Рождество на берегу Южно-китайского моря Kalėdos Pietų Kinijos jūroje

Į spū dž iai apie poilsį Vietname.
Po kelionė s praė jo kelios dienos, į spū dž ių daug, emocijos daž niausiai teigiamos, bet bet kurioje medaus statinė je visada yra musė . Toks vienas š aukš tas gaudavo vizą Hoš imino oro uoste. Sakyti, kad tai buvo blogai, yra per menka. Po deš imties valandų skrydž io oro uoste sė dė jome daugiau nei 4 valandas, be vandens, nes naktį viskas už daryta, karš ta, nebuvo kur atsisė sti, ž monė s guli ant grindų (gerai, kad karš ta ! ). Tvarka nebuvo reglamentuota, susidarė susijaudinusi ir irzli tautieč ių ir kaimynų -baltarusių eilė . Rusai praė jo be vizos. Pirmiausia visi gavo anketas (pateikus kvietimus vizai ir pasitikrinus pasus bei su nuotraukomis), tada atidavė kartu su visais dokumentais ir nuotraukomis, tada skausmingai klausė si, kai š aukia tavo pavardę (lauž yta anglų -vietnamieč ių kalba) ir perdavė paruoš tą pasą su į klijuota viza . Tai viso deguto pabaiga. . . !
Prie iš važ iavimo į miestą mus pasitiko besiš ypsantis vaikinas vardu Chung ("Focus Asia") – malonus ir draugiš kas. Mus geru mikroautobusu (beje, visas vieš asis transportas Vietname geras) nuvež ė į pač iame Saigono (Ho Chi Minh City) centre esantį Palace vieš butį . Nepaisant gilios nakties, vakarienė buvo paruoš ta ir atneš ta į kambarį . Saigonas yra į domus miestas. Antrą valandą nakties gatvė s pilnos ž monių , daug spalvingų iliuminacijų , o kas iš kart krinta į akis: tū kstanč iai ž monių ant motociklų . Be to, visi važ iuoja pagal savo taisykles, eismas chaotiš kas ir nenuspė jamas (o gal tik mums taip atrodo), o mes nematė me nei vienos avarijos, visi be galo mandagū s (bet pė stiesiems nepraleisti net val. perė jos). Oras mieste už terš tas, todė l beveik visi keliauja su medž iaginė mis kaukė mis. Visi turi š almus ant galvų .

Matė me sporto aikš teles, kuriose nakties į karš tyje tinklinį ž aidė paaugliai, parkuose sportavo vyresnio amž iaus ž monė s. Mes to nematome! Saigono gyventojų skaič ius yra 9 milijonai ž monių . Kalbant apie š varą : centrinė s gatvė s ir parkai „iš laiž yti“, o periferija ir ypač prekybos vietos (turgavietė s) yra labai purvinos (neš varesnė s nei pas mus). Nepaisant bendro pastebimo skurdo ir drabuž ių paprastumo, Vietname yra praš matnių taksi automobilių : nauji, š viesū s, š varū s, visi vairuotojai su baltais marš kiniais ir kaklaraiš č iais. Taip, ir paspirtukai (motobikes) – ryš kū s ir labai skirtingi.
Iš vykome į paž intinę ekskursiją po miestą ir Saigono upę . Upė labai purvina, š alia plaukiojanč ių ž ydinč ių vandens lelijų ar lotosų salelių , plū duriuoja daug š iukš lių . Su š iukš lių iš vež imu jie tikriausiai turi dar daugiau problemų nei mes.
Mieste statoma daug daugiaaukš č ių pastatų , statoma transporto mazgų : daugiapakopiai tiltai ir keliai. Beje, beveik visus graž ius pastatus prancū zai pastatė XX amž iuje, kai Vietnamas buvo prancū zų kolonija. Ypač į spū dingi yra pagrindinio miesto paš to pastatas (labai graž us! ) ir sumaž inta Notre-Dame-de-Paris katedros kopija (Notre-Dame-de-Saigon), taip pat miesto rotuš ė s pastatas. Apskritai Vietname yra daug katalikų ir atitinkamai katalikų baž nyč ios. Mū sų vieš nagė s metu visos š ventyklos buvo papuoš tos po praė jusių Kalė dų .
Man labai patiko ekskursija į Mit-ho kaimą ant Mekongo kranto su sustojimu gyvač ių darž elyje. Maž omis valtelė mis plaukiodavome kanalais tarp vandens kokosų glū dumos, valgydavome egzotiš kus vaisius, gė rė me kokosų pieną . Vakarieniavome restorane, kuriame kepa gyvates ir krokodilus. Man labai patiko krokodilo mė sa, kaž kodė l jiems neuž teko gyvatė s mė sos. Apskritai man labai patiko vietnamietiš ka virtuvė : nebuvo problemų su virš kinimu ir buvo labai skanu. Jū ros gė rybių gausa, minimalus jų gaminimo laikas, vaisių gausa (net daugiau nei darž ovių ), populiari atrakcija - Pho sriuba, ryž ių makaronai ir ryž ių blynai su į vairiais į darais ir visa tai su į vairiais gardž iais padaž ais ir beveik visiš ku duonos nebuvimu. dietoje, kuri iš pradž ių erzino, bet paskui priprato ir pajuto ž avesį . Beje, gal dė l to Vietname beveik niekada nesutiksi storų ž monių .

