tų bokš to formos ir yra 50 metrų nuo pirmosios marių ir yra NE ant kranto, o lygiagreč ioje gatvė je. Specialus nedidelio vieš buč io Laguna ž enklas, kad nesupainiotumė te su kitu – prieš ais vieš butį yra aikš tė su ž aidimų aikš tele. Beje, visi miesto vieš buč iai yra netoli paplū dimio, nes miestas nedidelis ir su labai tankiais pastatais.
Š ie du vieš buč iai skiriasi vienas nuo kito kaip itališ ki batai nuo Paryž iaus komunos gamyklos batų . Man „pasisekė “ gyventi antruoju variantu ir prisiminiau, kas yra neį kyri sovietinė tarnyba. Sė dė damas balkone, maž ose mariose, iš samiai apž iū rė jau didž ią ją marią , ji, bū dama didelė , iš tikrų jų už darė vaizdą į jū rą . Š ie du vieš buč iai skiriasi viena ž vaigž dute, tač iau aptarnavimo ir iš vaizdos pož iū riu skirtumas yra didesnis.


Apraš ysiu maž ą ją Laguną , kurioje gyvenau 11 dienų.2007 m. liepos mė n. , pavadinsiu vieš buč iu, tai bus teisingiau.
Taigi, vieš butyje nė ra registratū ros, tai yra nė ra administratoriaus ir seifo. Dokumentus bū tų galima laikyti š eimininko seife, Starfish vieš butyje, iki jo 1 min. Kambario rakto saugumu jau pasirū pinate patys, neš iojatė s jį visur su savimi, pavyzdž iui, į paplū dimį . Bet tai smulkmena, palyginus su tuo, kad jei ko nors reikia iš vieš buč io darbuotojų , nė ra nei ko praš yti, nei ko praš yti. Be valytojos, iki tam tikro momento vieš butyje nepasirodė nei vienas valdininkas, o kambarinė nesupranta nei rusiš kai, nei angliš kai ir valo nuo 10 iki 12 val.
Pirmą dieną aptikau, kad duš o-tualeto kriauklė už sikimš usi ir skleidž ia nedidelį supuvusio vandens kvapą . Apskritai tai niekis, palyginti su jū ra, smė liu paplū dimyje ir oru, nuostabiu jū ros oru, be to, galima už daryti tualeto duris ir iš sivalyti dantis po duš o č iaupu. Kabliukų rankš luosč iams duš e-tualete nė ra, bet kaž kokia geraš irdė , matyt, buvusi nuomininkė , pritvirtino laidą prie likusių varž tų ir padarė ekspromtu kabliuką . Lentynų irgi nė ra, tad jau ant grindų dedate š ampū ną ir kitus, bet muilas ir dantų š epetė lis buvo padė tas ant maž os kriauklė s kraš to (kuri už sikimš usi). Tač iau yra didelė problema su lentynomis ir lentynomis kambaryje – jų visai nė ra. Spintoje tik skersinis su pakabomis ir tiek. Marš kinė lius, paplū dimio rankš luostį , kepurę ir kitas smulkmenas reikė jo laikyti atvirame lagamine ir ant lovos.

Penktadienį persikė liau gyventi. Kambaryje viskas š varu, tualete-duš o patalpoje pusė ritininio tualetinio popieriaus, du š varū s rankš luosč iai, muilo nė ra, po lubomis maž as televizorius, kondicionierius (nors mano kaimynai balkone neturė jo pultelio iš tai ir mes visi naudojome vieną , mano nuotolinio valdymo pultelį ), baldai: ž urnalinis staliukas, dvi taburetė s, du naktiniai staleliai, spinta, lova. Ant naktinių staliukų yra maž ytė s naktinė s lemputė s. Skaitymo naktį gerbė jai turė s tai daryti tik vienoje pusė je, tvirtai prispausti prie abaž ū ro.
Š eš tadienio vakarą man baigė si tualetinis popierius, tas pats pusvyniotinis. O sekmadienį paaiš kė ja, kad kambarinė turė jo laisvą dieną ir ji nepaliko atsarginio vyniotinio. Nuvaž iavau ieš koti kur parduodamas tualetinis popierius, apvaž iavau visą miestą , pagaliau nusipirkau - tada paaiš kė jo, kad popierius parduodamas kitame kvartale, kas ž inojo, nes nebuvo kam paklausti. Pirmadienį kambarinė , matyt, siaubingai apsidž iaugė , kad jie jau patys nusipirko popierių ir savo ritinio neiš leido. Ji jo neuž gesino net tada, kai baigė si mano pirktas vyniotinis.
Antradienį (ketvirtą vieš nagė s dieną ) pavyko į kalbė ti kambarinę pakviesti š altkalvį . Atė jo vyriš kis, už simanė ant kriauklė s, š iek tiek nuvalė , nusiš luostė rankas tualete pakabintu rankš luosč iu ir į metė į kampą . Radę s neš varų rankš luostį , nuė jau pas savo gidą , pas š eimininko vadovą . Ji papasakojo visą , jau ilgą istoriją – ir apie rankš luostį , ir apie popierių , ir apie tai, kad nebuvo į ką kreiptis. Priimanč ioji š alis, firma Starfish, buvo pasipiktinusi. Mano gidė pasakė , kad tualetiniam popieriui nė ra normos, kad rankš luostį , ž inoma, pakeis, juk aš jo nesusitepiau. Nuė jome į mano vieš butį . Tas pats vyras – š altkalvis – sė dė jo vieš buč io kieme. Gidas atė jo su manimi ir jam viską papasakojo prieš mane. Š altkalvis pasirodė kaž kokia š eimininkė s giminaitė , netikė tai pasirodž iusi tą pač ią dieną , bet vakare. Manė te, kad atė jote su atsipraš ymu? Negerai!


