Kūno ir sielos poilsis Megure kalne

Parašyta: 28 liepos 2009
Kelionės laikas: 25 — 26 liepos 2009
Viešbučio įvertinimas:
8.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Kambariai: 9.0
Aptarnavimas: 9.0
Grynumas: 10.0
Mityba: 9.0
Infrastruktūra: 9.0
Kiekvienas didmiesč io gyventojas karts nuo karto turi svajonę pabė gti nuo triukš mingo miesto, jo betoninių sienų , automobilių krū vos, beprotiš ko eismo ir ž monių ! Meguros kalnas yra bū tent ta vieta, į kurią norite pabė gti bent jau savaitgaliui. Gamta super, tyla, ramybė ir malonė , aplinkui spygliuoč ių miš kai, š varus kriš tolinis oras, paukš č iai gieda. . . ir vaizdas nuo kalno. . . Tai kaž kas !!!!!!!!
O š alia miš ko, vaikš č iojo 50-100 metrų ir prisirinko mė lynių , braš kių , gervuogių , bruknių... O kokie kiauliniai grybai po lietaus!!!
Statinių nameliai ir kalnų bazė s „Arka“ teritorija gaminami su didele meile, kaip pasakoje apie „kumš tinę pirš tinę “, kurioje gyvena svetingi š eimininkai – Valerijus ir Natalija. . . dvi katė s Bagira ir Melisa,... du haskiai - Č ukas ir Gukas, dvi ož kos ir graž ū s arkliukai.... ant kurių galima joti.....Ir net š eimininkė leidž ia ož ką pamelž ti : ))))

Labiau už visus lū kesč ius pati vila: medž io karalystė , nepakartojamas jos aromatas. Erdvios patalpos suvokiamos kaip gamtos dalis, tarsi bokš tas. Su nacionaliniu hutsulių dizainu ir senovinė mis liaudies retenybė mis, puš ų medienos kvapu, miš ko š altinio vandeniu iš č iaupo. Ir tuo pač iu metu visos civilizacijos są lygos - bet koks vanduo visą parą , internetas, palydovinė televizija...
Didž iausias Arkos privalumas – š eimininkai! Natalija neprilygstamai gamina nacionalinį maistą (padeda dukra Kristinka), kurio nerasi vietiniuose restoranuose, viskas labai skanu ir į vairu - ir yushka su grybais, ir nuostabū s hominijos rutuliukai su sū riu, ir kokie blynai pusryč iams su į vairiais į darais. , už pilta grietine ir gausiai apibarstyta š viež iomis gervuogė mis ir t. t. , o patiekalai niekada nesikartojo, kiekvieną kartą vis kaž kas naujo!!! ! O kokį “bazą su elniena” ruoš ia Valerijus, mė są galima valgyti lū pomis.... palaiž ysi pirš tus. Atskiras pokalbis - naminiai gė rimai, likeriai ant į vairių ž olelių , beje, kiekvienam skoniui, taip pat niekada nesikartojo, kaip nesikartojo pokš tai, anekdotai, praktiš ki pokš tai ir savininko anekdotai. O arbata su kalnų ž olelė mis – tik jaunystė s eliksyras!!!!

Atsibundi ryte, paž iū ri į save veidrodyje ir neatpaž insi – esi 10 metų jaunesnis. Galiu pasakyti viena – tai buvo dieviš kiausias poilsis mano gyvenime.
Ač iū , kalno MEGURA š eima!!!!!! ! Aš tave myliu!!!! !
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą