Немного крымского воздуха в Карпатах Truputis Krymo oro Karpatuose

Nusipirkę vaizdingų paveikslė lių internete, už sisakė me kambarį „Arnikoje“, kaip vieną iš paskutinių kelionių taš kų visuose Karpatuose. 2 savaites spė jome priprasti prie tikro karpatiš ko svetingumo ir atvirų ž monių , o tikė damiesi tę sinio vakare už sukome į Arniką .
Į ė jimas baisus, per maž yč ius kaimelius, bet iš tolo matosi „Arnika“ – graž us spindintis kompleksas. Stebuklas baigė si prie į ė jimo vartų .
Bare ir registratū roje girti, stambū s vaikinai kalbė jo apie savo gimtą jį Kramatorską , sklandž iai persiritę į „tu gerbi mane“.
Administratorę vos surado, bet greitai susitvarkė .

Kambarys graž us, bet neį tikė tinai maž as: lova, virš jos kabantis televizorius, maž as praė jimas į vonios kambarį . Tiesa, santechnika visiš kai nauja ir brangi, į domus interjeras.
Kavinė je aptarnavimas lygus nuliui, ilgai laukė padavė jos, nors nuo kelio norė josi greič iau pavakarieniauti. Dė l to ji pati nuė jo į valgiaraš tį , gavo dalį nemandagumo iš barmenė s merginos. Tiesa, galiausiai atneš tas maistas buvo visai valgomas.
Aplink yra neį tikė tino grož io gamta, oras, augmenija, upeliai ir kriokliai. Pasigrož ė jo ir važ iavo toliau, buvimą „Arnikoje“ sumaž indamas nuo dviejų dienų iki vienos. Vė l grį ž ti nė ra noro, kol nepakeič iamas visas personalas. Toks „svetingumas“ – pilnas Krymas.