Po pietų , po jū ros, grį ž au į savo kambarį ir radau ir pilną tualetinio popieriaus ritinį , ir naują š varų rankš luostį . Š tai ir viskas – istorija baigta! Č ia to nebuvo.
Tą pač ią dieną , jau vakare, einu siauru vieš buč io kiemu – kaž kokia ponia juodais plaukais, kurią mač iau pirmą kartą , už stoja man kelią ir grė smingai klausia: „Tu skundž iasi? “ Atsakau: "Buvo. Dabar skundų nė ra, viskas tvarkoje". Aš einu toliau, o ji sako: „Ne, palauk“. Č ia iš privač ios pusė s, š alia vieš buč io esantis namas, trynė rankas, iš liejo daugybę giminaič ių . Suprantu: tai turbū t vieš buč io savininkė , tarsi š eimininkė , ji neprisistatė . Ji labai greitai pradeda tarti gryna bulgariš kai ką nors pasipiktinusiai man, kaip mokytoja aplaidž iam vargš ui mokiniui. Pasibaigus jos aistringai kalbai, kai ji nuleido garą ir pradė jo kalbė ti lė č iau, supratau pagrindinę esmę . O mintis tokia, atkreipkite dė mesį! : Jei noriu rankš luostį keisti daž niau nei 1 kartą per 5 dienas, kaip jie daž niausiai daro, galiu eiti į kitą , brangesnį vieš butį ir, beje, nurodž iau antroji – didelė s lagū nos. Paskaič iavau, pasirodo, rytoj pagal idė ją pakeis mane, antrą rankš luostį ir, visko nustebę s, iš važ iavo.
Tiesą sakant, jei bū tų diena, aš iš karto eič iau į Ž vaigž dė s, aš tikiu, kad jie viską sutvarkytų , ten dirba labai malonios moterys, jų kompanijoje jautiesi ramus ir saugus. Bet ryte nusprendž iau nelaukti nervų ir jų , tę sinį papasakoti tik vieš nagė s pabaigoje - vis tiek atė jau pailsė ti: na, nemandagu, taip, bet rytoj iš duos rankš luostį ir nebebus trukdž ių su popieriumi ir pagaliau galiu pamirš ti kasdienybę . Aš vė l klydau! Antras rankš luostis man niekada nebuvo pakeistas, o antradienį iš duotas popieriaus ritinys buvo paskutinis iki pirmadienio, imtinai, iki mano iš vykimo dienos. Nejuokitė s - 9-ą mano buvimo kriauklė je dieną vanduo vė l pradė jo bė gti, vė l atsirado puvinio kvapas, o treč iadienį tarnaitė nustojo atsakyti į mano labas. Buvau nubaustas, netgi paskelbtas boikotas. Nebuvo jokio dė mesio boikoto nuo pirmos dienos, ne tik man, bet ir visiems sveč iams, kalbė jomė s, vieš butyje buvo visi rusai ir ukrainieč iai. Buvome ten palikti ir tarnavome patys, už savo pinigus.
Dabar „Laguna“ vieš buč io „svetingumo“ istorija tikrai baigė si!

Tiems, kurie ketina keliauti į Bulgariją pirmą kartą , patikinu, kad mano apraš yti gyvenimo malonumai, ž inoma, bū dingi ne visiems Bulgarijos vieš buč iams. Pernai už tuos pač ius pinigus ilsė jausi kitame Bulgarijos mieste, tokių problemų nebuvo, nors tualetinio popieriaus ritinė lis ir muilas tada kainavo š iek tiek pigiau, o bilietas man kainavo beveik tiek pat.
Tame pač iame Sozopolyje „Starfish“ vieš butyje – kitoks vaizdas, jie priima, matyt, visai kitaip, č ia š iluma ir dė mesys sveč iams. Ateidavau ten kas antrą dieną pasiimti pinigų , pavakarieniavau š io vieš buč io restorane, kalbė jausi su darbuotojais, klausiau visko, kas mane domino, ir norė jau ten apsilankyti kitą kartą , jei, ž inoma, galė č iau ten apsistoti, nes tu ateini tokiam trumpam iš -kvė puok, o ne plekš ni Laguna vieš buč io darbuotojų problemose ir negatyvyme.
Elena, Maskva, 2007 m.