Teko girdė ti, kad Vietname gyventojų tankumas kone didž iausias, todė l tai jauč iama kiekviename ž ingsnyje. Kelias nuo Hoš imino iki Phan Thiet yra daugiau nei 200 km, tač iau tai iš tisinė gyvenvietė , kurioje namai kaitaliojasi su parduotuvė mis, kavinė mis ir katalikų baž nyč iomis. Retkarč iais š ią seką nutraukia ryž ių laukai, kuriuose klaidž ioja gandrai ir garniai. Vidutinis greitis tarp š ios veislė s yra 40-50 km, taigi kelionė s laikas yra daugiau nei 5 valandos, tač iau tai irgi yra savotiš ka ekskursija, todė l nepavargsta. Prie į ė jimo į kurortą yra pitahaya (drakono š irdies) plantacijos, labai egzotiš kos ir graž ios, o naktį jos taip pat apš viestos, vaizdas nuostabus!
Phan Thiet – kurortinis miestas su 200 tū kstanč ių gyventojų , į domus ir originalus. Paplū dimio vieš buč iai yra Mui Ne kaime: viena gatvė , kurios vienoje pusė je yra jū ra ir vieš buč iai, o kitoje – parduotuvė s ir restoranai.
Mū sų vieš butis „Terracotta“ pagal vietą , grož į ir kraš tovaizdį pasirodė vienas geriausių pakrantė je. Bū tent taip yra, kai realybė pasirodė net geresnė nei nuotraukoje internete. Teritorija nedidelė , bet labai ž alia, aiš ku, kad pasidarbavo geras kraš tovaizdž io dizaineris: visur po kokoso palmė mis ant ž alios (kaip kilimas) vejos priklijuotos į vairios molinė s gyvū nų , ž monių , pasakų personaž ų figū rė lė s. Tarp graž ių vasarnamių vingiuoja takai iš akmens plokš č ių , auga bananai, palmė s ir daugybė į vairiausių egzotikos dalykų , kurių net pavadinimų než inau. Daug gė lių ir ž ydinč ių krū mų ! Bungalas
nedidelis, plotas maž esnis nei deklaruojamas beveik perpus. Susideda iš vieno kambario ir vonios kambario (su iš ė jimu į kiemą ). Vienas didelis viduje
lova ir maž a sulankstoma lova (sulankstoma lova - nusiminusi, juk -4 *).
Jie valydavo kasdien, patalynė ir rankš luosč iai taip pat buvo keič iami kiekvieną dieną
kasdien į maiš elius deda vandenį buteliuose, kavą ir imbiero arbatą ir
kas tris dienas – patiekalas su vaisiais. Po valymo merginos už degė aromatinę lempą su eteriniais aliejais ir kambarys labai vė siai kvepė jo!


Baseinas vieš butyje nedidelis, vanduo chloruotas, ne jū rinis, į prastas, bet reguliariai valomas, aplinkui labai š varu, jokių priekaiš tų .
Vienintelis dalykas, kuris mums (kaip nerū kantiems) nepatiko, yra tai, kad jie rū ko visur: ir prie baseino, ir restorane.
Restoranas vieš butyje – po atviru dangumi (tiksliau be sienų ). Netoliese yra tvenkinys su kriokliu ir ž ydinč iais lotosais, kuriuose plaukioja auksinė s ž uvelė s. Pusryč iai į vairū s, kasdien vis kaž kas naujo, nors kartą į tarė me, kad patiekė me vakarykš tį kumpio ir vaisių iš pjovą . Meniu bū tinai turi bū ti Pho sriuba (man patiko), kiauš inienė , kiauš inienė su į darais ir į vairiais vaisiais: papaja, arbū zais, mangostanu, pitahaya, ananasais, rambutanu, pasifloromis, braš kė mis, mangais.
Du kartus per savaitę restorane vyksta filipinieč ių muzikos vakarai (į ė jimas - 300 tū kst. dongų = 15 USD), rusakalbis Leonidas kvieč ia į vakarą . Patiekite ant grotelių keptas jū ros gė rybes, krokodilą , strutį , ungurį (š vediš kas stalas). Jie ruoš iasi prieš jus ir ant grotelių bei ant atviros ugnies wok keptuvė je (į spū dingas vaizdas! ). Viskas iš dė liota ant bananų lapų – ir daug padaž ų ! Mes turime 15 $ jū ros gė rybių (vė ž iagyvių , kreveč ių , kalmarų , sraigių , ž uvies) nė ra pilnas. Padavė jai labai malonū s ir besiš ypsantys, tad į restoraną ė jome su malonumu, ir nepaisant to, kad vieš butyje tik pusryč iaudavo, už teko iki vakaro, alkani nelikome.

