Болгария, Созополь, шесть лет спустя... Bulgarija, Sozopolis, po šešerių metų...

Mū sų pavė luotas sprendimas š ią vasarą pailsė ti prie jū ros atsirado 2008 m. liepą... Kai visi normalū s ž monė s jau seniai planavo savo atostogas ž iemą ar pavasarį , mes, kaip visada, spontaniš kai už sidegė me noru, nepaisant visų problemų . , vis tiek aplankyk bent savaitę jū roje. Problemų visada už tenka, kaip ir kiekvienam normaliam ž mogui, į jas nesigilinsime. Tač iau poilsį su š eima mes su ž mona laikome š ventu dalyku. Man nereikė jo ilgai galvoti, kur man nereikia eiti, ir mes su ž mona beveik vienbalsiai pasakė me - Bulgarija ? ! Aš tuoniolikmetis sū nus nebuvo prieš...
Iš mokyklos suolo esame 50–70 metų vaikai, ž inome, kad Bulgarija pirmiausia yra draugai. Š iais laikais tai pamirš ta ir, deja, neaktualu. Neaktualu, nes laikas ir į vykiai mus š iek tiek skyrė . O kiekviena tauta ir prieš „socialistinė s stovyklos“ ž lugimą , ir po jos turė jo daug savų rū pesč ių . Bet vis tiek, kaip sakoma, buvusios Sovietų Są jungos ž monė ms Bulgarija vis dar yra š alis. Na, o kaip ir anksč iau su „skuč iu“, buvo ir „mū siš kiai“ – socialistinė s bendruomenė s š alys, ir „svetimieji“ – kapitalistai ir burž ua. Iki š iol olimpinė se ž aidynė se ir visokiuose pasaulio č empionatuose š aknys duodame kubieč iams, bulgarams, slovakams, č ekams, lenkams, vengrams ir kitiems „draugams“. . . Na, ž inoma, tai po to, kai niekas neš vieč ia, mū sų , š alies sportininkai. Dabar toks barjeras kaip Europos Są junga ir NATO netrukdo paprastiems ž monė ms, kelia nerimą tik susirū pinusiems politikams. Politinė informacija baigė si, grį ž kime prie pasakojimo apie likusius.
Visą gyvenimą aš ir mano š eima kiekvieną vasarą ilsimė s Kryme. Tač iau metai iš vieš nagė s metų jau nekalbu apie poilsį , tai tapo kanč ia kadaise graž iame mū sų š alies kampelyje. Kas neseniai buvo Kryme, man pritars. Nesigaukime visų Krymo „poilsio ž avesių “, papasakosiu apie Bulgariją .

2002 m. jau lankė mė s Bulgarijoje, tai buvo mū sų pirmoji kelionė į už sienį . Į simylė jome Sozopolio miestą iš pirmo ž vilgsnio. . . Š į Bulgarijos miestą kelionių agentū roje irgi iš sirinkome spontaniš kai, kaip vieš butį . Vieš butis „Zolotaya Rybka“ mums pasirodė praš matnus vieš butis (na, mū sų neaplepintas aptarnavimas). Stač iatikių baž nyč ios, parduotuvė s ir gatvių pavadinimai su už raš ais kirilica, draugiš ki ir geranoriš ki ž monė s. Gardi bulgariš ka virtuvė , plius normalios kainos, mums patiko. Visa tai iš karto padeda slavų turisto sielai prisitaikyti prie š ios graž ios š alies. Ir apskritai, š varus paplū dimys ir š velni jū ra, ko dar mums reikė jo?
Vienintelis dalykas, kuris man nepatiko pakeliui ilsė tis – ilgas važ iavimas autobusu. Kelionė truko beveik 30 valandų . Antru aukš tu keliaujanti grupelė vaikų pridė jo prie rū pesč ių visiems – dė l kvailų tė vų , kurie sugebė jo į vaikams skirtą „sausą racioną “ į dė ti krū vą š okolado, sausainių ir saldž ios sodos. Po pirmo už kandž io vaikai, mė lyni nuo pykinimo, buvo pradė ti po vieną kelti iš autobuso. Sustojimų padaugė jo, tai atima daug laiko.
