Kolochava mon amour
Koloč ava yra gana didelis kaimas, iš sidė stę s Karpatų kalnų slė nyje maž daug 600 metrų virš jū ros lygio aukš tyje. Nepaisant palyginti maž o aukš č io, klimatas č ia pastebimai skiriasi nuo ž emumos: vasara ateina vė liau, o vasaros temperatū ra ž emesnė . Š varus kalnų oras ir š variausios kalnų upė s, kertanč ios kaimą , suteikia gaivumo ir š varos jausmą .
Deš imt muziejų , į skaitant gana didelį seno kaimo muziejų po atviru dangumi su patyrusiais gidais, kelios gana jaukios kavinė s, į skaitant č ekiš ką restoraną buvusios ž andarų administracijos 1920–1939 m. pastate, kai Už karpatė buvo dalis. Č ekoslovakijos Respublika, neleis pabė gusiems nuobodž iauti toli nuo turistams skirto miesto š urmulio.
Ypatingos pagarbos nusipelno Koloč avos apylinkė s: kalnų ež eras Sinyovir, kurio š altuose vandenyse atsispindi puš ys ir randama upė takių , upė takių ferma, kurioje į į ė jimo mokestį į eina du kilogramai paties sugautos ž uvies, vė liau meistriš kai iš keptos vieš buč io virė jos orkaitė , Shypit krioklys, vasarą ant š laito veikiantis funikulierius – visa tai yra pusantros valandos kelio automobiliu ir paverč ia Koloč avą nepamirš tamu atostogų taš ku, kuriame dera ž aliojo turizmo ypatybė s ir komfortas iš lepusiems miestieč iams.
Koloč ava – ne tik Aukš č iausiosios Rados deputato Stanislavo Arž evitino gimtinė , bet ir č ekų literatū ros klasiko Ivano Olbrechto, labai gerbiamo š iuolaikinio č ekų jaunimo, gyvenimo ir kū rybos vieta, kurios dykinė jantys atstovai savaitgalį už pildo kaimą : č ekai mė gsta kopti į aplinkinius kalnus ir gerti trauktinę vietinė se į staigose, todė l č ekiš ka kalba č ia skamba ne maž iau nei vietinė versija, neaiš ki, beje, lankytojams iš kitų Ukrainos regionų , ukrainietiš kai.