Apskritai problemos – kur pavakarieniauti nebuvo (vieš buč io restorane niekas nevakarieniavo). Mui Ne kaime – restoranų yra kiekviename ž ingsnyje. Tiesa labai skiriasi tiek š vara, tiek aptarnavimo kokybe. Vieš buč io gidė Svetlana (nelabai maloni mergina) pagyrė , restoranas SNOW mums visai nepatiko: č ia daug puikavimosi, padavė jų nesulauksi, kainos didesnė s nei kitur, o maistas neskanus, apskritai nerekomenduojame. Bet patiko Bao Tran, Shale, Labas rytas Vietnamas! picerija (su italu vadovu) - š varu, skanu, greita, nebrangi. Patiko vietinis baltasis vynas „Dalat“! Ir, ž inoma, kava!
Kava Vietname – su lengvu š okolado aromatu (bent jau tai, ką bandė te) ir š iek tiek saldaus skonio. Nuostabu!
Dabar š iek tiek apie jū rą ir paplū dimį . Pietų Kinijos jū ra Phan Thiet rajone labai primena Azovo jū rą prieš deš imt metų : pilkai ž alias vanduo, š iltas, š velnus į ė jimas, vanduo nelabai skaidrus, bet daug sū resnis. Tyli (kad nurimti) jū ra dar niekada nebuvo, ryte tyliau, ir
Iki pietų jis į sibė gė jo. Maudytis buvo gera tik pirmoje dienos pusė je, o nuo pietų kilo bangos ir jū ra prisipildė jė gos aitvarų (lentos + paraš iutas), į eiti tapo tiesiog pavojinga
vandens. Ankstų rytą daugelis ž vejų laivelių iš plaukia į jū rą . Mui Ne yra ž vejų kaimelis. Paplū dimys didž iulis, su plač ia banglenč ių juosta, smė lis geltonas, smulkus, š ilkinis liesti. Paplū dimys buvo reguliariai valomas, tač iau jū ra nuolat iš mesdavo visokias š iukš les (nors Vietname tai nestebina). Jie padarė iš vadą : kurorto plė trai tereikia valstybiniu lygmeniu iš sprę sti š iukš lių problemą (nors Indijoje, sako, dar purvinesnė ir š iaip ten važ iuojama).
Kas dar kė lė stresą ? Vieš butyje buvo daug maž ų vaikų (net kū dikių ), daugiausia iš Rusijos, su visomis iš to iš plaukianč iomis pasekmė mis: rė kimas, verksmas ir t. t.

Į ekskursiją į Taku kalną ir karš tą sias versmes jie iš vyko iš.1001 nakties gatvė s kelionių agentū ros. Iš pradž ių jie suabejojo ​ ​ (kad neuž sisakė vieš butyje), bet tai pasirodė veltui. Mus paė mė patogus autobusas iš rusų
gidas Borisas, į domiai ir turiningai praleido dieną : virė kiauš inius karš tuose pož eminiuose š altiniuose, maudė si baseinuose su mineralu
karš tu vandeniu ir iš teptas gydomuoju purvu, ū kyje ž vejojo ​ ​ krokodilus, pakilo funikulieriumi į Taku kalną į gulintį.46 m.
Mu Buda. Tada mus pavaiš ino skaniais pietumis, atvež ė į vaisių turgų ir grį ž ome į vieš butį . Nesigailė jome, kad nuė jome, be to -
pusė vieš buč io kainos už panaš ią kelionę .
Ir galiausiai pasakysiu: mū sų „Aerosvit“ nustelbė likusius. susinervino
stiprus, bet kaip iš ė jo veltui: iš skridome laiku, soč iai pavaiš inome ir net davė me vyno ir š ampano, o skrydž io pabaigoje dar iš dalino butelį mineralinio vandens. Ypatingas ač iū į gulai ir vadui už malonias 10 valandų
skrydis ir Elbruso apmą stymas. Tikriausiai tai buvo „gulbė s giesmė “ „Aero-
palyda“.
Apskritai atostogos buvo sė kmingos ir, kaip sakė mū sų.13-metė dukra (tuo pač iu metu aviga): „Labai noriu ten sugrį ž ti dar kartą “!
Taigi, iki greito pasimatymo, Vietnamas! ! !