Todė l š iemet, 2008 m. , nusprendė me į Bulgariją patekti lė ktuvu. Kaip bijome skristi lė ktuvu, bet pagunda skristi iš Kijevo į Burgasą greič iau nei per dvi valandas į veikė baimę . Boryspilio oro uoste kaž kodė l mū sų laukė lė ktuvas „Donbassavia“ (ar „Donbassavialiniya“ na, nesvarbu. . . ). Mū sų sė dynė s buvo tiesiai virš orlaivio važ iuoklė s. Ir su š iomis važ iuoklė mis akivaizdž iai kaž kas negerai. Kilimo ir tū pimo metu jie dejavo ir niurnė jo taip, kad pasidarė nepatogu. Bet, ač iū Dievui, viskas buvo gerai. Pilotas pelnė savo aplodismentų są ž iningai, už už tikrintą pakilimą Boryspilyje ir už š velnų nusileidimą Burgaso oro uoste, už ką jam labai ač iū...
Vienas iš minusų – iš kart mums patekus į Burgaso oro uosto pastatą , Bulgarijos muitinė s pareigū nai visiems iš dalijo tuš č ias anketas. Reikalavimas už pildyti anketą nebuvo sunkus. Reikė jo nurodyti tokius formalumus kaip vardas ir pavardė , gyvenamoji š alis ir miestas, kur važ iuojame ilsė tis ir pan. Vienintelė problema buvo, kaip už pildyti anketą . Lė ktuve rankiniame bagaž e bijojome imti tuš inukus, nes tai veriantis objektas. Taigi, tikriausiai, daugelis pagalvojo, todė l prie raš iklių susidarė juokingos eilė s, kurias ž monė s skolindavosi vieni iš kitų . Be problemų pasiimame mū sų lagaminus ir krepš ius. Toliau, prie iš ė jimo iš oro uosto, mū sų laukė graž i bulgarų mergina ir Rusijos kelionių organizatoriaus „AlmaTour“ atstovė ne visą darbo dieną . Su labai miela š ypsena ji papraš ė mū sų palaukti nuoš alyje. Vairuotojas, kuris turė jo mus nuvež ti į vieš butį „Parnas“, man ir ž monai bandė gera rusiš kai paaiš kinti, kad jis mū sų nevež tų . Nesuprantu, ar jis norė jo pinigų , ar tik skundė si savo gyvenimu? Vė liau ant kelio grindų jis mus mandagiai sulydė su kitu autobuso vairuotoju. Bet mes niekuo nenustebinome ir nenusiminome. Nusprendė me nekonfliktuoti ir nesipiktinti tuo, kas vyksta, tiesiog labai norė jome per labai trumpą laiką kuo daugiau atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti. Kijeve dar turime galimybę kompensuoti ir už konfliktus, ir už nesusipratimus pilkomis dienomis.

Pakeliui iš Burgaso į Sozopolį padariau iš vadą , kad Bulgarijoje liko daug „sovietinio“. Mes, deja, nebuvome Sofijoje, kad palygintume su mū sų sostine. Bet Bulgarijos provincijos miestai vis tiek panaš ū s į mū sų miestelius, tik š iukš lių maž iau.
Mikroautobusas be problemų nuvež ė mus į š lovingą Sozopolio miestą . Draugiš ka moteris Dimi, kelionių agentū ros „AlmaTour“ atstovė , mums padė jo į sidarbinti vieš butyje „Parnas“. Beje, AlmaTour kelionių organizatoriui pretenzijų neturime. Ir Dimitra Videva, tiesiog puiku.
Apie vieš butį "Parnassus". . . Visą informaciją apie š į vieš butį gavome iš interneto. Yra daug atsiliepimų visose Rusijos ir Ukrainos svetainė se ir forumuose. Dė l tam tikrų priež asč ių forumuose yra daug maž iau teigiamų atsiliepimų . Arba teigiami atsiliepimai yra aiš kiai „pagaminti pagal už sakymą “. Tač iau mū sų gyvenimo patirtis rodo, kad informaciją reikia filtruoti ir atsijoti.
Vieš butis Parnassus… Jis į sikū rę s beveik ant senojo ir naujojo miesto ribos. Tokiems nepretenzingiems ž monė ms, kaip mes, vieš butis puikiai tiks. Yra daug daugiau pliusų nei minusų . Kambarys buvo reguliariai valomas. Rankš luosč iai ir patalynė keič iami kiekvieną dieną . Personalas vidutiniš kai draugiš kas ir svetingas. Bulgarai yra svetingi, bet iš didū s ž monė s. Atė jai pailsė ti, ir tai gerai. Niekas jū sų neį siurbs, nes lankotė s. Praš matnaus komforto iš lepinti ž monė s, į pratę , kad visi š liauž ia prieš ais juos, š iame vieš butyje jausis ne savo vietoje.

Vienintelis dalykas, kuris mums sukė lė nepatogumų , buvo duš o kambarys kartu su tualetu, bet Bulgarijoje tai yra į prasta. Ir aš tikrai gavau kaimyninį restoraną , po Parnaso langais. . Ten visą naktį grojo muzika, o į kyrū s turistai niurnė jo. Tač iau į jungus oro kondicionierių ir už darius langus, š i problema iš nyko. . .
Kelionių agentū roje Kijeve sumokė jome už trivietį vieno kambario apartamentą . Bet atvykus vieš buč io darbuotoja mus nuvedė į dviejų kambarių , keturių lovų kambarį . Smulkmena, bet graž u. Vis dė lto turė jome daugiau vietos.
Palyginti su 2002 m. , Sozopolis labai pasikeitė . Daugybė automobilių stovi vienas ant kito. Daugybė pastatų gadino miesto grož į . Poilsiautojų daug daugiau, o š iukš lių , deja, daugiau. Paplū dimio smė lyje daug nuorū kų , kurios priminė Krymą . Urnos visur, tik reikia iš tiesti ranką , bet ne. . . Buvimas paplū dimyje naujoje miesto dalyje š iek tiek sugadino nuotaiką . Kalbant apie seną ją miesto dalį , ten, ač iū Dievui, viskas buvo taip pat. Š varios gatvelė s, seni egzotiš ki namai, suvenyrų parduotuvė s, pakrantė s restoranai ir kavinė s – visa tai puikiai derė jo ir dž iugino akį . Bet, deja, č ia pateko daugybė automobilių . Su š eima mė gdavome daugiau laiko praleisti senojoje Sozopolio dalyje. Č ia buvo tylu ir ramu, kaip tik tai, ko mums reikė jo ir reikė jo po kasdienybė s sausakimš ame Kijeve.
Atskirai reikia pasakyti apie mū sų maistą . Pusryč iai buvo į skaič iuoti į vieš buč io kainą . Tiesiog turė jau prisiversti atsikelti prieš.10 val. ryto ir nusileisti į vieš buč io restoraną . Padavė jai atneš ė.3 pusryč ių meniu, iš kurių galima rinktis. Pirmoji buvo dietinė : vaisiai, varš kė , uogienė , uogienė , sviestas, bandelė . Antrasis variantas: blynai, sū ris, skrebuč iai, deš ra, ž alumynai. Treč ias variantas: kiauš inienė , deš relė s, deš ra, skrebuč iai ir kt. Gė rimai – pienas, kava ir sultys (turiu pasakyti, kad nelabai sultys, bet iš jų pagamindavo gerą kavą ). Vieš nagė s vieš butyje savaitę valgiaraš tis keitė si kiekvieną dieną . Mes asmeniš kai valgė me, viskas buvo gana skanu ir maistinga. Atskirai noriu pagirti Bulgarijos pieno produktus. Jogurtai, kefyrai ir visi kiti pieno produktai yra labai skanū s ir natū ralū s. Bulgariš kas raugas garsus visame pasaulyje. Daž nai pirkdavome sau „Danone“ (arba Denone) vaisių , uogų ir pieno gė rimą „Gerimui“, labai skanu. Namuose nieko panaš aus nerasite.

Per pietus, iš simaudž ius jū roje, iš sirinkome sau restoraną . Restoranas Parne neblogas, bet norė josi į vairovė s, ir gavosi. Mums labai patiko restoranas „U Zoya“, kuris yra š alia prieplaukos. Po to, kai padarė me už sakymą , iš karto buvo atneš ti gė rimai ir skrebuč iai, kurie buvo patiekiami su labai skaniu baltu padaž u. Iš ko susideda š is padaž as, negalė jome suprasti, o klausti buvo nepatogu. Kol buvo gaminami mū sų patiekalai, š iuos skrebuč ius valgė me su dideliu malonumu, dar labiau suž adindami apetitą . Visi kiti patiekalai, kuriuos valgydavome ateityje, buvo labai skanū s, ypač mė sos. Vienintelis minusas, kai už sisakė me bulvių koš ę , joje buvo tiek ž alumynų , kaip petraž olė s ar krapai.
„El Greco“ taip pat yra geras restoranas. Jis į sikū rę s ant krantinė s, ant uolų , senojoje miesto dalyje. Per pietus galė jai ramiai pasė dė ti, o vakare, kaip ir visose gerose į staigose, buvo daug ž monių . Jei kas nori paragauti egzotiš kų nacionalinių Bulgarijos patiekalų , tuomet yra restoranas „Melnitsa“. Jie tiekia į vairius bulgarų patiekalus. Padavė jai tautiniais kostiumais, gyva muzika, bulgariš kos dainos, originaliai dekoruotas kambarys padė s pajusti visą tautinį Bulgarijos skonį . Tač iau rinkdamiesi maistą bū kite atsargū s. Už sisakiau keptą ž uvį (atrodo, iglu) su darž ovė mis, o man ant stovo moliniame inde atneš ė dar labai karš tą miš inį . Patiekalas vis dar kunkuliavo ir š niokš č ia. Iš alkio š iek tiek apdeginau liež uvį ir sugadinau apetitą . O š alia esanč iai moteriai buvo atneš tas katilas, kuriame indas degė mė lyna liepsna, o restorano klientas aiš kiai než inojo, ką su juo daryti.
Vidutiniš kai viena kelionė į restoraną trims mums kainavo 20-40 lev. Než inodami kiek palikti padavė jams arbatos, palikome 1-3 levas. Tuo pač iu metu padavė jai didelio dž iaugsmo nerodė , bet ir nesusiraukė . Tiesiog su mumis elgė si taip pat, kaip ir atvykus į restoraną . Š ypsosi š velniai, subtiliai. Š ypsena buvo nuoš irdesnė , jei bandė me su padavė jais susikalbė ti bulgariš kai. Jei reikia taupiau, sriubų galite už sisakyti restoranuose, jos skanios, maistingos ir pigios. . .
Taip pat noriu pastebė ti, kad kai kurie bulgarai nė ra labai draugiš ki rusakalbių turistų atž vilgiu. Pavyzdž iui, pardavė ja, kuri senamiestyje kepa blynus. Vyras su barzda, apie trisdeš imtmetis, į ž monos nurodymą , kad nori blyno be nieko (be į daro), sureagavo kiek neadekvač iai. Jis iš karto sarkastiš kai, gera rusiš kai paklausė , ar ji maskvė nė ? „Kadangi maskvieč iai visada už sisako „be nieko“, – paaiš kino jis. . . Nepatenkinta veido iš raiš ka iš kepė dar vieną blyną , bandydamas ką nors pajuokauti apie moterų mitybą . Atrodo, kaž kada pajuokavo, kad dabar maskvė nų nemė gsta. . . Sū nui už sisakė me blyną su braš kių uogiene, kulinarinis juokdarys nusiramino. Na, trumpai tariant, tai buvo vienintelis nemalonus momentas per visą vieš nagę Sozopolyje. Ir blynai vis tiek buvo nieko, skanū s.

Kelionė namo neapsiė jo be nuotykių . Kaip ir visuose vieš buč iuose, iš vykimo dieną turime atlaisvinti kambarį.12-00 val. Susikrovę daiktus iš važ iavome į registratū rą , o patys nuė jome atsisveikinti su miestu. Į meskite monetą į jū rą , už ką skite takelyje ir pasivaikš č iokite seną ja miesto dalimi. Aerosvit kompanijos lė ktuvas turė jo iš skristi iš Burgaso 17-50, tad laiko buvo pakankamai. Jau buvome gerokai pajudė ję nuo vieš buč io, kai mano ž mona į savo mobilų jį telefoną sulaukė skambuč io iš Kijevo, iš kelionių kompanijos Wiederstrahl (gerai padaryta, jie greitai dirbo). Mums pasakė , kad bulgarai mū sų ieš ko visame Sozopolyje, o mū sų lė ktuvas iš skrenda 13 kaž kaip . „Parnasuose“ mū sų jau laukė Dimis, kuris vargš as lakstė po pusę miesto ieš kodamas mū sų š eimos. Į sė dę į Dacha automobilį , tę sė me lenktynes ​ ​ į Burgaso miestą . Paž ymė tina aukš tos klasė s vairavimas, š i nuostabi moteris dideliu greič iu sugebė jo pajuokauti, iš gerti jogurto, paskambinti mobiliuoju telefonu ir aplenkti visus automobilius. Ir ji tai padarė teisingai, nepaž eisdama kelių eismo taisyklių . Mū sų laimei, Dimi spė jo mus laiku pristatyti į oro uostą , už ką labai ač iū . Atsisveikink, mes pasibuč iavome. Ž mona paskambino Dimi, Schumacheriui...
Dimitra, jei skaitai š ią apž valgą , norė č iau palinkė ti sveikatos, laimė s tau ir tavo š eimai. . . Jei tik tokių gerų , simpatiš kų ž monių kaip tu bū tų daugiau.
Bulgarija, Sozopolis, Dimi mes tave mylim!! ! Ir visų gerų dalykų , kurie yra susiję su jumis, mes niekada nepamirš ime. . .
Iš savę s, kaip futbolo gerbė jo, pasakysiu - Hristo Stoichkovas, puikus futbolininkas...
Konstantinas